Pagaminti efektyvias, bet žmogaus sveikatai ir aplinkai nekenksmingas namų valymo priemones nėra sudėtinga, tačiau žvelgiant iš gamintojo perspektyvos – tai nepelninga. Tam, kad produktai atitiktų visus ekologiškam gaminiui keliamus reikalavimus, turi būti švari ne tik paties produkto sudėtis, bet ir jo pakuotė.

Taip pat aukštesni reikalavimai taikomi ir visam gamybos procesui. Todėl gamintojai, kurie yra suinteresuoti tik pelnu, vietoje saugių ir kokybiškų medžiagų naudoja kur kas pigesnius ingredientus, atitinkančius minimalius reikalavimus.

Žala, kurią mūsų sveikatai ir aplinkai padaro agresyvi buitinė chemija

Ekologiškų namų valymo priemonių sudėtyje įprastai nėra dažiklių, parabenų, fosfatų, glikolio eterių, flalatų ir izotiazolinonų bei kitų išvestinių produktų, kurie gali neigiamai paveikti žmogaus sveikatą ir išprovokuoti alergijas. Švarioje buitinėje chemijoje dažniausiai nenaudojamos ir įvairios kvapiosios medžiagos, kuriomis pigesnių produktų gamintojai bando paslėpti sudėtyje esantį chlorą. Nepaisant to, kad ši medžiaga yra įtraukta į pavojingų medžiagų sąrašą, daugelio buitinės chemijos priemonių sudėtyje jo yra.

Chloras valymo metu padeda efektyviai pašalinti nešvarumus, bet tuo pačiu gali pakenkti žmogaus sveikatai. Produktų, turinčių chloro, ypač reikėtų vengti alergiškiems žmonėms. Tokia chemija net be tiesioginio kontakto gali sudirginti kvėpavimo takus, akių gleivinę, o patekusi ant odos – išprovokuoti stiprias alergines reakcijas. Valymo metu į aplinką patekę chloro junginiai ilgai neskyla ir teršia orą, o uždaroje patalpoje tampa toksiški.

Buitinė chemija, kurios sudėtyje yra minėtų medžiagų, ne mažesnę žalą daro ir aplinkai. Valymo metu ji garuoja ir taip pasklinda ore, o kai kurios priemonės, tokios kaip nuotekų valymo, patenka tiesiai į dirvožemį, paviršinius vandens telkinius ar gruntinį vandenį, tokiu būdu paveikdamos visą ekosistemą.

Žalą gamtai daro ne tik tokios valymo priemonės, bet ir jų pakuotės, patekusios į bendros paskirties atliekų konteinerius.

„Žmonės, kuriems rūpi tvarumas, neprivalo atsisakyti valymo priemonių, bet gali jas pakeisti daugkartinio naudojimo produktais be plastiko, rinktis tuos valiklius, kurių pakuotė yra perdirbama ar jau perdirbta“, – sako ekologiškų prekių parduotuvės „Urban Earth Lovers“ koordinatorė Rita Bujanauskienė.

Ekologiškos valymo priemonės – saugus ir tiek pat efektyvus pasirinkimas

Nemaža dalis žmonių yra įsitikinę, kad ekologiškos valymo priemonės bus mažiau efektyvios nei tos, kurių sudėtyje yra agresyvių medžiagų. Tačiau tai tik mitas, kuris neturi nieko bendro su tiesa.

„Ekologiškų produktų sudėtyje naudojamos kitos, dažniausiai brangesnės, bet žmogaus sveikatai ir aplinkai nekenksmingos medžiagos, kurios savo efektyvumu prilygsta, o ne retai ir pranoksta agresyvią buitinę chemiją.

Tai gali būti ne tik mums įprastos konsistencijos valikliai su švaria sudėtimi, bet ir inovatyvių technologijų pagrindu sukurti produktai, tokie kaip nanosidabru impregnuotos šluostės, kurios pašalina visus nešvarumus be jokios papildomos chemijos, kompostuojamos kempinės ar kietieji plovikliai“, – pažymi R. Bujanauskienė.

Nevertėtų pamiršti ir liaudiškų švaros receptų

Visiškai atsisakyti buitinės chemijos, net ir turintiems tokį tikslą, vargu ar pavyktų, tačiau daugelį valymo priemonių galima sėkmingai pakeisti veiksmingais liaudiškais metodais. Įvairūs sodos, acto, druskos ar citrinų rūgšties tirpalai gali padėti ne tik palaikyti kasdienę švarą namuose, bet ir efektyviai pašalinti įsisenėjusius nešvarumus.

Mums įprasta valgomoji soda puikiai naikina kvapus, riebalus ir degėsius, o naudojama kartu su actu išvalo užsikimšusią plautuvės ar vonios nuotekų angą.

Actas gali būti puikus pagalbininkas, bandant nuvalyti lipnius paviršius, šalinant susikaupusias kalkes ir net pelėsį.

Citrinų rūgštis arba jų sultys nepakeičiamos ne tik maisto gamyboje, bet ir buityje – šalinant kalkes, įsisenėjusius riebalus ar naikinant namų aplinkoje tvyrančius nemalonius kvapus.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.