Apie pavojų perspėjantys ženklai
Rinkdamiesi buitinės chemijos priemones visi tikimės efektyvumo, tad neretai užburti žadamų stulbinamų rezultatų visai pamirštame panagrinėti iš ko gi pagamintos mūsų pasirinktos priemonės, ar jos saugios žmogaus sveikatai ir aplinkai.
Tam, kad vartotojai būtų informuoti apie galimą pavojų, visi produktai, klasifikuojami kaip pavojingi, privalo būti žymimi specialiais ženklais, kuriuos galima pamatyti ant prekės etiketės – pagrindinės vartotojų informavimo priemonės apie cheminių medžiagų ir mišinių pavojus.
Visoje Europos Sąjungoje apie pavojų įspėjantys ženklai yra rombo formos, raudonais kraštais, baltu fonu ir juodu simboliu viduryje. Priklausomai nuo žalos aplinkai, žmogui ir sukeliamų nepageidaujamų reakcijų, šie ženklai yra klasifikuojami pagal 9 kategorijas:
Be apie pavojų įspėjančių ženklų, produkto gamintojas ant etiketės taip pat privalo nurodyti tiekėjo pavadinimą, adresą ir telefono numerį; nominalų kiekį, nebent šis yra nurodytas kitoje pakuotės vietoje; produkto identifikatorių; signalinį žodį, pavojingumo frazę, atsargumo frazę ir papildomą informaciją, jei ši yra taikoma.
Svarbu įsidėmėti ir tai, kad pavojus pavojui nėra lygus: vienos buitinėse chemijos priemonėse esančios medžiagos pavojų sveikatai ir žalą aplinkai gali sukelti tik neteisingai jas naudojant, neteisingai rūšiuojant jų atliekas ar turint tiesioginį sąlyti su jomis, tuo tarpu kitos, net ir laikantis visų saugumo reikalavimų, išlieka padidintos rizikos produktais. Todėl tik tinkamai perskaitę etiketes ir įsiminę vengtinų medžiagų ženklus, galime pasirinkti saugesnius gaminius ar alternatyvas jiems.
„Pagalvok, ką perki“
Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje, todėl siekiant mažinti pavojingų cheminių medžiagų emisijas Baltijos jūros regione, 2019 m. startavo kampanija, kuria gyventojai yra skatinami išmintingai rinktis kasdienius buitinius produktus ir taip prisidėti prie cheminių medžiagų keliamos rizikos mažinimo.
Saugesnius ir mažiau taršius buitinės chemijos produktus be didesnių pastangų gali rinktis kiekvienas vartotojas, tiesiog reikia atkreipti dėmesį į informaciją produkto etiketėje ir rinktis sveikatai bei gamtai draugiškesnes alternatyvas. Šioje vietoje, vėlgi, reikia budrumo: jei gamintojas ant savo produkto etiketės rašo, kad gaminys yra ekologiškas ir natūralus, tikrai ne visais atvejais tai yra tiesa, todėl pagrindinis ir patikimiausias indikatorius renkantis vieną ar kitą produktą – nepriklausomų organizacijų ženklinimas.
Rinkdamiesi gaminius, paženklintus specialiais eko ženklais, galėsite būti tikri, kad jie atitinka aplinkosaugos ir poveikio sveikatai reikalavimus.
Prisidėti prie taršos aplinkai mažinimo galima ir išmėginat natūralias priemones. Kadangi įvairius nešvarumus ir purvą formuoja tos pačios medžiagos tiek vonioje, tiek virtuvėje, tikrai nėra būtina naudoti skirtingų specializuotų valiklių. Pavyzdžiui, kasdieniam valymui puikiai tinka soda, actas, citrinos sultys, druska ar jų mišiniai.
Komunaliniai konteineriai – ne vieta cheminėms atliekoms
Jeigu be buitinės chemijos priemonių namuose išsiversti negalite, padėti gamtai ir saugoti mus supančią aplinką galite pasirūpindami tinkamu sunaudotų priemonių pakuočių išmetimu.
Deja dalis pavojingų buitinės chemijos atliekų patenka į komunalinių atliekų srautą, jomis yra užteršiamos kitos atliekos, kurių perdirbti vėliau nebeįmanoma, buitinės chemijos sudėtyje esančios pavojingos cheminės medžiagos gali užteršti aplinką, dirvožemį, gruntinius vandenis ir taip pakenkti aplinkai bei žmonių sveikatai. Mišrių komunalinių atliekų sudėties tyrimai rodo, kad Lietuvoje mišrių komunalinių atliekų konteineryje pavojingųjų atliekų vidutiniškai randama apie ketvirtadalis: 2020 m. 0,26 proc., 2019 m. – 0,21 proc., 2018 m. – 0,23 proc., 2017 m. – 0,51 proc.
Pavojingos buitinės chemijos atliekos negali būti išmetamos nei į buitinių atliekų, nei į rūšiavimo konteinerius, nes net ir praskalavus ar praplovus buitinės chemijos talpą, produkto likučiai visiškai neišsiplauna. Tokios pakuotės surenkamos atskirai ir tvarkomos kaip pavojingosios atliekos, todėl jas reikia pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
Šias 98 aikšteles, skirtas gyventojų namų ūkiuose susidarančių specifinių atliekų surinkimui, galima rasti kiekvienoje savivaldybėje. Aikštelėse gyventojai gali nemokamai priduoti nustatytą kiekį įvairių buityje susidarančių pavojingų atliekų: valiklius, dažus, klijus, šarmus, rūgštis, įvairias cheminėmis medžiagomis užterštas pakuotes.
Projektas inicijuojamas Aplinkos ministerijos ir finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
Užsakymo nr.: PT_88850391