Darbo rinka – nuolatinis mokslininkų tyrinėjimo objektas. Ekonomistai, sociologai bei kitų sričių specialistai stengiasi pasiūlyti būdus, kurių dėka darbdaviams taptų lengviau rasti darbuotojus, o pastariesiems – tinkamas darbo vietas. Vis tik realybėje neretai susiduriama su iššūkiu, kuomet žmonės renkasi gauti valstybės socialinę paramą, o ne dirbti nekvalifikuotą darbą už minimalų atlygį.
Romas Lazutka
Romas Lazutka
© DELFI / Andrius Ufartas

Vilniaus universiteto mokslininkų atliktame tyrime „Darbo rinkos ir socialinės paramos politikų sąveikos modelis ir jo įgyvendinimo metodikų sukūrimas" buvo paneigtos tam tikros nuostatos bei pasiektas užsibrėžtas tikslas – sukurta tyrimais grįsta metodika. Šios metodikos dėka tobulinama socialinės apsaugos politika, supaprastintas darbas su nedirbančiais socialinės paramos gavėjais bei įvesti kriterijai, kurie yra reikšmingi ne tik ieškančiųjų darbo žmonių atžvilgiu, tačiau ir tų, kurie gauna socialinę paramą.

Norėjo, kad rezultatai būtų pritaikyti praktikoje

Šio tyrimo vadovas – Lietuvos sociologas, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras, profesorius Romas Lazutka. Vilniaus universiteto dėstytojas sako, kad pasirinktas tyrimas – taikomojo pobūdžio, o jį inicijuoti paskatino akivaizdžios problemos Lietuvos darbo rinkoje.

„Ne paslaptis, kad mūsų šalyje egzistuoja didelė gyventojų dalies socialinės atskirties problema. Ji pasireiškia ilgalaikiu nedarbu. Egzistuoja ir kita problema – darbdaviai skundžiasi dėl darbuotojų stokos. Tyrimo vertas ir pastarųjų metų ekonomikos bei atlyginimų augimas, tačiau greta to susirūpinti verčia aukšti skurdo rodikliai bei labai kukli socialinė parama", – sako profesorius.

Anot jo, prieštaringa paminėtų reiškinių kombinacija vienoje šalyje tuo pačiu laikotarpiu atrodo šiek tiek paradoksaliai. Būtent tai paskatino suburti mokslininkų komandą, kuri nuodugniai ėmėsi nagrinėti ryšius tarp šių reiškinių. Tyrimo vadovas akcentuoja, kad jų tikslas buvo ne atskleisti situacijos kaltininkus, o pasiūlyti praktinius sprendimus, kurie galėtų padėti. Pasiekti užsibrėžtų tikslų, anot, profesoriaus, leido surinkta profesionali komanda ir Lietuvos mokslo tarybos skirtas finansavimas.

Projektas „Darbo rinkos ir socialinės paramos politikų sąveikos modelis ir jo įgyvendinimo metodikų sukūrimas" yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemones.

Darbo rinka – itin duobėta

Atrodytų, darbo skelbimų internete – gausu, tad kodėl gyventojai mėnesių mėnesiais naudojasi Užimtumo tarnybos paslaugomis bei neskuba ieškoti nors ir laikino darbo? Prof. R. Lazutka sako, kad viskas ne taip paprasta, kaip gali atrodyti situaciją komentuojant iš šalies.

„Tyrimo metu buvo nustatyta, kad bedarbių kelias – itin duobėtas. Ir svarbiausia to priežastis ne ta, kad žmonės gyvena mažesniuose miesteliuose, kur įsidarbinti – sunkiau. Lietuvoje labai daug prasiskolinusių žmonių, kurie nėra sumokėje už ryšio paslaugas, turi administracinių baudų, privalo mokėti alimentus. Kadangi didelė dalis potencialaus uždarbio būtų nuskaičiuojama antstolių, žmonėms nelieka motyvacijos dirbti", – sako pašnekovas.

Jis pabrėžia – egzistuoja klaidingas įsivaizdavimas, kad žmonės nedirba, nes jiems užtenka gaunamos socialinės paramos. Tai – apgaulingas požiūris, mat tik vienas iš kelių bedarbių gauna paramą, kuri yra itin menka. Vis tik tarp paramos gavėjų tik kas trečias apskritai gali dirbti. Visi kiti – nepilnamečiai, neįgalūs, prižiūrintys vaikus ar kitus šeimos narius. Dėl šių priežasčių tokie žmonės negali dalyvauti darbo rinkoje.

„Taip pat egzistuoja didelis neatitikimas darbo paklausos pusėje. Laisvų darbo vietų registruojama mažai. Lyginant su besiregistruojančių bedarbių skaičiumi – skirtumas net keli kartai. Kita vertus, kaip minėjau, darbdaviai apklausose skundžiasi, kad verslo plėtrą riboja darbo jėgos stoka", – problemas vardija mokslininkas.

Išskyrė konkrečius veiksmus, kurie padėtų

Pagrindinis komandos atlikto tyrimo tikslas buvo surasti konkrečius būdus, kurie pritaikomi praktikoje ir padėtų keisti dabartinę darbo rinką bei joje esančias problemas.

„Bedarbių aktyvumą labiausiai riboja toli gražu ne socialinė pagalba, greičiau jos nepakankamumas. Tai ypatingai svarbu, kuomet žmogus turi už ką nusipirkti maisto ir susimokėti pagrindinius mokesčius. Žinoma, šiuo metu ir ši problema gali tapti aktualesnė, mat staigiai kyla kainos. Tyrimo metu pasitvirtino ir kitose šalyse nustatytas dėsningumas, kad išėjimui iš atskirties gali būti veiksmingesnės pagalbos priemonės, fokusuotos įveikti tai, kas žmogų atskiria nuo ekonominės veiklos. Pavyzdžiui, tai gali būti mikrokreditas nusipirkti priemones individuliai veiklai. Taip pat gali padėti persikraustymas į didmiesčio priemiestį, iš kur lengviau būtų galima pasiekti darbo vietas", – teigia profesorius.

Tyrimo metu surinktų duomenų visuma leidžia konstatuoti, kad darbo paklausos pusėje daliai darbdavių registruoti laisvas vietas Užimtumo tarnyboje nėra paskatų. Egzistuoja susiformavusi klišė, kad šalyje – didžiulis darbuotojų deficitas. Taip pat manoma, kad jei darbuotojų Užimtumo tarnybos pagalba darbdaviai ir ras, jie bus nekvalifikuoti ir tikrai nemotyvuoti.

Akivaizdi lyčių nelygybė darbo rinkoje

Trūkstamų darbuotojų įvairovė – itin didelė bei turi reikšmę ekonomikos plėtrai, teigia tyrimo vadovas. Jo vertinimu, kai kurių darbuotojų stokos skaičiais nėra dideli, tačiau itin reikšmingi. Šiuos darbuotojus organizacijose galima vadinti „raktiniais". Kitaip tariant, nesant jų stringa visa įmonės veikla.

„Tai inžinieriai, informacinių technologijų specialistai. Taip pat akivaizdžiai trūksta ir kitų – masinių profesijų atstovų. Pavyzdžiui, tyrime nustatyta, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta vairuotojų ir valytojų. Tai – gera žinia, mat visuomenei turtėjant, poreikis švarai aktualėja. Iš kitos pusės, tas pats turtėjimo veiksnys, šiuo atveju, turi ir probleminę pusę, mat vengiama neprestižinių darbų. Atrodytų, kad apmokyti atlikti tokius darbus – nėra sudėtinga, tačiau esama bedarbių „armija", įvertinus jų galimybes dirbti, nėra didelė", – konstatuoja Vilniaus universiteto dėstytojas.

Nors tyrime nebuvo tikslingai išsikelto lyčių nelygybės klausimo, duomenys atskleidė ir šios problematikos svarbą: Lietuvos darbo rinkoje egzistuoja lyčių nelygybė. Išvados liūdina: moterys dirba mažiau apmokamą darbą, o pasauliniu mastu jos uždirba 24 procentais mažiau nei vyrai. Esant dabartiniam progreso tempui, prireiks net 170 metų, kad šis atotrūkis išnyktų. R. Lazutka sako, kad moterys mažiau įsitraukia į darbo rinką, mat turi daugiau pareigų šeimoje. Būtent moterys dažniausiai labiau rūpinasi vaikais ir kitais artimaisiais..

Finansuoja Europos socialinis fondas

Reklama
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
3.0909

STEAM centruose veiklų netrūksta – nuo formalaus ugdymo iki darbo su dirbtiniu intelektu

Skirtinguose Lietuvos miestuose jau kiek daugiau nei metus veikia atvirosios prieigos STEAM centrai,...

Jaunuosius talentus Vilnius kviečia nominuoti „Mažojo Šv. Kristoforo“ apdovanojimui

700-ąjį gimtadienį švenčiantis Vilnius tradiciškai skelbia „Mažojo Šv. Kristoforo“...

Medienos ir jos gaminių tiekimas rinkai: kaip tinkamai įvertinti rizikas?

Europos Sąjungos reglamentas, kuriuo nustatomos medieną ir jos gaminius rinkai tiekiančių...

Diskusijos dėl švietimo organizacijų įtraukties

2022 metais Nacionalinis švietimo NVO tinklas kartu su partneriais surengė 6 apskritojo stalo...

Ugdymo traukos centras Tauragėje: kviečia į pamokas, kuriose nuoboduliui laiko nelieka

Tauragės STEAM centras – tai vieta, kurioje mokiniai su gamtos mokslais, fizika ar robotika...

Top naujienos

Specialiai Delfi – naujai išrinktas Čekijos prezidentas: Rusija nepasimokė (6)

Didele persvara prieš buvusį šalies premjerą Andrejų Babišą Prezidento rinkimuose Čekijoje...

Paruošti detalūs klausimai: ar paaiškės, kas nutekino informaciją Bartoševičiui? skelbiama planuojamos neeilinės sesijos medžiaga (13)

Opozicijos atstovai neeilinę Seimo sesiją dėl buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui...

Karas Ukrainoje. Rusija skelbia apie netoli Maskvos sprogusį bepilotį žiniasklaida: Rusija per 10 dienų gali pradėti naują ataką

Ukrainos valdžia gavo informacijos, kad Rusija per 10 dienų gali pradėti naują puolimą.

Pirmasis po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą su Putinu susitikęs Vakarų lyderis: jis davė pažadą dėl Zelenskio (5)

Pasak buvusio Izraelio premjero Naftali Bennetto, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas karo prieš...

Policijos parką papildė dar dvylika naujų automobilių: pareigūnams perduoti galingi 5 serijos BMW

Lietuvos kelių policijos tarnyba viešojo konkurso būdu įsigijo 12 naujų automobilių „BMW...

The Economist

Vyksta Ukrainos „derusifikavimo“ kampanija: nenori turėti jokių sąsajų su kultūra, kuri siekia pažeminti

Kyjivo pakraštyje esančioje atliekų perdirbimo įmonėje, įsikūrusioje netoli tos vietos, kur...

Luhanske sunkiai sužeistas niekingu „šou“ pagarsėjęs rusų propagandistas

Rusijos samdinys ir propagandistas Igoris Manguševas, skandalingai pagarsėjęs po to, kai...

Svarstymai Ispanijoje: taupančiai „Barcai“ Jasikevičiaus atlyginimas gali pasidaryti nebeįkandamas įvardintas galimas įpėdinis

Su ekonominiais sunkumais susiduriantis ir taupyti priverstas „FB Barcelona“ sporto klubas toliau...

Kiek atskaito pensijų fondai: valdytojams ir tarpininkams per metus galėjo sukapsėti apie 50 milijonų eurų (1)

Kuo pigesnis investavimas, tuo daugiau grąžos lieka pačiam investuotojui. Taip pat ir pensijų...