Daugiabučio renovacijos projekto administratorius Eimantas Kirkutis sako, kad kaimynai kalbasi tarpusavyje ir mato, kokie darbai yra atliekami renovacijos metu. Gerieji modernizacijos pavyzdžiai, kurie yra arti – pati didžiausia motyvacija ryžtis daugiabučio atnaujinimui. Šiuo atveju, kaimyninis namas ne tik renovuotas, tačiau atnaujinta ir jo aplinka – sutvarkytas kiemas, išasfaltuotas privažiavimas bei automobilių stovėjimo aikštelė. To norėjo ir Stoties g. 16 daugiabučio gyventojai.
„Renovuoti šį daugiabutį nuspręsta 2018 m., o darbai buvo baigti 2021 m. Nemažai iššūkių vykdant statybos darbus sukėlė koronaviruso pandemija, kuri stipriai stabdė procesus. Dėl susirgusių butų gyventojų, statybininkai bei santechnikai negalėdavo patekti į patalpas ir atlikti suplanuotų darbų, todėl juos tekdavo pavėlinti“, – teigia E. Kirkutis.
Pašnekovas pratęsia, kad didžioji dalis būstų šiame name priklauso Šiaulių rajono savivaldybei, čia įkurti socialiniai būstai. Todėl ne tik pagerėsiančios gyvenimo sąlygos, bet ir sutaupymai už šildymą buvo labai svarbūs butų gyventojams.
Renovacijos metu įgyvendintas platus spektras priemonių: apšiltintas stogas, sienos bei pamatai, stogas uždengtas nauja danga, pakeisti langai bei bendro naudojimo durys, įstiklinti balkonai bei suremontuotos laiptinės. Kadangi namo gyventojai skųsdavosi drėgstančiomis ir pelijančiomis sienomis, butuose buvo įrengtos rekuperacinės vėdinimo sistemos, kurios padeda išvengti drėgmės kaupimosi ir užtikrina švarų orą patalpose.
Visa šildymo sistema pakeista į dvivamzdę, o kartu įrengta individuali šildymo apskaita, kurios dėka kiekvienas butas moka tiek, kiek faktiškai sunaudoja energijos. Anksčiau šis namas turėjo du šiluminius punktus, tačiau renovacijos metu paliktas tik vienas. Taip pat buvo pakeista bendro naudojimo elektros instaliacija, šalto ir karšto vandens bei kanalizacijos sistemos.
Geresnės gyvenimo sąlygos ir gražesnė aplinka
Pašnekovas pastebi, jog po renovacijos vienareikšmiškai pagerėjo gyvenimo sąlygos. Pirmiausia, pagerėjo butų vėdinimas, nes iki tol jis buvo nepakankamas ir gyventojai skųsdavosi pelijančiomis, šlampančiomis pastato sienomis. Aplinka buvo sutvarkyta iš rajono savivaldybės biudžeto skirtų lėšų: įrengtas privažiavimas prie pastato, mašinų stovėjimo aikštelė, takelis prie namo laiptinės. Pasikeitė ir namo išvaizda, dabar jis yra vienas gražiausių namų visame mikrorajone.
Prieš renovaciją namo energinio efektyvumo klasė buvo F, o po modernizacijos pasiekta B klasė. Skaičiuojamas energijos sąnaudų sumažėjimas procentais siekia daugiau kaip 53 proc. Priklausomai nuo buto ploto, gyventojai vidutiniškai už paskolą mokės nuo 70 iki 100 eurų, per mėnesį įskaitant kredito palūkanas ir atidėtas palūkanas.
„2021 m. gruodžio mėn. vidutinė oro temperatūra Kuršėnuose buvo -3,7 laipsnio, o šildymo kaina vienam kv. metrui naudingojo ploto siekė 63 ct. Tuo tarpu prieš namo atnaujinimą, 2019 m. gruodžio mėn. vidutinė temperatūra buvo 2,5 laipsnio, t.y. 5 laipsniais šiltesnė, o gyventojai mokėdavo 83 ct. už kv. metrą. Žinoma, čia yra vidutiniai viso namo duomenys, yra asmenų, kuriems reikia daugiau ar mažiau šilumos, nuo to priklauso ir tai, kiek jie moka. Tie, kurie taupo, nemėgsta gyventi itin šiltai, sutaupo dvigubai ir daugiau“, – teigia E. Kirkutis.
Anot pašnekovo, šiame mikrorajone nėra labai daug daugiabučių, viso tik 9, kol kas tai yra antras renovuotas namas. Su kitais daugiabučių namų gyventojais tikrai bus šnekama, džiugu, kad keičiasi jų požiūris į pastato atnaujinimą. Tikimės, kad ateityje kaimyninių namų savininkai priims teigiamus sprendimus dėl namo renovacijos. Akivaizdu, kad atnaujinimas užkrečia geruoju pavyzdžiu imtis permainų“, – teigia projekto administratorius.
Metų renovacijos projekto rinkimai
Šis daugiabutis dalyvauja „Metų renovacijos projekto“ rinkimuose, kuriuos rengia Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų energinio taupumo departamentas. Geriausius įgyvendintus projektus kviečiami rinkti visi Lietuvos gyventojai – balsavimas už kandidatus ir laimėtojų paskelbimas vyks balandžio mėn.
Prieš atiduodant savo balsą, APVA rekomenduoja susipažinti su kiekvienu projektu atskirai ir patyrinėti, kokią naudą po renovacijos gavo daugiabučio gyventojai. Svarbu įvertinti jo energetinį efektyvumą, panaudotus atsinaujinančius energijos šaltinius, indėlį į aplinkosaugą, bendruomeniškumą (kaip gyventojai kartu sprendė iškilusius iššūkius ir priiminėjo sprendimus) bei projekto indėlį į platesnį aplinkos atnaujinimą ne tik kieme ar gatvėje, o rajone ar net viso miesto mastu.
Nors graži daugiabučio išvaizda po atliktų darbų ir mažesnės šildymo sąskaitos taip pat svarbu, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje modernizavimo darbai prisideda tiek prie gyventojų gerovės kūrimo, tiek prie ekonomikos konkurencingumo stiprinimo ir šalies klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų vykdymo.