Net 10 proc. viso pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio išskiria drabužių ir avalynės pramonė. Negano to, tekstilės pramonė yra atsakinga už tai, kad į vandens telkinius patenka dideli mikroplastiko kiekiai. Nereikia pamiršti ir to, kad rūbų gamyboje naudojamos įvairios cheminės medžiagos, kurios taip pat patenka į aplinką ir ją teršia.
Siekti reikšmingesnių rezultatų tekstilės surinkimo ir perdirbimo srityse koją kiša ir lėtoka konteinerių tinklo plėtra. Nors tekstilei skirtų talpų randasi vis daugiau, tačiau jos surinkimo skaičiai nėra įspūdingi – Aplinkos ministerijos duomenimis, atskirai surenkama vos 13 proc. viso mūsų šalyje parduoto tekstilės kiekio. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2020 m. mišrių komunalinių atliekų sraute susidarė 57 tūkst. tonų tekstilės atliekų, o iš jų 65 proc. pašalinta sąvartynuose arba sudeginta.
Problemą dar labiau „paaštrina“ ir gamintojų atsakomybės stygius. Greitosios mados gamintojai taikydami masinės produkcijos verslo modelį, kuris naudoja pigias žaliavas ir darbo jėgą, siekia kiekvienam vartotojui kuo greičiau ir kuo daugiau pagaminti madingų, tačiau nekokybiškų drabužių.
Visgi turime ir kuo pasidžiaugti – tvariam gyvenimo būdui neabejingų žmonių iniciatyvų dėka Lietuvoje populiarėja mainų ir atiduotuvių platformos. Čia gyventojai gali mainytis ar dovanoti nebenaudojamus, tačiau geros kokybės drabužius ir kitus tekstilės gaminius taip suteikdami šansą pratęsti šių gaminių gyvenimą kitose rankose.
Mintį pakišo gyvenimiška patirtis
Kaip pasakoja K. Barišauskienė, idėja sukurti internetinę platformą, kurioje moterys galėtų dalintis ir mainytis rūbais, aksesuarais ir avalyne, kilo dar karantino metu, kai daugelis fizinių parduotuvių tiesiog neveikė.
„Dar prieš pandemiją Kaune organizuodavau drabužių mainytuves, kuriose visuomet turėdavome ir tam tikrą edukacinę programą moterims. Iš pačių dalyvių tekdavo dažnai išgirsti, kad išmesti gerus rūbus gaila, atiduoti nežino kam, o pardavinėti neturi kada, todėl vieta, kurioje jos gali atnešti nenešiojamus, tačiau vis dar kokybiškus drabužius, jais pasikeisti ir kartu smagiai praleisti laiką, yra labai reikalinga. Tačiau paskelbus karantiną, natūraliai gyvų mainytuvių organizuoti nebegalėjome, todėl teko ieškoti alternatyvų. Tuomet kilo spontaniška idėja – mainytuves perkelti į virtualią erdvę“, – pasakoja moteris.
Trejus metus vystyta idėja prieš kelis mėnesius tapo realybe – internete jau galima rasti platformą, vienijančią atsakingas moteris, kurių tikslas – tvari drabužinė.
„Tai visiškai nemokama platforma, kurioje moterys gali tiek keistis drabužiais, tiek ir juos dovanoti. Manęs dažnai klausia, kodėl ji skirta tik moterims. Atsiprašau vyrų, tačiau kartu juos noriu ir pagirti. Vyrai yra linkę rūbus sunešioti „iki galo“ – tai gali patvirtinti ir tekstilės surinkėjai.
O štai didelė dalis moterių, tarp kurių, nemeluosiu, esu ir aš, susiduria su viena ir ta pačia problema – drabužių daug, o apsirengti nėra ką. Dėl to neišmesti, o atiduoti geros kokybės drabužius, kuriais kitos moterys dar ir džiaugsis, bei tuo pačiu atnaujinti savo drabužinę, manau, yra labai teigiamas sprendimas“, – sako K. Barišauskienė.
Pats platformos veikimo principas, kaip pasakoja jos įkūrėja, labai paprastas – tereikia užsiregistruoti, keliant drabužį pasirinkti – mainyti ar dovanoti norima – ir laukti pasiūlymų, o juos gavus – susisiekti ir nutarti, kokiu būdu atlikti mainus.
„Pavyzdžiui, jei moteris nusprendžia ne dovanoti, o mainyti suknelę, tai nebūtinai už ją turi gauti kitą suknelę. Keistis galima pačiais įvairiausiais drabužiais – batus mainyti į džinsus, sijoną – į megztuką ir panašiai. Vietoj drabužio net galima pasiūlyti puodelį kavos ar dovanų kuponą, jokių griežtų apribojimų nėra. Pagrindinė taisyklė – viskas, kas įkeliama į platformą, tampa viena bendra spinta. Tas pats galioja ir gyvose mainytuvėse. Kiekvienas atneštas daiktas į renginį tampa visų“, – sako platformos įkūrėja.
Kiekvienas esame atsakingi už savo veiksmus
K. Barišauskienės pasiteiravus, kiek, jos manymu, Lietuvoje yra populiaru mainyti ar keistis daiktais, pašnekovė sako pastebinti sąmoningėjančios visuomenės apraiškas, tačiau priduria, jog pasitempti dar tikrai turime kur.
„Keistis ir mainytis drabužiais ar kitais daiktais, manau, kad yra vienas pirmųjų tvarios gyvensenos žingsnių. Vėliau ateina ir rūšiavimas, ir saikingas apsipirkimas, ir daugelis kitų dalykų, kurie mus daro sąmoningesniais piliečiais. Tiek internete, tiek savų žmonių rate matau, kad mainymasis daiktais ar jų dovanojimas Lietuvoje išties vyksta. Tendencijos gerėja, tai džiugina, visgi vien iš surenkamos tekstilės kiekio galima matyti, kad mums dar trūksta suvokimo apie jos sukeliamą taršą ir tvarumą“, – teigia moteris.
Todėl būtent edukacija, valstybės ar net pačios mažiausios pačių gyventojų iniciatyvos, pasak jos, yra didelė paspirtis kovojant su besaikiu vartojimu, spontaniniu pirkimu, neatsakingu tekstilės išmetimu.
„Griežtėjantys ES reikalavimai, pavyzdžiui, nuo 2025 m. tekstilės atliekos privalės būti surenkamos atskirai arba įvairios vietinės iniciatyvos, kaip kad Alytaus RATC (regiono atliekų tvarkymo centro) - paruošimo pakartotinai naudoti centras, kuriame tekstilė (ir ne tik) valoma, taisoma ir prikeliama antram gyvenimui, yra išties sveikintinas dalykas. Tačiau iniciatyvų turi imtis ir patys vartotojai.
Mano tikslas yra kviesti ir vienyti visus bendraminčius, veikti kartu, mokytis, kaip prižiūrėti drabužius, kaip juos išlaikyti kuo ilgiau drabužinėje, galiausiai – populiarinti dalinimosi madą. Turime pagaliau suprasti, kad naudotas, tačiau geros kokybės drabužis ar daiktas yra vertingas ir ne ką prastesnis už naują“, – tikina K. Barišauskienė.
Pradėti niekada nevėlu
Jei ir jūsų spinta lūžta nuo drabužių, o galbūt susidūrėte su jau minėta problema – „neturiu ką apsirengti“, K. Barišauskienė ragina nepasiduoti emocijoms ir nedaryti neapgalvotų sprendimų.
„Jei nenešiojate vieno ar kito drabužio, neskubėkite jų išmesti. Nereikėtų skubėti ir į prekybos centrą ar užsisakyti rūbų internetu. Verčiau imkitės spintos „revizijos“.
Atidėkite turimus rūbus pagal tai, kaip dažnai juos nešiojate. Tą patį padarykite su jums per mažais, per dideliais rūbais, tai pat su tais, kurie jums tiesiog nebepatinka ar neatitinka jūsų stiliaus. Jei susikaupė krūvelė drabužių, kurių nebuvote apsivilkę metus ir ilgiau, tuomet jų jums tikrai nebereikia. Nufotografuokite juos ir įkelkite į dalinimosi ar keitimosi platformą“, – pataria moteris.
Dalindamiesi ir keisdamiesi drabužiais neeikvojame gamtinių ir žmogiškųjų resursų, neteršiame gamtos, sumažiname tekstilės atliekų kiekį ir tuo pačiu patenkiname savo poreikius įsigyti kažką naujo ir gražaus.
Jei visgi nusprendėte kažką įsigyti iš parduotuvės, pašnekovė labai rekomenduoja atsakyti sau į kelis paprastus klausimus, kurie padės išvengti impulsyvių pirkimų.
„Ar 10 eurų vertės drabužį perkate tik dėl to, kad jis kainuoja 10 eurų? O jei jis kainuotų 10 kartų brangiau, ar pirktumėte? Jei atsakėte „ne“, tuomet greičiausiai jums to drabužio net nereikia. Pirkti, nes kainuoja nedaug, būtent ir yra didžiausias greitosios mados sukelta problema. Tad verčiau pasvarstykite, ar visada jūsų įsigytas daiktas jums išties bus vertingas, naudingas ir tinkantis. Tik keisdami savo požiūrį, galime pasiekti teigiamų rezultatų kovoje su vartotojiškumu“, – neabejoja K. Barišauskienė.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.