Specialistai įsitikinę – nuo ankstyvojo amžiaus vaikus ugdant inovacijomis, žaidimais ir technologijomis, įgyti įgūdžiai tikrai padės kuriant jų ateitį. Švietimo strategai viliasi, kad spartesnis šių priemonių pritaikymas ugdymo procese gali prisidėti prie moksleivių pasiekimų ir raštingumo gerinimo, todėl tokiomis mokymo priemonėmis siekiama aprūpinti 80 proc. švietimo įstaigų.
Projektas „Informatika pradiniame ugdyme“ bus vykdomas iki 2022 metų. Dalyvauti šiame projekte buvo kviečiamos iniciatyvios, jau turinčios ir taikančios informacinių ir kompiuterinių technologijų priemones ugdymo procese Lietuvos mokyklos, vykdančios pradinio ugdymo programą. Atrinkta 100 įvairaus dydžio, tipo, kaimo, miesto mokyklų, kurios išbando pradinio ugdymo informatikos turinį. Projekto mokyklos aktyviai dalinasi savo gerąja patirtimi, kaip sėkmingai taikyti technologijas, todėl vis daugiau šalies pradinio ugdymo pedagogų bando ir naudoja skaitmenines mokymo priemones, taiko ugdyme procese gamtamokslio tyrinėjimo priemones.
Į pagalbą mokytojams artimiausiu metu bus parengta mokytojų kvalifikacijos kėlimo programa (skaitmeninei kompetencijai tobulinti ir informatikai integruoti pradiniame ugdyme). Mokytis pagal šias kvalifikacijos tobulinimo programas pirmiausia bus kviečiami projekto mokyklų pradinių klasių mokytojai, o vėliau – visos Lietuvos pradinių klasių mokytojai.
„Lego“ kaladėlės padeda apskaičiuoti žemės drebėjimo stiprumą
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Liucija Jasiukevičienė pasakoja, kad technologijos į ugdymo procesą įtraukiamos vis dažniau ir aktyviau.
„Mokslininkai rekomenduoja informatinį mąstymą pradėti ugdyti kuo anksčiau. Naudojant įvairiausias inovacijas ar mokant žaidimo principu, mokiniai geriau ir paprasčiau įsisavina dėstomą informaciją. Pradinukai labai mėgsta mokamąją programą su „Lego“ kaladėlėmis, kurias naudojant bando pritaikyti technologiją skaičiavimams, gamtamoksliams reiškiniams. Naudodami šią programą, mokytojai su vaikais gali apskaičiuoti, kokio tvirtumo pastatą reikia pastatyti, kad jis atlaikytų žemės drebėjimą. O per matematikos ar pasaulio pažinimo pamokas jie gali išsiaiškinti, kokia jėga, gamtos reiškinys gali paveikti pastatą, išmokti skaičiuoti žemės drebėjimo galią ir panašiai“, – teigia L. Jasiukevičienė.
Specialistė mini ir pradiniame ugdyme nuo šiol naudojamus edukacinius robotus – šią priemonę galima užprogramuoti tam tikros disciplinos – kalbos, matematikos, chemijos, informatikos ar kitos – mokomąja medžiaga. Pasak pašnekovės, šie robotai tampa tikrais pagalbininkais mokytojams. Jį galima panaudoti įvairiai – pavyzdžiui, mokymuisi per šokį, kai vaikai robotą užprogramuoja su mokytojo pagalba, o po to robotas šoka kartu su vaikais.
„Nuosekliai keičiant ugdymo procesą, įtraukiant vis daugiau inovatyvių ir technologijomis grįstų mokymo metodų, leidžiant mokiniams mokytis bei veikti praktiškai, galima pasiekti teigiamų rezultatų. Taip siekiama pagerinti švietimo kokybę ir sumažinti ugdymosi rezultatų atotrūkį. Sieksime, kad iki 2022 m. informacinėmis ir kompiuterinėmis bei kitomis mokymo priemonėmis būtų aprūpinta 80 proc. švietimo įstaigų“, – sako ŠMSM atstovė.
Žinias iškart pritaiko praktikoje
Itin aktyviai ir išmaniai IT technologijas bei inovacijas pamokose naudoja viena iš projekte dalyvaujančių mokyklų – VGTU Inžinerijos licėjus ir jo pradinių klasių mokytoja ekspertė Rūta Filončikienė.
„Be bendrųjų dalykų nuo pirmosios klasės mokinukai turi inžinerijos, informatikos, techninės kūrybos, šachmatų pamokas, mano mokiniams į pasaulio pažinimo pamokas integruojama kinų kalba. Programuojame, kuriame, konstruojame, lituojame, eksperimentuojame – jau ketvirtus metus klasėje neturiu kėdžių, jas keičia interaktyvūs IMO kubai, naudojame planšetinius kompiuterius, užduočių atlikimui, kūrybai – įvairius robotukus, atliekame projektus naudodami „STEAM“ laboratoriją, kuriame miestus su interaktyviais traukiniais“, – patirtimi dalijasi mokytoja.
Pradinių klasių mokytoja ekspertė į pamokas integruoja ir finansinio raštingumo stiprinimui skirtas veiklas. Šiandien ji jau pastebi, kad mokiniams šios žinios ir įgūdžiai yra aktualūs ir reikalingi.
„Finansinio raštingumo veiklų metu vaikams per skirtingas veiklas nesunkiai paaiškinami labai sudėtingai suprantami dalykai. Jei pirmokas užduoda klausimus: „Ar prezidentas yra mokesčių mokėtojas?“, „Ar krizės metu pinigai taip pat keliauja ratu?“, reiškia, jis turi ne tik ekonominių žinių, bet jau ir kritiškai mąsto“, – teigia R. Filončikienė.
Užsakymo nr.: PT_85308999