Pasenę vaistai, buitinė chemija, tepalai, dažai ir skiedikliai, gyvsidabrio turintys daiktai, galvaniniai elementai – tai tik maža dalis produktų, priskiriamų pavojingų atliekų grupei, todėl juos svarbu ne tik saugiai naudoti, bet ir tinkamai utilizuoti – pasirūpinti, kad šie nebenaudojami produktai nepasimestų bendrame atliekų sraute.
Pavojingas atliekas galima utilizuoti, tik jei vartotojai tinkamai atlieka namų darbus
Buitinių atliekų rūšiavimas jau tapo kasdienybe. Plastikinę bei stiklo tarą kaupiame ir priduodame surinkimo punktuose, nereikalingą buitinę techniką atiduodame jų surinkėjams, buityje susidarančias atliekas paskirstome ir išmetame į atitinkamą konteinerį. Net ir elgdamiesi atsakingai, vieną klaidą neretai kartojame – pavojingas buitines atliekas maišome tarpusavyje. Tam, kad jas būtų galima tinkamai utilizuoti, kiekvieną jų rūšį turėtume priduoti atskirai. Jei tokių atliekų gyventojai turi sukaupę didesnį kiekį, kai kurios įmonės, užsakius paslaugą, pačios atvažiuoja ir jas surenka.
Pavojingos buitinės chemijos atliekos negali būti išmetamos nei į buitinių atliekų, nei į rūšiavimo konteinerius, nes net ir praskalavus ar praplovus buitinės chemijos talpą, produkto likučiai visiškai neišsiplauna. Tokios pakuotės turėtų būti surenkamos atskirai ir tvarkomos kaip pavojingosios atliekos, todėl jas reikia pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Šias Lietuvoje esančias 98 aikšteles, skirtas gyventojų namų ūkiuose susidarančių specifinių atliekų surinkimui, galima rasti kiekvienoje savivaldybėje. Aikštelėse gyventojai gali nemokamai priduoti nustatytą kiekį įvairių buityje susidarančių pavojingų atliekų: valiklius, dažus, klijus, šarmus, rūgštis, įvairias cheminėmis medžiagomis užterštas pakuotes.
Priduodant tarą, kurioje buvo laikomi kenksmingi skysčiai, jų likučių jokiu būdu negalima pilti į plautuvę ar klozetą, lietaus nuotekų šulinius ar tiesiog ant žemės. Skaičiuojama, kad 1 litras ant žemės išpiltų toksiškų skysčių užteršia 500 arų plotą. Taip pat svarbu įsitikinti, kad pakuotė yra sandariai uždaryta.
Kai kurias pavojingas atliekas reikėtų priduoti kitose vietose. Pavyzdžiui, pasenusius medikamentus priima vaistinės. Galvaninius elementus ir telefonų akumuliatorius galima palikti tam skirtose talpose, kurios įrengtos daugumos degalinių, prekybos centrų, parduotuvių, elektros ir elektroninės įrangos remonto dirbtuvių patalpose.
Rūšiavimas – efektyvus, bet ne vienintelis būdas, padedantis tausoti aplinką
Pavojingų atliekų rūšiavimas – itin svarbus procesas siekiant efektyviai mažinti aplinkai daromą žalą, tačiau ne vienintelis. Daugumą kenksmingų buitinės chemijos produktų galima pakeisti kitomis, saugesnėmis priemonėmis. Soda, citrinos rūgštis bei actas nuo senų laikų žinomos ir buityje naudojamos medžiagos, kurios efektyvumu prilygsta pramoninei buitinei chemijai.
Acto ir sodos mišinys pašalina nešvarumus iš užsikimšusių nuotekų kanalų, atskiestas actas puikiai nuvalo paviršius ir stiklus, jame išmirkyta duonos riekė sugeria nemalonius kvapus. Citrinos rūgštis naikina kalkes, ant puodelio likusias arbatos ir kavos dėmes, gali būti naudojama sidabro valymui. Soda – tiesiog nepakeičiama. Naudojama viena ar maišant su kitais produktais, ji padeda pašalinti įvairias dėmes, kvapus, riebalus ir net pelėsį namuose.
Kasmet rinkoje atsiranda vis daugiau buities priežiūrai skirtų produktų, kurių sudėtyje nėra aplinkai ir sveikatai kenksmingų medžiagų. Lyginant su toksiška buitine chemija, šios priemonės gali būti šiek tiek brangesnės, tačiau įvertinus jų poveikį sveikatai ir gamtai, kaina nublanksta.
Nors pagal Europos Sąjungos reikalavimus gyvsidabriniai termometrai Lietuvoje neparduodami jau nuo 2009 metų, tačiau kai kurie gyventojai vis dar juos naudoja. Šiam produktui taip pat yra saugi ir efektyvi alternatyva – elektroniniai ar bekontakčiai termometrai, taip pat į gyvsidabrinius panašūs, tačiau kitų metalų mišiniu užpildyti termometrai be gyvsidabrio.
Mes visi rūpinamės savo namais. Prižiūrime, tausojame ir stengiamės, kad jie visuomet būtų gražūs, tačiau apie mus supančią aplinką ne visuomet pagalvojame. Oras, kuriuo kvėpuojame, ištekliai, kuriais naudojamės, planeta, kurioje gyvename priklauso mums ir tik nuo mūsų. Rūšiuodami atliekas išsaugosime švarią ir saugią aplinką, sutaupysime ribotų gamtos resursų ir energijos, kurių reikės būsimoms kartoms, sukursime gražesnį rytojų savo pačių vaikams.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.