Pigesnių pramoninių prekių dar teks palaukti
Viešoje erdvėje pasklidusios kalbos, esą jūrinių konteinerių kainoms beveik sugrįžus į priešpandeminį laikotarpį, pramoninių prekių kainos turėtų atpigti, nėra teisingos. Nors konteinerių kainos šiuo metu išties sumažėjo, pasak D. Dundulio, liko neįvertintas esminis dalykas – galutinei kainai įtakos turintis pramoninių prekių ciklas.
„Dabar konteineriais iš Azijos atvyksta tos prekės, kurios buvo užsakytos sausio mėnesį, krautos balandžio mėnesį, todėl mes už konteinerius mokame būtent pakrovimo mėnesio kainomis, kurios buvo 3-4 kartus didesnės nei dabartinės. Prekės, pakrautos su brangiais konteineriais, bus parduotos vidutiniškai per pusantrų metų. Žinoma, kai kurios prekės atpigs greičiau, kai kurios – vėliau, tačiau pramoninių prekių vidutinis apyvartumas siekia 9-12 mėnesių be atvežimo laiko. Tad faktas, kad konteineriai šiandien atpigo, nereiškia, kad ir prekės tuojau pat atpigs. Tai tikrovės neatitinkantis teiginys", – sako verslininkas.
Verslininkas priduria, kad iš Azijos atkeliaujančių pramoninių prekių pigimo artimiausiu metu tikėtis neverta ir dėl euro atžvilgiu stipriai pabrangusio dolerio, mat šiai dienai dolerio vertė padidėjo 15-20 proc.
„Pramoninės prekės Azijoje yra perkamos už dolerius, todėl natūraliai pagal kursą keičiasi ir prekių savikaina. Vertėtų paminėti ir tai, kad didėjant prekių savikainai, kyla ir muito bei PVM mokestinė dalis", – aiškina „Norfa" vadovas.
Galutinei prekės kainai įtakos turi skirtingi faktoriai
Vyraujanti nuomonė, esą prekybininkai specialiai nėra linkę mažinti sukilusių prekių ir produktų kainų, anot D. Dundulio, taip pat nėra teisinga, mat norinti suprasti, kodėl verslas negali lengva ranka koreguoti kainų, reikia žinoti, iš ko ta prekės kaina susideda.
„Pirmiausia – tai prekės savikaina, t.y. už kiek mes ją nuperkame. Visų prekių savikainos iš tiekėjų pastaruoju metu tik augo. Toliau pagal dedamosios prekės kainos dydį seka atlyginimai, kuriuos mes sumokame savo darbuotojams. Vidutinis atlyginimas Lietuvoje per 4 metus padidėjo kiek daugiau nei 2 kartus, natūraliai kaštai atlyginimams išaugo ir mums. Tai tikrai nėra blogai, nes didėjant atlygiui, auga perkamoji galia. Štai spalio mėnesio „Norfos" mediana siekė 1470 eurų ir buvo didžiausia tarp visų pagrindinių prekybos tinklų Lietuvoje", – teigia verslininkas.
Energetiniai kaštai – dar viena galutinės prekės kainos dedamoji, kuri, kaip teigia D. Dundulis, šiai dienai yra visiškai neprognozuojama, todėl nustatant prekių kainas, verčia prekybininkus spėlioti.
„Jei žemiausia kaina už kilovatvalandę kažkada buvo apie 4 centus, tai šių metų rugpjūčio mėnesį ji siekė 48 centus. Elektra grubiai pabrango 12 kartų. Kai kilovatvalandė kainavo 4 centus, prekybos savikainoje elektra sudarydavo nepilną procentą, šiandien galutinėje prekių pardavimo kainoje ji sudaro apie 5 proc. Tad jei mūsų pelnas siekia 2-2,5 proc., o mes toliau nereaguojame, pradedame dirbti nuostolingai. Už keturis paskutinius mėnesius Norfos tinklas sumokėjo 7,43 mln eurų be PVM už elektrą ir jos skirstymą, tuo tarpu Valstybės dotacija elektros sąnaudoms šiam laikotarpiui sudarė 11 619 eurų.
Blogiausia yra tai, kad šiandien niekas nežino, kokia elektros kaina bus rytoj. „Norfoje" formuodami kainodarą mes skaičiuojame, kad elektros kaina bus apie 30 centų už kilovatvalandę. Ir tai yra loterija", – sako D. Dundulis.
Trūksta aiškumo ir valdžios sprendimų
Būtent aiškumas elektros rinkoje, pasak „Norfos" vadovo, yra tai, ko verslas labiausiai pasigenda iš valdžios atstovų. Išsipildžius niūrioms prognozėms ir sausio mėnesį elektros kainai šoktelėjus iki numanomų 60 centų už kilovatvalandę, verslas bus priverstas imtis nepopuliarių sprendimų.
Įtakos galutinei prekės kainai turi ne tik išaugusios energetinės išlaidos, bet ir augantys pakuočių atliekų tvarkymo, užstato sistemos administratoriaus mokesčiai ir kitos rinkliavos. Kaip pastebi D. Dundulis, kitose šalyse tokie mokesčiai yra kur kas mažesni nei Lietuvoje, o stipriai spaudžiant ekonominei krizei, ir toliau didinti atliekų tvarkymo mokesčius nėra pats palankiausias sprendimas.
Ne paslaptis, kad dalis lietuvių maisto bei buitinių produktų, drabužių ar buitinės technikos vyksta įsigyti į kaimynines šalis, mat čia tų pačių ar identiškų prekių galima nusipirkti pigiau. D. Dundulio tokie kainų skirtumai visiškai nebestebina, o rekordinę infliaciją šalyje, anot jo, nulėmė Lietuvos mokestinė bazė. Nuo 2023 metų sausio mėnesio Lietuvoje didėja akcizo mokesčiai tabakui ir alkoholiniams gėrimams. Šis didinimas taip pat įtakos infliacijos rodiklius.
„Prasidėjus kainų augimui, Lenkija priėmė sprendimą 5 proc. PVM sumažinti iki 0. Tai reiškia, kad brangstant prekėms, Lenkija visada turi 21 proc. pranašumą palyginant su Lietuva. Tam, kad prekių kainos taip drastiškai nekiltų, panašias mokestines lengvatas ėmė taikyti ir kitos šalys. Lietuvoje, kaip žinome, jokių pakeitimų neplanuojama" – sako verslininkas.