Ekologija – tai, kas vis labiau rūpi investuotojams
Investicijos, kuriose itin didelį vaidmenį atlieka įmonių ekologiškumas kyla kaip niekada sparčiai. Štai pavyzdžiui pasaulinės tyrimų platformos „Statista“ duomenimis, investicijos, kuriose vienas svarbiausių kriterijų buvo tai, ar įmonė yra ekologiška, praėjusiais metais viršijo 390 mlrd. JAV dolerių, kai tuo tarpu 2019-aisiais jos tesiekė 70 mlrd. JAV dolerių.
Tai leidžia vis drąsiau daryti prielaidą, jog ne tik ateityje daugiau dėmesio iš investuotojų pusės galimai turės, bet jau ir dabar turi kiekviena ekologiškumą bent kiek daugiau propaguojanti įmonė. Tai yra nemenkas privalumas, nes žvilgtelėjus į statistiką labai aiškiai matosi, kad tokios detalės kaip ekologiškumas augina investuotojų dėmesį tarsi ant mielių.
Keičiasi mokesčių politika
Dar anksčiau labai daug ir aiškiai buvo kalbama, kad nuo 2022 metų gamintojai ir importuotojai Lietuvoje turės spręsti augančių mokesčių už taršą klausimą. Ir štai, tas laikas jau pasibeldė į duris.
Tai reiškia, kad tie, kurie į ekologiją dar neinvestavo savo žinių, laiko ir kapitalo, pradeda kentėti daug labiau nei tie, kurie investicijomis jau pasirūpino.
Prieš akis turime aiškų pavyzdį. Nors kaip ir daugumoje sričių duodamas pereinamasis laikotarpis su tam tikromis lengvatomis, mokesčiai gamintojams ir importuotojams Lietuvoje palaipsniui ima skirtis. Remiantis Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministerijos duomenimis, už neperdirbamų pakuočių toną jau nuo šių metų reikia mokėti 200-300 EUR brangiau nei už perdirbamų.
Tad kada geriau, jei ne dabar imtis veiksmų ir kažką keisti žinant tai, kad delsimas su laiku kainuos tik brangiau? Juk kaip sakoma – dideli įvykiai laukia ateityje, bet tik tada jei dėl to dirbame būtent dabar.
Didėjantis klientų dėmesys
Ekologiją įtraukti į savo įmonės kasdienybę svarbu, nes ji nemažiau aktuali yra ir prekes ar paslaugas perkantiems klientams. Ir tai žinoti būtina net jei verslas ir pats nedirba tiesiogiai su galutiniais vartotojais. Juk jei ne pats atsižvelgsi, tuomet į ekologiją gali atsižvelgti, pavyzdžiui, verslo partneriai.
Kiek dėmesio visuomenė skiria ekologijos temai ir kiek jai tai yra svarbu puikiai parodo plastikinių ir aplinkai draugiškų maišelių naudojimas. Štai pavyzdžiui dar visai neseniai buvo skelbta, kad „Eurostat“ duomenimis visoje ES vienas gyventojas per metus vidutiniškai sunaudoja 100 vienkartinių plastikinių maišelių ir tai yra 2-3 kartus mažiau nei prieš penkerius metus.
Puikius pavyzdžius rodo vienos ekonomiškai stipriausių pasaulio šalių. Vokietijoje plastikinių pirkinių maišelių naudojimas vienam gyventojui 2015 - 2019 m. laikotarpyje sumažėjo nuo maždaug 60 iki 20 maišelių, o Japonijoje atliktos apklausos rodo, kad apskritai vos 6 proc. tos šalies gyventojų dar nėra naudoję ekologinio pirkinių maišelio.
Ir jeigu tokie argumentai kaip kitoks vartotojų, investuotojų požiūris ar mokesčių politika vis tiek neįtikina sparčiai augančia ekologiškumo įmonėms svarba, tuomet siūlyčiau žvilgtelti į viską atspindinčią bendrą ES strategiją.
Juk dabar žaliasis kursas yra pagrindinė nauja ES augimo strategija, skirta ES ekonomikai pereiti prie tvaraus ekonomikos modelio. ES žaliojo kurso pagrindinis tikslas – iki 2050 m. tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu, sukurti švaresnę aplinką, pigesnę energiją, pažangesnį transportą, naujas darbo vietas ir apskritai geresnę gyvenimo kokybę.
Pagalvokime, argi ne svarbu ir mums tapti viso to dalimi? Juk kaip sakoma, tas, kuris viską palieka atsitiktinumo valiai, panaikina užtikrintumą ir paverčia savo gyvenimą ne kuo kitu, kaip grynų gryniausia loterija.