Anot Alinos Kanaporienės, Daugiabučio gyvenamojo namo Tuskulėnų g. 3, Vilniuje savininkų bendrijos pirmininkės, išskirti vieną veiksnį, kuris labiausiai motyvuoja gyventojus renovuoti daugiabutį, yra sudėtinga. Šio sprendimo priėmimą lemia motyvų kompleksas, kuris apima lūkestį gyventi patogiau, gražiau ir švariau.
„Motyvacija visada yra daugialypė, dauguma butų savininkų supranta, kad jų valdomas turtas, šiuo atveju gyvenamasis daugiabutis, metams bėgant nejaunėja. Sensta tiek inžinerinės sistemos – vandens tiekimo, nuotekų šalinimo – ir elektros instaliacijos, tiek senoji šildymo sistema jau nebeatitinka šiuolaikinių standartų. Taip pat jie suvokia, jog šildyti „lauką“ per energiškai neefektyvias ir nesandarias sienas, stogą ir langus yra prabanga. Ypač, kai šildymo kainos šį sezoną itin didelės“, – teigia pašnekovė.
Anot jos, ne paskutinėje vietoje yra ir tokie veiksniai kaip daugiabučio išorė bei potencialus nekilnojamojo turto kainos padidėjimas.
Procesas padėjo išsigryninti lūkesčius
Renovacijos procesas truko ne vienerius metus, tačiau būtent tai lėmė, jog buvo pasiekti rezultatai, džiuginantys kiekvieną daugiabučio gyventoją.
„Per visą laikotarpį itin daug ir nuolat diskutavome su butų savininkais, tarėmės su profesionalais ir APVA specialistais, norėjome geriausių ir optimaliausių sprendimų, netgi ieškojome visiškai naujų ir nestandartinių. Tuskulėnų g. 3 daugiabutis dalyvavo LR Aplinkos ministerijos paskelbtame konkurse dėl papildomo finansavimo, įgyvendinant inovatyvias aplinkosaugos priemones, jo metu vykusios diskusijos ir atsiradusios idėjos taip pat buvo naudingos“, – pasakoja A. Kanaporienė.
Didžiausias daugiabučių modernizacijos administratorių iššūkis – bendri gyventojų lūkesčiai ir sprendimai, kurie dažnai skiriasi, tad tenka ieškoti kompromisų.
„Visi žmonės skirtingi ir visi turi savus norus, tačiau renovuojant daugiabutį turi būti priimti bendri sprendimai. Turbūt tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl daugiabučio atnaujinimo procesas užtruko – diskusijos, svarstymai ir pasitarimai reikalauja daug laiko ir energijos. Vis dėlto, savininkų daugumos priimti sprendimai padėjo greičiau pradėti modernizavimo darbus, kuriuos baigėme 2021 m. pabaigoje“, – teigia Bendrijos pirmininkė.
Ieškota unikalių sprendimų
Renovuoto Tuskulėnų g. 3 daugiabučio gyventojai pasirinko pasyvų energijos taupymą. Techninio projekto darbo metu labai kruopščiai išnagrinėti ir suprojektuoti visi namo šalčio tilteliai, pasitelkus specialią programinę įrangą buvo modeliuojami energinio efektyvumo pokyčiai, pritaikant kiekvieną pasirinktą priemonę.
„Tokiu būdu parenkamos ne tik tinkamiausios statyboje naudojamų medžiagų charakteristikos ir parametrai, bet ir kuo racionalesnis jų panaudojimas. Pavyzdžiui, langų keitimas – juos montavome ne senose vietose, o kuo labiau pastumiant link apšiltinamojo sluoksnio. Modeliavimas parodė, kad tokiu būdu energijos praradimai per angokraščius krenta labai žymiai. Panašūs sprendimai priimti ir balkonų apšiltinimo bei stiklinimo atveju“, – apie modernius renovacijos procesus pasakoja A. Kanaporienė.
Daugiabučio atnaujinimo metu buvo įdiegta nauja vėdinimo sistema, kuri užtikrina tinkamą patalpų mikroklimatą, pakeistos visos namo inžinerinės sistemos – vandens (šalto ir karšto), nuotekų (buitinių ir lietaus), elektros bei šildymo.
„Įgyvendinome labai įdomų sprendimą, keisdami liftus laiptinėse – tai pirmasis toks sprendimas Lietuvoje. Įprastai daugiabučiuose liftai prasideda pirmame aukšte – t.y. turi užeiti į daugiabutį, o Tuskulėnų g. 3 daugiabutis išsiskiria tuo, jog liftas yra įrengtas nuliniame aukšte, į jį galime patekti tiesiai iš lauko. Tai itin svarbus patogumas žmonėms su negalia, senjorams, mamoms su vaikiškais vežimėliais ar tiesiog žmogui su dviračiu“, – pažymi pašnekovė.
Modernizuotas daugiabutis visapusiškai pagerina gyvenimo kokybę
A. Kanaporienės teigimu, didžiausias atnaujinto namo privalumas – pagerėjusi gyvenimo kokybė, kuri susideda iš įvairių smulkmenų: nebereikia nuolat kviesti avarinės tarnybos dėl prakiurusių vamzdžių, elektros instaliacijos laidai nesvyla, žmogus gali reguliuoti kambario temperatūrą pagal poreikį, stogas pagaliau yra sandarus, liftai veikia tyliai bei patogiai ir t.t.
„Tokių smulkmenų visuma sukuria komfortą ir pagerina gyvenimo kokybę. Modernizacijos metu atliktų darbų dėka daugiabutis pasiekė energinio efektyvumą A klasę, todėl, savaime suprantama, padidėjo susidomėjimas šiuo daugiabučiu nekilnojamojo turto rinkoje“, – teigia Bendrijos pirmininkė.
Artimiausiu metu planuojama tęsti žemės sklypo formavimo procedūras, kurių metu bus siekiama pagerinti kiemo infrastruktūrą – apšvietimą, automobilių parkavimą, poilsio zonas ir kt.
Užbaigus daugiabučio modernizaciją, gyventojų gaunamos sąskaitos už šildymą sumažėjo 56,7 proc., faktinis energijos poreikis šildymui – 50 proc., o į aplinką išskiriamų kenksmingų CO2 dujų kiekis – 307 tonos per metus.
Metų renovacijos projekto rinkimai
Šis daugiabutis dalyvauja „Metų renovacijos projekto“ rinkimuose, kuriuos inicijuoja Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Geriausius įgyvendintus projektus kviečiami rinkti visi Lietuvos gyventojai – balsavimas už kandidatus ir laimėtojų paskelbimas vyks balandžio mėn.
Prieš atiduodant savo balsą, APVA rekomenduoja susipažinti su kiekvienu projektu atskirai ir patyrinėti, kokią naudą po renovacijos gavo daugiabučio gyventojai. Svarbu įvertinti jo energetinį efektyvumą, panaudotus atsinaujinančius energijos šaltinius, indėlį į aplinkosaugą, bendruomeniškumą (kaip gyventojai kartu sprendė iškilusius iššūkius ir priiminėjo sprendimus) bei projekto privalumus ne tik gatvės, rajono ar net viso miesto mastu.
Nors graži daugiabučio išvaizda po atliktų darbų ir mažesnės šildymo sąskaitos svarbu, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje modernizavimo darbai prisideda tiek prie gyventojų gerovės kūrimo, tiek prie ekonomikos konkurencingumo stiprinimo ir šalies klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų vykdymo.