Naujoje 2021–2027 m. finansinėje perspektyvoje numatyta, kad ES struktūrinių fondų investicijos regionuose sudarys apie 1,6 mlrd. eurų, o norint pasinaudoti vien tik ES teikiamomis galimybėmis, savivaldybių lėšų poreikis investicijoms sudarys apie 400 mln. eurų. Kadangi daugelio savivaldybių biudžetų pajamų pakanka tik einamosioms išlaidoms finansuoti, be to, 2021 m. biudžeto projekte savivaldybių savarankiškosios pajamos mažėja beveik 100 mln. eurų ir nenumatytas jų kompensavimas, savivaldybės iš esmės neturės galimybių finansuoti investicijų savo biudžetų lėšomis.
Kaip aiškina Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius, šiuo metu savivaldybių skolinimasis investicijoms yra apribotas dėl itin griežto reglamentavimo.
„Lietuva yra pasirinkusi vieną griežčiausių ES fiskalinių taisyklių vietos savivaldai – savivaldybių biudžetai privalo būti subalansuoti arba pertekliniai. Esant tokiam reglamentavimui, savivaldybės skolinasi tik esamai skolai grąžinti, skolintis investicijoms galimybių praktiškai nėra. Griežta fiskaline politika yra ribojamos savivaldybių galimybės tinkamai vykdyti joms priskirtas funkcijas bei užtikrinti gyventojams kokybiškas viešąsias paslaugas nepriklausomai nuo gyvenimo vietos.
Dėl šios priežasties savivaldybės negali pasinaudoti (arba tik labai ribotai) atsiveriančiomis ES investicinėmis galimybėmis įgyvendinant NPP, ES struktūrinių fondų ir kitų programų tikslus“, – teigia M. Sinkevičius.
Ir nors, siekiant sumažinti COVID-19 neigiamas pasekmes ekonomikai, 2020 m. LR Seimas ir LR Vyriausybė priėmė daugybę palankių sprendimų ūkio subjektams ir atskiriems sektoriams bei sukūrė naujus tvarius finansinius instrumentus, deja, M. Sinkevičiaus teigimu, savivaldybėms iki šiol nėra sukurtas joks tvarus finansinis mechanizmas, siekiant pagerinti savivaldybių investavimo galimybes bei užtikrinti tvarią, tolygią vietos plėtrą
„Gaivinant ekonomiką po COVID-19, būtent vietos plėtra turi ir gali suvaidinti svarbų vaidmenį, nes regionuose darbo vietų išsaugojimas ir sukūrimas reikalauja santykinai mažesnių investicijų bei duoda greitesnius rezultatus, mažindamas priklausomybę nuo dotacijų ir skatindamas teritorinę bei socialinę sanglaudą. Į tai atkreipiamas dėmesys ir naujausiose Europos Komisijos ataskaitose“, – sako LSA prezidentas.
Palankiausias metas steigti – dabar
Atsižvelgiant į dabartinę ir ateities situaciją finansų rinkose, ES finansavimo kitimo tendencijas, augančius savivaldos investavimo poreikius bei investicijų įgyvendinimo būdus, LSA siūlo steigti vietos plėtrai skirtą tvarų finansinį instrumentą – Savivaldybių paskolų ir garantijų fondą, o jo steigimui reikalingas lėšas numatyti 2021 m. nacionaliniame biudžete iš ES paramos lėšų ar kitų finansinių šaltinių.
„Pasinaudojant ES teikiamomis galimybėmis ir atsižvelgiant į esamą kontekstą, Savivaldybių paskolų ir garantijų fondas galėtų pradėti veikti jau 2021 m, o šio naujo finansinio instrumento veikimo pradžiai reikėtų skirti 100 mln. eurų sumą. Pagal poreikį ir atsiradus galimybėms, finansavimas, portfelių skaičius ir jų apimtys vėliau galės būti plečiami.
Kadangi ES lėšos ar valstybės perskolintos savivaldybėms lėšos nedidintų bendros šalies skolos, skolinimasis iš tokio mechanizmo nebūtų įtraukiamas į savivaldybių skolinimosi limitus ir nepažeistų Konstitucinio įstatymo nuostatų. Be to, 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatyta galimybė savivaldybėms papildomai skolintis iki 53 mln. eurų – t. y. leistina visų savivaldybių biudžetų deficito suma. Ši nuostata taip pat užtikrintų, kad būtų laikomasi fiskalinės drausmės taisyklių“, – aiškina M. Sinkevičius.
Europos Komisijos Regionų ir miestų plėtros politikos generalinio direktorato vyriausioji patarėja Natalija Kazlauskienė pritaria šiai LSA idėjai ir sako, kad būtent dabar yra pats tinkamiausias metas įgyvendinti projektą.
„2021 m. yra ypač palankūs finansinių instrumentų steigimui. Šiuo metu daugelis ES valstybių narių aktyviai sprendžia vietos plėtros skatinimo klausimus pagerindamos savivaldos priėjimą prie finansų rinkų arba formuodamos dedikuotus finansų mechanizmus, kartu išlaikant nacionalinės finansų sistemos tvarumą. ES sprendimu, sudarant sąlygas išeiti iš COVID-19 krizės ir sušvelninti jos padarinius bei padidinti ekonomikos atsparumą, yra numatytas beprecedentis lankstumas, tačiau tik ribotą laiką.
Tai reiškia, kad ES laikinai mobilizuoja papildomus finansinius išteklius, kuriuos galima panaudoti stiprinant savivaldybių finansines galimybes. Šiuo atveju, steigiant finansinius instrumentus ar priemones – nereikia ilgos procedūros, o visiems 2020–2021 m. kontraktuojamiems projektams ES nereikalauja nacionalinio prisidėjimo, o tai reiškia, jog galima visu 100 proc. projektą finansuoti iš ES lėšų“, – argumentuoja N. Kazlauskienė.
Pasak jos, Lietuva turi nemažai patirties, steigdama finansinius instrumentus, todėl didelių iššūkių kuriant Savivaldybių paskolų ir garantijų fondą iškilti neturėtų.
„Mes turime keletą panašių instrumentų, tačiau jie yra išbarstyti po skirtingas institucijas. Todėl juos surinkus ir susisteminus, galima būtų sudaryti visą finansinę aplinką, kuri būtų aiški, ilgalaikė ir tvari bei tokiu būdu leistų savivaldybėms planuoti savo ateities investicijas. Vienareikšmiškai tokia iniciatyva turėtų atsirasti“, – įsitikinusi N. Kazlauskienė.
Finansiniam mechanizmui formuoti, pasak LSA prezidento, galėtų būti naudojamos ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility (RRF)) ir kitos ES struktūrinių fondų lėšos, o pagal poreikį, ateityje gali būti skiriamos ir valstybės biudžeto lėšos.
„Finansinio instrumento formavimui RRF būtų tinkamas finansinis šaltinis, nes jo taikymo sritis yra labai plati ir apima ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, pažangų, tvarų ir integracinį augimą, 2019 ir 2020 m. EK rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimą, nacionalinę reformų darbotvarkę“, – vardija M. Sinkevičius bei priduria, kad siekiant paspartinti jo steigimo ir įgyvendinimo procesą, atskiros institucijos steigti nebūtina, todėl jos vykdymas labiausiai tiktų Viešųjų investicijų plėtros agentūrai (VIPA) ar INVEGAI, iš dalies – Žemės ūkio paskolų garantijų fondui (ŽŪPGF).
Galimi scenarijai
Priklausomai nuo mechanizmui keliamų tikslų ir finansinių išteklių, anot M. Sinkevičiaus, šiai dienai yra optimalūs 2 įgyvendinimo variantai: paskolų garantijų schema ir paskolų fondas/schema.
„Paskolų garantijų schemai pasiremti turima patirtimi (ŽŪPGF sėkmingai funkcionuoja jau daugiau kaip 20 metų, įgijęs paramos gavėjų ir bankų pasitikėjimą, skaidrus ir paprastas rizikos pasidalinimo mechanizmas). Skiriamas metinis garantijų limitas, veikia su apibrėžtu multiplikatoriumi (2–4) pritraukiant finansų institucijų lėšas. Galima pradėti nuo sektorinio principo arba nuo savivaldybių (ir jų įmonių) grupinio principo priklausomai nuo poreikio aktualumo, keliamų tikslų ir bankų noro dalyvauti schemoje.
2020 m. atliktos net dvi savarankiškos savivaldybių apklausos investiciniams poreikiams nustatyti pagal investicijų paskirtį bei pobūdį. Portfelių skaičius bei apimtis, konkrečios investicijų kryptys priklausys nuo skiriamų finansinių išteklių“, – galimus scenarijus aiškina LSA prezidentas.
Skinasi kelią Seime
Fondo idėją jau anksčiau svarstė ir jai pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o pirmadienį projektui pritarta ir pagrindiniame Biudžeto ir finansų komitete.
„Tokią iniciatyvą vertiname išties teigiamai. Paprastai kalbant, tai būtų dalis Valstybinio banko funkcijų. Toks modelis veikia Vokietijoje, kai Valstybinis bankas skolina ir savivaldybėms.
Pagrindinis šio mechanizmo principas – paskolinti pinigai savivaldybėms nesiskaičiuotų į skolos rodiklius. Tai reiškia, kad savivaldybės, turėdamos tam tikrus infrastruktūros objektus, kuriuos reikia užbaigti, pilnai tai galėtų padaryti“, – aiškina Biudžeto komiteto pirmininkas Ąžuolas Valius.
Analogiškai Lietuvoje, VIPA taip pat skolina savivaldybėms, tačiau tik labai siauriems projektais, tačiau kaip sako A. Valius, šiuo metu yra matomas dvigubai išaugęs projektų įgyvendinimo poreikis.
„ES lėšos įpareigoja didesniems pajėgumams. Žiūrint ankstesnius biudžetus, europinių pinigų mes turėdavome šiek tiek daugiau nei 1 mlrd. eurų, tačiau dabar, sudėjus visų fondus bendrai, turime virš 2 mlrd. Vadinasi poreikis įgyvendinti projektams išaugo dvigubai. Tačiau reikia suprasti, kad jei šių lėšų nepanaudosime iki 2021 m., jas teks grąžinti“, – sako Biudžeto komiteto pirmininkas.
Instrumento sukūrimą taip pat skatina ir pakeistas investicijų įstatymas, kuris įpareigoja iki 2023 m. užbaigti visus pradėtus projektus.
„Tai arba valstybė duoda finansavimą objektų įgyvendinimui arba turi suteikti galimybę pasiskolinti. Kaip žinome, tokių lėšų viskam įgyvendinti nėra, todėl Savivaldybių paskolų ir garantijų fondas yra teisingiausias pasirinkimas. Kaip pavyzdys, savivaldybė gali pasiskolinti 1 mln. eurų, o vystomo projekto kaina 10 mln. eurų. Tai reikštų, kad objektą tektų statyti 10 metų. Tačiau įstatymas sako, kad iki 2023 m. būtina užbaigti, vadinasi, turime sudaryti galimybės pasiskolinti be skolos rodiklių: projektas bus įgyvendintas ir tai bus paskola, o tiesioginė dotacija“, – teigia A. Valius.
Užsakymo nr.: PT_85699709