Specialistė papasakojo, kokie prietaisai namuose suvalgo daugiausiai elektros energijos

Kasmet minėdami „Žemės valandą“ milijonai žmonių visame pasaulyje valandai išjungia šviesas, lieka namuose ir bent trumpam susimąsto apie tai, kaip svarbu tausoti mus supančią aplinką. Tačiau tai tik viena iš 365 dienų metuose. O kas, jei panašias iniciatyvas perkeltume į kasdieninį savo gyvenimą? Juk taupyti energiją verta ne tik dėl švaresnės ir gražesnės aplinkos, bet ir dėl finansinių sumetimų.

Priežastys netaupyti nurungia paskatas taupyti

Vadovaujantis visuomenės apklausos duomenimis, galima išskirti tris pagrindines priežastis, dėl kurių gyventojai nėra linkę taupyti energijos. Tai – finansinė laisvė, sąveika su komfortu ir sveikata.

„Praėjusią vasarą teko atlikti kokybinius interviu su skirtingų Lietuvos regionų gyventojais. Pirmiausia į akis labiausiai krito stereotipas, kad energiją taupo tik tie, kurie turi problemų su finansais. Didelė dalis respondentų pažymėjo, kad uždirba pakankamai, tad tausoti energijos jiems nėra reikalo. Kita dalis vis dar vadovaujasi mitu, kad efektyvus energijos panaudojimas ir taupymas yra tolygus elektrinių prietaisų ar šviesos išjungimui ir nenaudojimui, o tai yra nekomfortiška ir nepatogu. Galiausiai žmonės akcentavo sveikatą, pavyzdžiui, daugelis išreiškė poziciją, kad nesiruošia aukoti savo vaikų regėjimo, todėl lempų ar šviesų tikrai nejunginės“, – pasakoja tarptautinės energetikos bendrovės Energetinio efektyvumo programos vadovė Asta Vaitulevičė.

Vis tik specialistė atkreipia dėmesį, kad energijos taupymas anaiptol nereiškia grįžimo į akmens amžių ir komforto aukojimo. Taupyti galima ir efektyviai išnaudojant energiją, t.y. suvartojant jos būtent tiek, kiek mums reikia.

„Energijos švaistymą galima palyginti su maisto švaistymu. Juk mes stengiamės pirkti tiek maisto, kiek suvalgysime. Vis tik energija, skirtingai nei maisto produktai, nėra apčiuopiama, todėl ir perteklinį jos vartojimą suvokti yra kur kas sunkiau“, – teigia A. Vaitulevičė.

Didžiausi energijos eikvotojai

Tam, kad būtų paprasčiau suprasti, kokiais kasdieniniais savo įpročiais švaistome energiją bei kaip galėtume tapti energetiškai efektyvesniais vartotojais, specialistė pateikia daugiausiai elektros energijos sunaudojančių prietaisų sąrašą mūsų namuose.

„Įprastame namų ūkyje daugiausiai energijos suvartoja šaldytuvas ir šaldiklis, džiovyklės, skalbyklės, indaplovės. Tuomet apšvietimas ir informacinių sistemų bei technologijų prietaisai, tokie kaip kompiuteriai, telefonai, televizoriai. Namuose, kuriuose įrengtos vėsinimo, oro kondicionavimo sistemos ar šilumos siurbliai, šie prietaisai vienareikšmiškai išeikvoja daugiausiai elektros energijos“, – sako Energetinio efektyvumo programos vadovė.

Energetiniam efektyvumui pasiekti būtina ne tik keisti įpročius, bet ir žinoti, kaip buityje esantys įrenginiai naudoja elektros energiją. Pavyzdžiui, šaldytuvų nevalia statyti ten, kur juos tiesiogiai gali pasiekti saulės spinduliai, nes norėdami palaikyti reikiamą temperatūrą, įšilę jie sunaudos daugiau energijos. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į durelių sandarumą – jei šaldiklyje susidaręs bent 5 milimetrų ledo sluoksnis, tai gali padidinti energijos suvartojimą net iki 20 proc. daugiau nei įprastai. Pats šaldytuvas neturėtų būti tuščias, tačiau ir ne perpildytas, idealiu atveju optimalus užpildymas turėtų siekti apie 70 proc. Tokiu būdu šaldytuve esantys produktai iš savęs palaikys šaltį ir prietaisui nereikės naudoti tiek daug energijos šaldymui.

Siekiant keisti įpročius ir pratinti save sumaniau naudoti energiją, verta į pagalbą pasitelkti ir papildomas priemones. Pavyzdžiui, namuose įrengti išmanieji telefonu valdomi jungikliai yra puikus sprendimas tiems, kurie skubėdami iš namų nuolatos pamiršta išjungti šviesas ar kitus prietaisus. Paprastesnė, tačiau taip pat efektyvi priemonė – prailgintuvas su mygtukais, kurio pagalba galima patogiau išjungti prietaisus ar apšvietimą.

Kodėl ne tik verta, bet ir būtina taupyti energiją?

Lietuvos Vartotojų aljanso Tarybos narė Rūta Trainytė pastebi, kad daugelis žmonių energijos taupymą visų pirma supranta kaip galimybę taupyti pinigus, tačiau vis dar trūksta suvokimo, kad tai kartu yra ir būdas prisidėti prie gražesnės ir švaresnės aplinkos kūrimo.

„Kai kalbame apie ekologiją, tvarumą ar regeneraciją, įsijungia ne praktinės, o kitos vertybės, tokios kaip atsakomybė. Ne veltui jaunimas yra varomoji jėga, kuri palaiko ekologiją. Vyresnio amžiaus žmonėms yra sunku keisti savo įpročius. Dalis žmonių nuo sovietmečio yra įpratę švaistyti vandenį, elektrą, kita dalis mūsų visuomenės priprato prie kapitalizmo ekonomikos skatinimo vartoti kuo daugiau“, – teigia R. Trainytė.

Pašnekovė prabrėžia, kad energiją namuose taupyti galime ne tik keisdami savo įpročius, bet ir rinkdamiesi tvaresnius energijos išgavimo būdus, pavyzdžiui, įsirengdami saulės elektrines, įsigydami nutolusią saulės jėgainę arba tiesiog pirkdami energiją, kuri yra gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

„Žalioji energija yra ta, kurią gaminant nenaudojami iškastiniai gamtos ištekliai. Išgaunant naftą, dujas, kasant anglį, o paskui elektros gamybos procese tai deginant, į atmosferą išmetama daugybė šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Žala gamtai yra didžiulė – visose šio proceso grandyse teršiama aplinka, naikinama bioįvairovė. Saulės, vėjo ar vandens gaminama elektra yra švaresnė. Tiems, kam svarbi piniginė – dar ir pigesnė. Be to, diegiant atsinaujinančios energijos sprendimus, energija tampa labiau prieinama tiems gyventojams, kurių pajamos žemos, kurie itin taupo ir negali sau leisti komfortiškai gyventi, naudodamiesi būtinais buities prietaisais“, – sako Lietuvos Vartotojų aljanso Tarybos narė.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.