Rūpindamiesi savo sveikata, rūpinamės ir gamta
Keičiantis maisto vartojimo įpročiams, kokybiškų produktų poreikis nuolatos auga, todėl daliai pirkėjų svarbesniu prioritetu tampa ne produkto kaina, bet kiti kriterijai – šviežumas, aukšta kokybė, maistinė vertė. Vartotojai jau įvertinę vietos gamintojų siūlomos produkcijos privalumus, o ir mitybos specialistai pastebi, kad sveikatai palankiausia ir vertingiausia yra tai, kas auga čia pat, mūsų krašte. Vieno didžiausių prekybos tinklų Lietuvoje komunikacijos vadovė Vaida Budrienė pastebi, kad dėl šios priežasties pirkėjai mieliau renkasi vietos gamintojų produktus, ypatingai vertina Lietuvos ūkininkų užaugintus vaisius ir daržoves.
„Stengiamės, kad Lietuvoje auginti vaisiai ir daržovės jau kitą dieną atsidurtų parduotuvių lentynose, taip užtikrinant aukščiausią jų kokybę ir šviežumą. Džiaugiamės, kad su nemaža dalimi ūkininkų bendradarbiaujame nuo pat pirmųjų mūsų tinklo parduotuvių atidarymo Lietuvoje, labai vertiname partnerystę su jais. Tuo pačiu esame atviri ir jauniems, naujiems ūkiams. Jie prisideda į mūsų asortimentą įvesdami naujienas – įvairių rūšių uogas, smidrus, naujų veislių salotas, – sako V. Budrienė.
Itin svarbiu, nors ne visuomet įvertinamu aspektu, skatinančiu rinktis vietinius produktus, tampa ir tvarumas. Kiekvienas pasirinkto produkto nukeliautas „maisto kilometras“ prisideda prie bendro ekologinio pėdsako – į atmosferą išmesto anglies dvideginio (CO2).
Kuo ilgesnį kelią produktams tenka nukeliauti, kol jie pasiekia mūsų stalą, tuo didesnė žala gamtai yra padaroma. Skaičiuojama, kad vien maisto transportavimas sudaro beveik 20 procentų visų su maisto pramone susijusių anglies dvideginio emisijų. Pavyzdžiui, 1 kg lietuviškų obuolių gabenimas į turgelį 50 km lyginant su tokio paties kiekio olandiškų obuolių kelione pagamina beveik 20 kartų mažiau CO2 – atitinkamai 5 g ir 88 g.
Kiek anglies dvideginio išmetama į atmosferą gabenant produktus, priklauso ne tik nuo atstumo, bet ir nuo pasirinktos transportavimo priemonės. Pavyzdžiui, dideliu krovininiu laivu atplukdyti obuoliai paliks mažesnį CO2 pėdsaką nei tie patys obuoliai, atskraidinti lėktuvu. Tiesa, lėktuvais įprastai gabenami tik greitai gendantys produktai, kurių kitais būdais laiku pristatyti vartotojams nėra galimybių. Tad galvojant apie tvarumą, šiais atvejais ypatingai verta ieškoti vietos gamintojų siūlomų alternatyvų.
Draugiški vartotojui, draugiški ir aplinkai
Rinktis vietinius produktus verta ir dėl socialinių priežasčių. Tokiu būdu remiame vietinę ekonomiką, prisidedame prie tradicinių gamybos būdų ar kulinarinio paveldo išsaugojimo.
Atskiro ženklinimo, atskiriančio lietuviškos produktus nuo įvežtinių, Lietuvoje neturime, tad norint pasirinkti vietos gamintojų prekes, teks paskaityti produktų etiketes. Tačiau prekybos vietose galite pastebėti prekių, paženklintų specialiu Kokybės ženklu. Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemą (NPK) gaminami produktai užtikrina saugos, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų gerovės ar aplinkosaugos reikalavimus ir (arba) dėl tam tikrų ūkininkavimo ar gamybos būdų naudojimo pasižymi ypatingomis savybėmis.
Žalios spalvos žaliavų ir gamybos kilmės ženklu būtų ženklinami produktai, turintys ne mažiau kaip 80 proc. lietuviškų žaliavų. Vyšninės spalvos gamybos vietos ženklu – produktai, kurių visas gamybos procesas vyko Lietuvoje, tačiau žaliavos gali būti ir ne vietinės.
Siekiant skatinti vietos ekonomiką, sudaryti palankesnes sąlygas gyvenantiems saugomose teritorijose bei auginti partnerystę tarp vietos gyventojų ir saugomų teritorijų direkcijų, prieš dešimtmetį Lietuvoje buvo įsteigtas ir Saugomų teritorijų produkto ženklas – etnografinis paukštis antis.
Kaip pasakoja Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) atstovė Diana Rakauskaitė, tokiu ženklu yra žymimi vietinių gamintojų ir augintojų produktai bei paslaugos: konditerija, pieno gaminiai, žuvis, tradiciniai gėrimai, rankų darbo gaminiai, turizmo paslaugos.
„Tai darnūs produktai ir paslaugos, kurie ne tik saugo vietos gamtą ir puoselėja kultūrą, bet ir prisideda prie tos teritorijos gerovės bei klestėjimo. Visi produktai ir paslaugos yra sertifikuoti VSTT ir yra skirti gamintojams, amatininkams, turizmo paslaugų teikėjams ir kitiems vietos gyventojams, kurie veikia prisidėdami prie darnaus turizmo plėtros Lietuvoje“, – aiškina D. Rakauskaitė.
Priežasčių, kodėl verta rinktis šiuo ženklu pažymėtus vietinių gamintojų produktus, yra išties ne viena, tačiau bene svarbiausia iš jų – ekologiškumas.
„Pirmiausia, tokie produktai yra draugiški aplinkai, jų gamybos procesas nėra žalingas gamtai. Įsigydamas tokį produktą, pirkėjas žino, kad jis yra pagamintas ar išaugintas švarioje aplinkoje, maksimaliai stengiantis sumažinti neigiamą poveikį gamtai“, – aiškina specialistė.
Saugomų teritorijų ženklu jau ketverius metus savo produktus žymi Aukštaitijos nacionaliniame parke bitininkyste užsiimanti šeima, pirkėjams siūlanti rankų darbo dėžutėse supakuoto medaus. Bitininkystės ūkio šeimininkai pastebi, kad lietuviai vietinių pagamintus, sveikus ir natūralius produktus itin vertina, o specialus produktų ženklinimas atlieka ne tik reprezentacinę funkciją, bet ir įpareigoja pačius gamintojus vykdyti ekologišką verslą, nedaryti neigiamo poveikio aplinkai.
Projektas inicijuojamas Aplinkos ministerijos ir finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
Užsakymo nr.: PT_89258215