Su iškastinio kuro daroma žala kovoja daugybė šalių, tačiau pasirenkami metodai skiriasi. Vienas iš drastiškiausių pavyzdžių – Lenkijos Krokuvos miestas, kuriame kietojo kuro kūrenimas yra uždraustas, o norintiems kūrenti iškastinį kurą užmiestyje, taikomi griežti aplinkosauginiai reikalavimai katilams.
Lietuva kovoje su iškastinio kuro daroma žala pasirinko liberalesnį, gyventojų sąmoningumą ir atsakomybės jausmą skatinantį kelią. Nuo 2019 m. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), skatindama didinti energijos vartojimo efektyvumą ir rinktis žalesnes technologijas, visus gyventojus kviečia teikti paraiškas kompensacijoms senų ir taršių šildymo įrenginių keitimui gauti.
„Visi akivaizdžiai pamatėme, kad šildant būstą taršiu kuru nukenčia ne tik mūsų aplinka, bet ir piniginė. Sveikinu visus žmones, priimančius ryžtingus sprendimus pagerinti savo buitį su valstybės parama. Valstybei tai naudinga siekiant greičiau įgyvendinti klimato tikslus“, – komentuodamas gyventojų įsitraukimą siekiant pasinaudoti valstybės teikiama parama šilumos sistemoms atsinaujinti sakė Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Šiais metais teikti paraiškas paramai gyventojai galėjo du kartus. Bendras subsidijų biudžetas sudarė 6 mln. eurų, tačiau žmonės pateikė paraiškų net už 8,5 mln. Eurų, tad iš Klimato kaitos programos į šią priemonę siūloma perkelti papildomus 2,5 mln. eurų jau pateikusiems paraiškas gyventojams ir dar 2 mln. – naujoms paraiškoms.
Nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d. teikti paraiškas atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui elektros energijos reikmėms ir iškastinį kurą naudojančių šilumos įrenginių pakeitimui kviečiami ir socialiai remtini gyventojai. Jiems kompensuojama didesnė išlaidų dalis.
Žala gamtai ir žmogui
Šildymo sezonu daugiausiai orą teršia kietojo kuro – malkų, akmens anglies ir durpių – deginimas buitiniuose katiluose ar krosnyse, ypač kai šildymo įrenginiai technologiškai nusidėvėję ar neprižiūrimi (nevalomi). Aplinkos ministerijos duomenis, kas 10-as namų ūkis Lietuvoje šildosi itin taršia kuro rūšimi – akmens anglimi. Šildytis šiuo iškastiniu kuru yra pigiau nei malkomis ar dujomis, tačiau žvelgiant į ekonominę naudą vertėtų susimąstyti, kokia yra mūsų priimamų sprendimų kaina sveikatai ir aplinkos gerovei.
Namų ūkiuose deginant akmens anglį į aplinką išmetama net šimtais kartų daugiau sieros oksidų, apie keturis kartus daugiau azoto oksidų, daugiau nei šimtą kartų daugiau smulkių kietųjų dalelių, nei deginant gamtines dujas. Lyginant su mediena, deginant akmens anglį taip pat išmetama dešimtimis kartų daugiau sieros oksidų, sunkiųjų metalų ir dvigubai daugiau azoto oksidų. Daugiausiai individualiai besišildantys namų ūkiai renkasi medieną, tačiau ir jos kūrenimas yra taršus dėl degimo metu susidarančių kietųjų dalelių ir policiklinių aromatinių angliavandenilių. Jei mediena drėgna – jos degimo metu į aplinką išmetama gerokai daugiau taršos, o šildymo įrenginiuose sparčiau kaupiasi suodžiai, kurie didina gaisro riziką ir blogina degimo kokybę.
Šiomis medžiagomis užterštas oras gali sukelti plaučių vėžį, išeminę širdies ligą, insultą, lėtinę obstrukcinė plaučių ligą, ūmias apatinių kvėpavimo takų infekcijas. Kūrenant kietąjį kurą nemaža dalis taršos gali patekti į pačias gyventojo šildomas patalpas, ypač jei naudojami pasenę, neefektyvūs šildymo įrenginiai. Pasaulio sveikatos organizacijos statistika rodo, kad dėl kietųjų dalelių sukeltų ligų Lietuvoje kasmet anksčiau laiko miršta apie 3 tūkst. gyventojų. Neišvengiamai kenčia ir gamta: azoto oksidai, sieros dioksidas ir amoniakas stabdo augalų vegetaciją, paveikia vandens ir dirvožemio kokybę, skatina lietaus rūgštėjimą.
Aplinkai draugiški šildymo sprendimai – efektyvūs ir ekologiški
Pasinaudojus APVA teikiama parama senų šilumos įrenginių keitimui į naujus, gyventojai gali tikėtis net iki 14,5 tūkst. eurų siekiančios subsidijos. Aplinkos ministerijos skaičiavimais, vidutiniškai subsidija siekia 5-7 tūkst. eurų, priklausomai nuo pasirinktos šildymo sistemos. Tai – neabejotinai didelis valstybės indėlis, skatinant gyventojus rinktis tvarią žaliąją energiją.
Seniems iškastinį kurą naudojantiems šilumos įrenginiams dažniausiai pasirenkama žalioji alternatyva – šilumos siurbliai, kurie pagal energijos šaltinius yra skirstomi į keturias kategorijas: vanduo-vanduo, oras-oras, oras-vanduo ir gruntas-vanduo.
„Hidroterminė (vanduo-vanduo) šildymo sistema, nors ir pasižymi aukštu efektyvumu, Lietuvoje yra sutinkama rečiausiai, kadangi vanduo, kuris yra naudojamas kaip šilumos šaltinis, turi būti imamas iš žemės gelmių. Nedažnai pasirenkama ir aeroterminė (oras-oras) sistema, kuri įprastai naudojama patalpose, kuriose nėra vandeninės šildymo sistemos – grindinis šildymo ar radiatorių, – pasakoja atsinaujinančių energijos išteklių ir pastatų inžinerinių sistemų srityje besispecializuojančios įmonės „Tenko Baltic“ atstovas Mindaugas Budrys.
Anot specialisto, dažniausiu gyventojų pasirinkimu tampa oras-vanduo šilumos sistema. Jos įrengimas nėra sudėtingas, o efektyvumas didžiąja dalimi priklauso nuo temperatūros lauke: kuo daugiau šilumos, tuo efektyviau siurblys veikia. Ieškantiems efektyviausios šildymo sistemos, patariama rinktis geoterminį (gruntas-vanduo) šildymą. Nors sistemos įdiegimas yra brangesnis, valstybės teikiama parama – taip pat didesnė. Šios sistemos efektyvumas nėra priklausomas nuo lauko oro sąlygų, todėl praktiškai visus metus sistema dirba ypač efektyviai.
Kaip pastebi M. Budrys, teisingai pasirinktos ir įrengtos šildymo sistemos gyventojams teikia ir ekonominę naudą. Priklausomai nuo pasirinktos sistemos efektyvumo, konkretaus šilumos suvartojimo kiekio ir kitų su šildymu susijusių faktorių, ekonomiški šildymo įrenginiai atsiperka per 5-8 metus. Svaria paskata pasikeisti šildymo sistemą tampa ir patogumas: nebereikia rūpintis kuru, jo sandėliavimu, pačias šildymo sistemas paprasta valdyti per išmaniuosius įrenginius. Šiuolaikinių šildymo sistemų eksploatacija yra saugi, maksimaliai sumažinamas galimo gaisro pavojus.
„Šilumos siurbliai yra ne tik efektyvus, ekonomiškai naudingas, bet ir ekologiškas būdas aprūpinti namus šiluma. Džiugu, kad vis daugiau gyventojų atkreipia dėmesį į tvarumą ir žaliąją energiją, noriai prisideda prie švaresnės aplinkos, kurioje gyvens mūsų ateities kartos. Visuomenės atsakingumas ir sąmoningumas šiuo klausimu pastebimai kinta gerąja linkme“, – neabejoja M. Budrys.
Projektas inicijuojamas Aplinkos ministerijos ir finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
Užsakymo nr.: PT_88850393