„Šie skaičiavimai apima absoliučiai visas maisto prekes – ir akcijines, ir neakcijines, ir nukainuotas. Ir kai įvairūs ekspertai spekuliuoja, ar atpigo, ar pabrango maistas, tai čia yra grynų gryniausias faktas“, – pabrėžia „Norfos“ vadovas D. Dundulis.
Atlikti tokius skaičiavimas, kaip teigia verslininkas, jį paskatino nesiliaujantis ir amžinas klausimas – ar maistas atpigo, ar pabrango?
„Visada galima pasakyti, kad šį mėnesį, per pusmetį ar per metus brango tas ir tas, atpigo tas ir anas, tačiau teigti, kad visas maistas atpigo arba visas pabrango, labai sudėtinga. Tačiau padarius prielaidą, kad žmonės ataskaitinį laikotarpį pirko panašius produktus, galima rasti atsakymą ir į šį klausimą – „Norfos“ skaičiavimas, maistas mūsų prekybos tinkle atpigo 1,46 proc.“, – sako D. Dundulis.
Visgi vertinant skirtingas maisto prekių grupes, pasak pašnekovo, matomas tiek pabrangimas, tiek ir atpigimas.
„Labiausiai per š. m. 5-ą ir 6-ą mėnesius brango daržovės – 9,5 proc., džiovinti vaisiai ir riešutai – 5,7 proc., prieskoniai – 5,3 proc. Tuo metu daugiausiai atpigo druska, soda, krakmolas – net 30 proc., nemažai pigo ir vaisiai – 13 proc, arbata – beveik 7 proc., kava, kakava – 4,5 proc., miltai, makaronai, kruopos – 4,2 proc.“, – vardija D. Dundulis.
Kaip atskaitos taškui maisto kainų pokyčiams nusakyti naudojamų mėsos, pieno ir duonos produktų kainos, pašnekovo teigimu, kito nežymiai.
„Šviežia mėsa per mėnesį pabrango 1,16 proc., tuo metu pieno produktai pigo 1,39 proc., o duonos ir konditerijos gaminių kaina sumažėjo 1,55 proc.“, – teigia D. Dundulis.
Statistika rodo, kad būtent duonos produktų suvartojimas kasmet Lietuvoje mažėja, o daugelis ekspertų tai sieja su išaugusiomis kainomis. Tačiau „Norfos“ vadovas turi kitą nuomonę.
„Duonos suvartojimas krenta jau apie dešimtmetį, tačiau tai lemia ne dėl infliacijos išaugusios kainos, bet besikeičiantys vartojimo įpročiai. Seniau žmonės duoną valgė su viskuo, net ir su bulvėmis, o šiandien renkasi alternatyvas – ryžius, makaronus, daržoves, valgo įvairesnį maistą. Panaši situacija ir su konservuotais žirneliais ar mėsos subproduktais, kurie anksčiau tik pasirodę vitrinose, kaip mat būdavo išperkami“, – sako pašnekovas.
Taigi duonos vartojimas sumažėjo, tačiau, anot D. Dundulio, atsiranda ir tokių produktų, kuriuos vartotojai pradeda pažinti iš naujo.
„Pavyzdžiui, alyvuogės. Prieš 10 metų negalėjome pasakyti, kad tai yra, pavadinkime, rimta prekė, tačiau šiandien ji vis dažniau atsiranda pirkėjų krepšeliuose. Tas pats ir su alyvuogių aliejumi –anksčiau jis lentynose stovėjo tik dėl asortimento gausos, o šiandien šią prekę renkasi vis daugiau vartotojų“, – teigia „Norfos“ vadovas.
Pašnekovas sutiko palyginti ir praėjusių bei šių metų gegužės mėnesių maisto kainų pokyčių, kurie, jo teigimu, nėra jau tokie drastiški, kaip kad gali pasirodyti klausantis kai kurių ekspertų.
„Verta paminėti, kad pieno produktų kainos aukščiausią savo piką buvo pasiekusios praėjusių metų lapkritį, tačiau lyginat šių metų gegužę su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, šios produktų grupės kainos yra visiškai vienodos. Šviežia mėsa ir jos gaminiai per metus pabrango apie 17 proc. , tačiau tai nėra 50 proc. pabrangimas, kaip kad šiandien yra populiaru sakyti ir gąsdinti žmones. Tuo metu duona pabrango 15 proc., aliejaus, margarino ir majonezo produktų grupė atpigo 15,2 proc., jei lygintume šių ir praėjusius metų gegužės mėnesį“, – teigia D. Dundulis.
Kalbėdamas apie ateitį maisto produktų kainų pokyčiuose, verslininkas sako besitikintis stabilumo.
„Įprastais, ne kriziniais laikais maisto produktų kainos yra linkusios svyruoti, tačiau nešokinėti – vieni produktai pinga, kiti – brangsta, dėl to pirkinių krepšelio kaina keičiasi apie 1 proc. Jei artimiausiu metu nenutiks kažkokių force majeure situacijų, manau, kad ir išliks tas minimalus svyravimas“,– sako D. Dundulis.