Rūšiavimo tinklas šalyje kasmet auga, o rūšiavimo naudą ir vertes, regis, supranta vis daugiau gyventojų. Deja, mišrių komunalinių atliekų konteineriuose vis dar apstu atliekų, kurias būtų galima rūšiuoti ir vėliau pakartotinai panaudoti, o ir pamiškėse bei kituose gamtos kampeliuose įvairias atliekas išmesti nesidrovinčių gyventojų tikrai netrūksta.
„Kažkada socialiniuose tinkluose uždavėme klausimą – dėl kokių priežasčių žmonės nerūšiuoja atliekų, nesirūpina tvaresniu vartojimu? Atsakymų buvo pačių įvairiausių – nuo labai rimtų iki juoką keliančių. Tai tik įrodo, kad ši sritis, nepaisant edukacijos, komunikacijos ir įvairių skatinimo kampanijų jau daugelį metų yra apaugusi mitais ir įvairiais nepagrįstais įsitikinimais“, – sako VšĮ „Gamtos ateitis“ Viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė.
Atliekų nerūšiuojančius gyventojus nuo įpročių keitimo neretai stabdo skeptiškas įsitikinimas, esą net ir išrūšiuotos atliekos galiausiai patenka į tą pačią atliekų surinkimo mašiną, tad rūšiavimas yra ne kas kita, kaip laiko gaišatis.
„Dauguma antrines žaliavas surenkančių sunkvežimių turi atskiras sekcijas skirtingoms atliekų rūšims – plastikui, popieriui, stiklui, – tad nepaisant to, kad antrines žaliavas surenka vienas automobilis, atliekos patenka į skirtingas talpas ir tarpusavyje nesusimaišo. Be to, visos iš rūšiavimo konteinerių surinktos atliekos rūšiavimo stotyje yra dar kartą atidžiai perrūšiuojamos. Kas tinkama perdirbimui, iškeliauja į perdirbimą, o nešvari ar sutepta žaliava, kurios perdirbti nepavyksta, yra deginama ir panaudojama energijai išgauti. Kuo ankstesniame etape atliekas tinkamai išrūšiuosime, tuo didesnę jų dalį pavyks perdirbti ir pakartotinai panaudoti“, – pasakoja D. Ramanauskaitė.
Ne visi gyventojai rūšiuoti atliekas ryžtasi ir praktiniais sumetimais: esą tam reikės ir papildomo laiko, ir nemažai erdvės, mat vietoje vienos šiukšliadėžės namuose turės atsirasti kelios. Vis tik kaip pastebi pašnekovė, tariamas vietos trūkumas ir brangus laikas tėra pretekstas, o ne racionali priežastis nerūšiuoti atliekų.
„Rūšiavimui svarbiausias ne plotas, o tvarkingas išdėstymas. Nuo pastangų rūšiuoti namuose susidarančias atliekas jų kiekis nesikeičia, tiesiog pasiskirsto į kelias talpas. Net ir mažiausioje virtuvėje yra vietos šiukšlių kibirui, tam skirtai dėžei ar maišui – juos galima laikyti balkone, sandėliuke ar po kriaukle. Išrūšiuoti atliekas galite ir atėję prie rūšiavimo konteinerių – paprastai kiekvienas jų turi lipduką su nurodytomis dažniausiai pasitaikančiomis atliekomis, tad procesas ilgainiui tampa dar paprastesnis ir greitesnis“, – teigia specialistė.
Rūšiuoti bus dar paprasčiau
Apklausos rodo, kad dauguma gyventojų, nerūšiuojančių atliekų, pagrindiniu kliuviniu laiko pernelyg sudėtingą sistemą. Žmonės nesupranta, kaip rūšiuoti, o juolab – kaip tai daryti teisingai. Tam, kad rūšiuoti būtų lengviau, Lietuvoje jau diegiama daniškoji atliekų rūšiavimo sistema. Esminis jos principas – tuo pačiu simboliu (piktograma) ženklinama ir pakuotė, ir konteineris, į kurį pakuotė turi būti metama rūšiuojant.
Kiekvieną piktogramą sudaro 3 atpažįstamumą sukuriantys elementai: spalva, simbolis ir žodžiais įvardyta atliekų kategorija. Atradus tokią piktogramą ant pakuotės, gyventojui beliks įmesti ją į identiška piktograma pažymėtą konteinerį. Pavyzdžiui, Lietuvai parengtame piktogramų rinkinyje stiklo atliekos ir jas išrūšiuoti skirtas konteineris turėtų būti pažymėtas žalsvos spalvos piktograma, kurios centre pavaizduotas butelis, o apačioje įvardyta atliekų kategorija: STIKLAS.
Lietuvai parengtoje piktogramų sistemoje iš viso yra 12 kategorijų, tarp kurių: Žaliosios atliekos, Maisto atliekos, Pakartotinis panaudojimas, Tekstilė, Popierius ir kartonas, Stiklas, Metalas, Statybinės medžiagos, Pavojingos atliekos, Elektronikos atliekos, Plastikas ir Kombinuota pakuotė.
Rūšiavimas tausoja ne tik aplinką, bet ir piniginę
Rūšiuoti atliekas labiausiai vartotojus motyvuoja noras saugoti aplinką – rūšiuodami atliekas gyventojai siekia, kad kuo mažiau atliekų keliautų į sąvartyną ir kuo daugiau jų taptų žaliavomis ir energijos šaltiniu. Tačiau rūšiavimas ne tik prisideda prie švaresnės aplinkos, bet ir yra ekonomiškai naudingas – kuo daugiau gyventojų rūšiuoja, tuo didesnę sumą jie visi gali sutaupyti.
„Mąstymas, kad surinktas atliekas apsimoka išmesti ir palaidoti tiesiog sąvartyne ar sudeginant prieštarauja tiek ekonominiam, tiek ekologiniam atliekų tvarkymo verslo supratimui. Jeigu visas atliekas sumetate į vieną krūvą, gaunasi pakankamai didelis pilnas mišrių atliekų konteineris, už kurį mokate pagal konteinerio tūrį. Mišriame atliekų sraute vien pakuotės gali sudaryti nemažą dalį bendrų atliekų ir už jas mes visi turėsime sumokėti, tuo tarpu išrūšiuotų pakuočių atliekų surinkimas jums nieko nekainuoja, nes už jas yra sumokėjęs pats gamintojas ar prekių / produktų importuotojas“, – paaiškina D. Ramanauskaitė.
Kita ekonomiškumo pusė apima galimybę nebereikalingas atliekas perdirbti ir pakartotinai panaudoti.
Lygiagrečiai su ekonominiu faktoriumi gyventojai turėtų nepamiršti ir ekologijos. Nerūšiuodami ar netinkamai rūšiuodami atliekas ne tik prarandame vertingas žaliavas, bet ir darome tiesioginę žalą gamtai, mat neperdirbtos ir nesudegintos žaliavos vis dar augina šiukšlių kalnus sąvartynuose.
„Turime tik vieną žemę, tad neterškime jos ir rūšiuokime atliekas. Visi puikiai suprantame, kad gamtos ateitis – mūsų rankose. Mes tikime – gamta turi ateitį“, – sako D. Ramanauskaitė.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.