Interaktyvūs užsiėmimai – labai mėgstami mokinių
Klaipėdos Vitės progimnazijos ugdymo karjerai specialistas Rūtenis Latoža teigia, kad profesinis orientavimas mokyklose nėra visai naujas dalykas.
„Daugybę metų mokinių vis klausiama, kuo jie žada būti užaugę. Tiesą sakant, šis klausimas daugelį varo iš proto“, – sako pašnekovas. Jo žodžiais, jo, kaip karjeros specialisto, pagrindinis siekis – atliepti moksleivių poreikius ir norus, padėti jiems identifikuoti savo gabumus bei atrasti tas gaires, kurių dėka būtų galima tuos gabumus tinkamai realizuoti.
Specialistas pasakoja, kad jis pats mokiniams veda netradicines pamokas, organizuoja įtraukiančius užsiėmimus. Neretai jo vedamose pamokose moksleiviai susitinka su kviestiniais svečiais, o taip pat juos labai sudomina ir integruoti užsiėmimai, pažintinės veiklos.
„Pamokų metu susitinku ir su pirmokais, ir su aštuntokais. Konsultacijas tikslingai teikiu aštuntų klasių mokiniams. Dažniausiai jos yra susijusios su gimnazijos pasirinkimu. Pastebiu, kad progimnazijos mokiniams labai patinka pamokos už mokyklos ribų, o taip pat ir įvairūs netradiciniai renginiai, kurių metu moksleiviai turi galimybę įsitraukti į veiklas, patys prisideda prie idėjų realizavimo“, – pasakoja pašnekovas.
Jam pritaria ir penktokas Gražvydas. Mokinys džiaugiasi, kad jų mokykloje dažnai lankosi kviestinių svečių, įvairių profesijų atstovų.
„Pavyzdžiui, atvykęs kelionių agentūros atstovas mums pasakojo apie keliones, jis paaiškino, kiek gali kainuoti skirtingos kelionės bei kodėl taip yra“, – sako moksleivis.
Profesiją „pasimatuoja“ ir realybėje
Klaipėdos Vydūno gimnazijoje su vyresniais mokiniais besidarbuojanti ugdymo karjerai specialistė Gabija Jurkėnaitė pasakoja, kad jai labiausiai pavyksta padėti vaikams tuomet, kai tiesiog nuoširdžiai su jais bendrauja bei skiria laiko individualiems pokalbiams.
„Vaikai ateina pas mane lyg pas gydytoją – kiekvienam norinčiam yra paskiriamas konkretus vizito laikas. Susitikimai dažniausiai vyksta po pamokų arba tuomet, kai moksleiviai turi laisvą pamoką. Jie ateina su įvairiais klausimais. Juokiuosi, kad aš pati per dieną pakeičiu daugybę profesijų – juk atėjus moksleiviui, kurį domina aktorinio meistriškumo studijos, reikia galvoti apie vienas kompetencijas bei „įsikūnyti“ į šią profesiją, o jei su kitu mokiniu kalbame apie grafikos dizainą, reikia galvoti visai apie kitus dalykus“, – pasakoja G. Jurkėnaitė.
Specialistė džiaugiasi, mat moksleivių, norinčių su ja susitikti ir pasikalbėti – apstu. Anot jos, mokiniams patinka išsamūs pokalbiai su ja, o susidraugauti su jaunais žmonėmis jai padėjo ir pačios specialistės sugalvotas metodas. Ji savo kabineto duris yra nukabinusi įvairias plakatais, juokingais paveikslėliais, kuriuos puošia ir įtaigios citatos.
„Kita mano darbo dalis – susitikimai su moksleiviais klasėse. Čia jie atlieka įvairius testus, žaidžiame ir žaidimus. Šių veiklų metu moksleiviai labiau atsiveria, supranta, kokie klausimai jiems yra aktualūs. Aišku, su moksleiviais dažnai lankomės ir įvairiose įmonėse, universitetuose“, – dalinasi pašnekovė.
Ji pabrėžia, kad pasitaiko ir tokių situacijų, kuomet dvyliktoje klasėje besimokantis moksleivis labai dvejoja ir nežino, kokia profesija jam tiktų. Pavyzdžiui, jam įdomios atrodo aktorinio meistriškumo studijos, tačiau, atrodo, patiktų ir veterinaro specialybė. Tokiu atveju G. Jurkėnaitė siūlo išbandyti patinkančias profesijas praktikoje.
„Pavyzdžiui, praeitą savaitę viena mergina, kuri galvoja apie grafinio dizaino studijas, turėjo galimybę pusdienį pasidarbuoti vienoje įmonėje, kurios pagrindinė veikla ir yra grafinio dizaino paslaugos“, – nurodo ugdymo karjerai specialistė.
Specialistai padeda priimti teisingiausią sprendimą
Net trys tolimesnį savo karjeros kelią jau atradę gimnazistai sutiko pasidalinti, kokią reikšmę ugdymo karjerai specialistai gali turėti mokiniams.
„Man labai padėjo tai, kad specialistas paaiškino, kokios mokymosi įstaigos man tiktų. Pasikalbėjome apie tai, kas man patinka, kokios veiklos žavi, ką jau esu išbandęs. Kadangi labai mėgstu įgarsinimą, domiuosi apšvietimu, pats esu save išbandęs didžėjaus vaidmenyje, po pokalbio su specialistu supratau, kad būtent tai ir noriu tęsti. Man rekomendavo renginių inžinerijos studijas“, – pasakoja devintokas Gustas.
Moksleivė Ieva prisimena, kad būdama trejų metų pradėjo dainuoti. Ją labai traukė ši sritis ir bėgant metams noras būti scenoje tik stiprėjo.
„Vis dėlto supratau, kad norėčiau save išbandyti ir kino industrijoje. Norėjau studijuoti Lietuvoje, tačiau neradau įstaigos, kurioje galėčiau mokytis kino aktorystės meno“, – teigia ji.
Moksleivė sako, kad karjeros specialistė tikrai padėjo jai apsispręsti, „įpūtė“ drąsos ir ryžto. Dvyliktokė pasakoja, kad jai buvo labai baisu pradėti ieškoti būsimos įstaigos, kurioje tęs mokslus.
„Pradedi galvoti apie ateitį ir tampa labai baisu supratus, kad teks palikti savo šeimą. Ta baimė prisideda prie to, kad tam tikrus sprendimus atidėlioji. Karjeros specialistė mane pastūmėjo imtis pirmojo žingsnio, pradėti ieškoti ir domėtis“, – pasakoja Ieva.
Dvyliktokė Fausta teigia, kad karjeros specialistė jai taip pat padėjo, nukreipė teisinga linkme, tad jos dėka apsispręsti tapo paprasčiau.
„Su ja susitikome du kartus klasėje, o tuomet ji mus nusivedė į paskaitas. Juk yra smagu, kai žmonės tavimi tiki, gali tave nukreipti teisingu keliu“, – įsitikinusi ji.
Klaipėdos Vitės progimnazijos ugdymo karjerai specialistas R. Latoža priduria, kad siekiant, jog vaikas būtų sėkmingas, reikia, kad pastangas dėtų visi: pats moksleivis, mokytojai, tėvai.
Ugdymo turinio atnaujinimas ir kokybės stiprinimas skatinamas ES fondų finansuojamomis priemonėmis.