Plastikinės maisto pakuotės, išmatų maišeliai, kramtukai, žaislai ir kitos gyvūnų priežiūros priemonės – nemenki aplinkos taršos šaltiniai. Sciencedirect.com duomenimis, vien plastikinių šunų išmatų maišelių pasaulyje kasmet išmetama iki 1,23 milijono tonų.

Aplinkai, žmogui ir gyvūnui draugiškesnės el. parduotuvės įkūrėja Simona Jašauskytė pastebi, kad Lietuvoje susidomėjimas tvariais gyvūnų priežiūros daiktais lėtai, bet auga.

„Katės ir šunys – ne žmonės, žaislų ar guolių netausoja, nesinaudoja įprastu tualetu. Tad jų šeimininkai dar su baimėmis ir dvejonėmis renkasi tvaresnį guolį, itin kokybišką, lengvai nesudraskomą žaislą ar ekologiškus maišelius ekskrementams. Natūralu, kad žmonės bijo išleisti didesnę sumą kokybiškam daiktui, nes jų neapleidžia mintis, jog žaislas po 10 minučių ir vėl bus sudraskytas. Taip žmogus grįžta į masinio vartotojo rolę: vėl dideliais kiekiais ir dažnai perka pigius, greitai nusidėvinčius daiktus, o atitarnavusius meta tiesiai į atliekų konteinerį", – svarsto S. Jašauskytė.

Popierinės pakuotės, panaudotos dėžės ir sveriamas maistas

Tvarūs ir ekologiški pasirinkimai, sako S. Jašauskytė, klientus pasiekia natūraliai. Ji ėmėsi tiekti itin aukštos kokybės maistą iš Prancūzijos, skirtą labai alergiškiems augintiniams, kuris atkeliauja perdirbto popieriaus pakuotėse. Gamintojas siuntas taip pat visada supakuoja į jau panaudotas dėžes.

„Ir patys gamintojai – šeima iš Prancūzijos – dalyvauja medžių sodinimo akcijose, perka produktus gamyklai tik iš mažų vietinių ūkių ir kitaip stengiasi prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo. Ir tai džiugina – tampame tarsi tvarumo ir ekologijos bendradarbiais bei bendraminčiais. Klientai taip pat tampa susieti šių idėjų – jie mielai įsigyja maistą. Ir nė vienam klientui neužkliuvo nestandartinė, popierinė pakuotė", – pastebi S. Jašauskytė.

 Ekologiška pakuotė

Žana Penkauskienė, popierinėse pakuotėse parduodanti vokišką sausą maistą šunims teigia pastebinti, kad gyvūnų šeimininkai mūsų šalyje pirmiausia visgi dar žiūri į produkto kainą, o ne maisto sudėtį ar ypač pakuotę, tačiau toks požiūris pamažu kinta.

Šunį ir katę auginanti Vesta Davsevič svarsto, kad vos kelis kilogramus sveriančiam gyvūnui maisto didelėse pakuotėse pirkti neverta, arba reikia užtikrinti tinkamas sąlygas jam saugiai laikyti: „Mažam gyvūnui, kurio dienos porcija tesudaro 50 gramų, 25 kg sveriančios maisto pakuotės pakanka metams. Laikyti ją taip ilgai pravirą, manau, nėra gerai. Todėl aš jau šeštus metus perku sveriamą maistą."

Tvarūs pasirinkimai tausoja ir finansus, ir aplinką

V. Davsevič pripažįsta, kad ekologiškai gyvūnų neaugina, tačiau perka ilgaamžius žaislus, pavadėlius, antkaklius ir petnešas. Katei kraiką taip pat renkasi popierinėje pakuotėje.

Populiariausi produktai, sako S. Jašauskytė, visada turi tvarias ar ekologiškas alternatyvas. Natūrali augintinių kosmetika, supakuota į perdirbto plastiko tarą, džiovintos mėsos skanėstai, tvirto audinio ar gumos žaislai, ilgai tarnaujantys pavadėliai, antkakliai, itin kokybiški rūbai nėra pigūs, tačiau visada geriau turėti vieną žaislą už 11 eurų, tarnaujantį metus ar dvejus, nei per savaitę išmesti tris žaislus, kainavusius po 4 eurus.

„O kiek jų bus dar sudraskyta metų eigoje?", – svarsto S. Jašauskytė.

Ji pasakoja, kad klientai neretai teiraujasi, ar el. parduotuvėje parduodami guoliai yra tvirti. Kadangi tokius pačius naudoja ir augintiniams savo namuose, Simona visada pasidalija savo asmenine patirtimi. Tačiau net ir tokiais atvejais žmonės dvejoja, ar guolis ištvers bent vienerius metus.

 Guolis augintiniui

„O vėliau jie sugrįžta ir džiaugiasi pasirinkimu. Seniau kone už tą pačią kainą pirkę guolius plonu dugnu, iš nekokybiškos medžiagos ir keisdavę juos kas keletą mėnesių, jie stebisi mūsų įsigytu guoliu, nes net ir po kurio laiko jis atrodo kaip naujas. Tokie atsiliepimai džiugina", – sako S. Jašauskytė.

Prastos kokybės striukę, pavadėlį ar kitą sugedusį daiktą galima iškart mesti į šiukšlyną. Tuo tarpu kokybišką ir tvarų daiktą dažniausiai dar galima sutaisyti.

„Tvarius susidėvėjusius gaminius taip pat galima prikelti naujam gyvenimui, pavyzdžiui, pagaminti naujus, kitokios paskirties gaminius, integruoti kaip detales ir panašiai. Bet turiu pripažinti – kokybiški gaminiai yra tokie patvarūs, kad net nusibosta juos nešioti, turėti, naudoti. Taisymo ir darbščių rankų pagalbos jiems prireikia labai retai", – pasakoja el. parduotuvės įkūrėja.

Ji džiaugiasi ir tuo, kad parduoda vis daugiau krakmolo pagrindu pagamintų kompostuojamų maišelių ekskrementams.

„Taip, klientams reikia priminti apie šią alternatyvą plastikui. Iš pradžių, žinoma, būna dvejonių dėl kainos. Bet greitai randame palyginimą: maišelių pakuotė kainuoja vos 2 kavos puodelius, jų pakaks 4-6 mėnesiams. Tiek tikrai kiekvienas gali sutaupyti. O polietileno sąvartynuose ženkliai sumažės", – pastebi S. Jašauskytė.

 Tvarūs žaislai šunims

Daiktus atiduoda prieglaudoms

Kalbėdama apie gyvūnų priežiūrą, į tvirtesnius ir ilgiau tarnaujančius daiktus teigia investuojanti ir Ž. Penkauskienė.

„Taip, investicija į kokybiškesnius, patvarius, rankų darbo daiktus yra didesnė. Tačiau auginu jau ne vieną gyvūną ir žinau, kad nepatvarūs daiktai greičiau susidėvi, suplyšta, tad galiausiai jiems išleidžiama panaši pinigų suma. Pavyzdžiui, nors dabartinis mano šuo sveria vos 4 kg, renkuosi didesnį svorį atlaikantį karabiną. Jis tvirtesnis, tarnaus ilgiau, bus tinkamas naudoti ir kitam šuniui, jei prireiks. Žaislus taip pat renkuosi tokius, kurių šuo negalėtų suplėšyti per kelias minutes", – pasakoja Ž. Penkauskienė.

Šuniui atsibodusių, bet dar geros būklės žaislų, priežiūros priemonių ar netinkamo dydžio drabužių ji taip pat neišmeta, o perleidžia į kitas rankas, dažniausiai – į prieglaudą.

Lietuvoje gyvūną auginti tvariai, pasak S. Jašauskytės, nėra sunku, reikia tik noro. Daugelyje parduotuvių jau yra puikių gaminių: ilgaamžių, patvarių, neteršiančių aplinkos.

„Pakanka šiek tiek panaršyti po mažųjų verslų el. parduotuves – jos labiausiai orientuotos į išmintingą pirkėją. Mes džiaugiamės ne tik savo tvariomis idėjomis. Džiaugiamės ir kitais, sąmoningais ir atsakingais verslais. Tai teikia vilties, kad kartu užauginsime be atliekų gyvenančią žmonių kartą. O gal ir kelias kartas", – sako S. Jašauskytė.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.