Teisės aktais numatoma, kad Lietuvoje kasmet turi būti surinkta ir perdirbta 80 proc. visų vidaus rinkai pateiktų padangų. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, tinkamai sutvarkoma daugiau nei 95 proc. oficialiai į rinką patekusių padangų. Rezultatai džiugina, tačiau Aplinkos apsaugos instituto (AAI) ekspertė Virginija Žygienė pastebi, kad nemaža dalis į rinktą patekusių padangų dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra neapskaitomos, todėl tinkamai ir nesutvarkomos.
„Skaičiuojama, kad prievolės neturintys ir pareigų nevykdantys padangų gamintojai ir importuotojai į šalį įveža daugiau kaip 10 tūkst. tonų padangų. Nereikia pamiršti ir to, kad nemažai autoservisų veikia šešėlyje, tad taip pat tinkamai nesutvarko visų neigiamą vertę turinčių atliekų, tarp kurių patenka ir senos padangos“, – sako V. Žygienė.
Tokios niekam nereikalingos padangos įprastai nugula nuošalesnėse vietose – pamiškėse, pievose ar prie vandens telkinių. Senos padangos atsiduria ir prie buitinių atliekų konteinerių, o gyventojai vis dar yra linkę jas sandėliuoti, palieka gulėti savo kieme ar ūkiniuose pastatuose.
Tai, kad padangos šalinamos netinkamai ir nepatenka į atliekų tvarkytojų rankas, rodo ir miškų urėdijų surenkami jų kiekiai. Šalies savivaldybės imasi šių atliekų tvarkymo, tačiau tai papildomai kainuoja, o mokesčiai nugula ant gyventojų pečių. Visgi, V. Žygienės nuomone, gyventojų sąmoningumas šiuo klausimus po truputį auga, o tam įtakos turi informacijos sklaida apie tinkamą atliekų rūšiavimą bei galimybes atsikratyti nereikalingomis padangomis.
„Tvarumo banga ateina ir į Lietuvą, auga nauja karta ir formuojasi naujas požiūris į mus supančią aplinką. Pagaliau kontroliuojančios institucijos intensyviau tikrina servisus. Spragų dar yra daug ir ties jomis reikia dirbti, tačiau ir pats verslas keičia požiūrį – aktyviau dalyvauja žiedinėje ekonomikoje ir nelieka nuošalyje“, – teigia AAI ekspertė.
Kur nemokamai priduoti nebenaudojamas padangas
Automobilių padangos dūla daugiau nei 120 metų, tačiau tai – ne tik estetinė problema. Irdamos jos skleidžia nuodingas chemines medžiagas, tad nuodija žemę ir visą biologinę jos įvairovę. Galiausiai per gruntinius vandenis pavojingos cheminės medžiagos patenka į šulinius ir atsiduria ant žmonių stalo. Pasitaiko atvejų, kai gyventojai bando atsikratyti padangomis jas tiesiog degindami. Tačiau padanga yra naftos produktas, todėl degdama į aplinką taip pat išskiria kenksmingąsias medžiagas.
Aplinkos apsaugos departamento specialistai primena, kad gyventojai nereikalingas padangas gali priduoti nemokamai, tad neverta prisidaryti rūpesčių nusprendus atsikratyti jomis gamtoje.
Paprastai padangas vairuotojai keičia autoservisuose, todėl ten jie gali nemokamai palikti tiek padangų, kiek keičia. Be to, kadangi pagal galiojančius įstatymus už padangų tvarkymą atsakingi padangų gamintojai ir importuotojai, pardavėjas turi pranešti pirkėjui, kad į padangos kainą jau įskaičiuotos ir jos sutvarkymo išlaidos. Taigi pirkėjas į prekybos vietą gali atvežti tiek padangų atliekų, kiek pirko.
Taip pat panaudotos padangos iš gyventojų nemokamai surenkamos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Jų Lietuvoje yra beveik 100. Savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės iš gyventojo paprastai priima 4 senas padangas per metus.
Jei dvejojate, ar priduotomis nereikalingomis padangomis bus tinkamai pasirūpinta ir jos nenuguls tiesiog pamiškėse, AAI ekspertė V. Žygienė rekomenduoja atsakingų padangų atliekų surinkėjų ieškoti pasinaudojant atliekos.lt paieškos sistema: „Šioje sistemoje galima rasti visus šalies autoservisus, kurie deklaruoja pas juos susidarančias atliekas. Tikėtina, kad sąraše esanti įmonė yra atsakinga prieš gamtą ir žmones, todėl sutvarko visas savo atliekas, tame tarpe ir padangas“.
Netinkamai utilizuodami senas padangas ne tik kenkiame aplinkai, bet ir švaistome naudingą žaliavą. Senoms padangoms patekus pas perdirbėjus, specialia įranga iš jų atskiriama tekstilė, metalas ir guma. Tekstilė panaudojama energijai gauti, o metalas ir guma pakartotinai panaudojami naujų gaminių gamyboje.
„Perdirbtų padangų guma sumalama į granules, kurios panaudojamos gumos kilimėlių, sporto aikštynų ir žaidimų aikštelių dangos, automobilių statymo apsauginių kuolelių ar kitų daiktų gamybai. Senų padangų granulės panaudojamos ir keliams tiesti – tokių pavyzdžių pasaulyje yra ne vienas“, – teigia V. Žygienė.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.