Nuo koordinatorės iki vadovės
„Vadovais yra ir gimstama, ir tampama. Turbūt kiekvienas savo draugų rate turime žmogų, kuriam nuo smėlio dėžės yra duota, kad žmonės juo tiki ir eina paskui jį. Bet yra ir kitas kelias – kai pats žmogus mato save vadovaujančioje pozicijoje ir sąmoningai mokosi tam tikrų įrankių, kad to pasiektų”, – pabrėžia D. Jočytė.
Visai neseniai suėjo lygiai 14 metų nuo tada, kai Dalia pirmą kartą žengė pro didžiausios Baltijos šalyse „Utenos alaus“ daryklos duris. Pradėjusi nuo virimo cecho koordinatorės pareigų Utenos darykloje, moteris dabar jai vadovauja. Per daugiau nei dešimtmetį ji ne kartą keitė pareigas bendrovėje, spėjo pavadovauti ir daryklai Klaipėdoje. Dalia pripažįsta visuomet turėjusi noro ir motyvacijos galiausiai tapti vadove, tačiau prie tokio karjeros kelio stipriai prisidėjo ir pati įmonė, investavusi į naują darbuotoją. „Prabėgus maždaug metams nuo mano darbo pradžios, įmonė išsiuntė mane į Skandinavijos aludarių mokyklą. Studijos buvo intensyvios ir nelengvos, bet tuo pačiu vertingos bei praplėtusios akiratį ir pagilinusios žinias”, – prisimena D. Jočytė.
Darbo dinamika ir kolegos
Pasak daryklos vadovės, „Švyturys–Utenos alus” pasižymi tuo, kad visuomet skatina savo darbuotojus kilti karjeros laiptais, siekti vadovaujančių pozicijų. Žinoma, ne visi žmonės turi tokių tikslų ir ne visi nori prisiimti papildomas atsakomybes, tačiau tiems, kuriems kopimas karjeros laiptais yra aktualus, sąlygos yra palankios. „Manau, jei vadovo pagrindinis tikslas yra būti „vadovu“ ir saugiai sėdėti savo pozicijoje ilgą laiką rūpinantis tik savo dėžute, nesistengiant matyti ir pasiglinti į procesus vykstančius kituose skyriausi, nematant procesų įmonės masteliu, galiausiai jo vadovaujamam skyriui gali atsitikti kaip su ežeru. Jis iš pradžių būna skaidrus ir gražus, tačiau po truputį virsta pelke. Judėjimas ir tobulėjimas, savi refleksija, kritinis požiūris į save ir valdomų procesų efektyvumą, atvirumas naujovėms, drąsa keistis leidžia išjudinti vandenį, kad ežeriukas nepavirstų į pelke”, – sako moteris.
Ji pabrėžia, kad jau 14 metų įmonėje ją laiko trys esminiai dalykai – darbo dinamika, galimybės prisiliesti prie naujovių ir bendrovėje dirbantys žmonės. „Šiame darbe niekada nėra nuobodu. Gamyboje gali atsitikti bet kas, nėra kada atsipūsti, sėdėti ir galvoti, kad šiandien viskas jau praėjo. Mane taip pat motyvuoja galimybės dirbti su dideliais tarptautiniais projektais bei prisidėti prie naujų technologijų kūrimo. Ir, žinoma, žmonės, su kuriais dirbu. Gera įmonės atmosfera ir santykiai su kolegomis – labai svarbi bendrovės dalis”, – tikina D. Jočytė.
Požiūris į moteris vadoves keičiasi
Vadovaujančias pareigas užimanti moteris taip pat sako pastebinti, kad darbo rinkoje apskritai keičiasi požiūris į moteris ir tai ją džiugina. Tiesa, statistika vis dar rodo atskirtį tarp vyrų ir moterų. Jungtinių Tautų duomenimis, visame pasaulyje moterys užima tik kiek daugiau nei 28 proc. vadovaujančių pozicijų darbovietėse. „Švyturio–Utenos alaus” darykla gali pasigirti šiuos vidurkius lenkianti, mat įmonėje yra 29 vadovai, iš jų 38 proc. – moterys. D. Jočytė prisimena, kad dar prieš įsidarbinant bendrovėje ir lankantis kituose darbo pokalbiuose tekdavo sulaukti nemalonių klausimų. „Normalu būdavo klausti moters, ar ji turi vyrą, ar artimiausiu metu žada tekėti ir kada gimdys vaikus. Buvo baiminamasi, kad moteris išeis gimdyti vaikus ir viskas sugrius, todėl dažnai būdavo pasirenkami kiti kandidatai. Mane džiugina, kad dabar tokie klausimai net nekyla ir jie yra netinkami klausti”, – sako D. Jočytė.
Moteris sako, kad visame pasaulyje moterų vadovių vis dar yra ženkliai mažiau nei vyrų būtent dėl ilgus metus galiojusių stereotipų ir išankstinių nuostatų. Visgi ji sako tikinti, kad besikeičiant požiūriui, keisis ir vyrų bei moterų darbuotojų proporcija rinkoje.