Remiantis „Renaissance Capital“ duomenimis, per pirmus tris šių metų ketvirčius JAV akcijų biržose iš viso 82 kompanijos (su didesne nei 50 mln. JAV dolerių įmonės kapitalizacija) surengė pirminius viešuosius akcijų siūlymus arba IPO. Per juos iš viso bendrai buvo parduota akcijų už 16,7 mlrd. JAV dolerių. Lyginant su atitinkamu laikotarpiu 2022 metais, surengtų IPO skaičius išaugo 28% (per 2022 m. tris pirmus ketvirčius įvyko 64 įmonių IPO). Bendrai per akcijų siūlymus parduotų akcijų vertė šoktelėjo „net“ 153%. Tiesa, per devynis mėnesius praėjusiais metais buvo parduota akcijų už vos 6,6 mlrd. JAV dolerių. Vis dėlto IPO rinka patsaruoju metu aktyvėja.
Per trečią šių metų ketvirtį, ypač paskutinį jo mėnesį, t.y. rugsėjį, JAV biržose debiutavo keletas garsių ir ilgokai investuotojų lauktų vardų, t.y. tokios kompanijos, kaip „Arm Holdings“, „Vokietijos „Birkenstock“. Jų įvykdytų IPO pagalba per ketvirtį bendro JAV biržose įvykdytų platinimų pritraukta kapitalo suma siekė 7,8 mlrd. JAV dolerių, t.y. daugiausiai per pastaruosius du metus. Panašu, kad tiek verslas, tiek rinkos dalyviai bei investuotojai jau bent psichologiškai apsiprato su aukštesnių palūkanų režimu ir pamažu atsigręžia į neaktyvią IPO rinką.
Didžiausias metų IPO
Didžiausią šių metų pirminį akcijų platinimą įvykdė Jungtinės Karalystės mikroprocesorių kūrėja ir technologijų bendrovė „Arm Holdings“. Kompanijos surengtą IPO galima laikyti sėkmingu, bent jau vertinant patį akcijų platinimą ir pirmąsias prekybos sesijas biržoje. „Arm“ IPO sulaukė itin didelio investuotojų susidomėjimo. Skelbta, kad paklausa siūlomų akcijų pasiūlą viršijo daugiau 10 kartų.
Apie šį IPO plačiau skaitykite: https://myriadcapital.lt/ipo-atsigavimo-zenklai/
Pirmos prekybos sesijos biržoje pabaigoje už „Arm“ akcijas buvo mokama beveik 25% daugiau nei per IPO, t.y. po 63,59 JAV dolerius. Antrą dieną kaina sesijos metu trumpam buvo šoktelėjusi ir iki 69 JAV dolerių. Vėliau sekė kainos nuosmukis ir spalio pabaigoje kaina smuktelėjo iki 46 JAV dolerių, tiesa, lapkritį kartu su akcijų indeksais atšoko ir straipsnio rengimo metu (gruodžio 7 d.) laikėsi aukščiau 62 JAV dolerių.
Vokiškas pėdsakas Niujorke
Niujorko akcijų biržą vertybinių popierių listingavimui šiais metais pasirinko ir dar viena Europos bendrovė. Toks sprendimas nuvylė vietinės Europos kapitalo rinkos „puoselėtojus“. Ikoniška Vokietijos avalybės gamintoja „Birkenstock“ per įvykdytą spalio mėnesio viduryje įvykdytą IPO pardavė 322,5 mln. akcijų. Iš viso už jų pardavimą buvo gauta 1,48 mlrd. JAV dolerių (didžiąją dali gavo ne pati įmonė, o jos akcininkai). Bendrovė iš pradžių akcijas planavo parduoti 44 – 49 JAV dolerių kainos rėžyje. Galiausiai IPO įvykdytas su 46 USD akcijos kaina, taip bendrovei suteikiant 8,64 mlrd. JAV dolerių kapitalizaciją. Tai yra gerokai daugiau nei, pavyzdžiui, avalynės gamintoja Crocs, kuri rinkoje šiuo metu yra vertinama 5,5 mlrd. JAV dolerių. Panašiai vertinama Šveicarijos kompanija On Holding (8,3 mlrd. JAV dolerių).
Prieš keletą metų dalį „Birkenstock“ akcijų įsigijo privataus kapitalo bendrovė „L Catterton“. Tuomet sandoris sudarytas Birkenstock įvertinus 4,58 mlrd. JAV dolerių. „Birkenstock“ akcijos buvo listinguotos Niujorko akcijų biržoje (NYSE) simboliu „BIRK“. „Birkenstock“ per pastaruosius metus pakankamai stipriai augino pajamas. Bendrovės pardavimai praėjusius du metus augo po kiek daugiau nei 30%. Per pirmus devynis šių finansinių metų mėnesius, kurie baigėsi birželio 30 dieną, pajamos siekė 1,12 mlrd. EUR, kai prieš metus per tą patį laikotarpį sudarė 921,2 mln. EUR. Pakoreguota EBITDA augo 16% iki 387 mln. EUR.
„Birkenstock“ pirma prekybos sesija Niujorko biržoje nebuvo sėkminga. Pirmos dienos pabaigoje už bendrovės akcijas buvo mokama po 40,2 JAV dolerių, t.y. 5,8 USD arba 12,6% žemiau nei IPO išplatinimo kaina. Tai yra vienas prastesnių kiek didesnės kapitalizacijos kompanijų debiutų akcijų biržoje per pastaruosius metus. Tiesa, lapkritis bendrovės akcijoms buvo palankus. Jų kaina kilo aukštyn ir straipsnio rengimo metu siekė apie 48 JAV dolerius, t.y. aukščiau nei įvykdyto IPO kaina.
Baltijos biržos naujokė
Baltijos akcijų biržose įprastai didelio judėjimo nevyksta, tačiau šiais metais IPO vietinių rinkų taip pat neapelenkė. Nors ir itin nedidelį pasauliniu mastu, bet visgi pirminį viešąjį akcijų siūlymą surengė Latvijos kiaušinių gamintoja „APF Holdings“. Bendrovė investuotojams pardavė akcijų už 5,62 mln. EUR. Iš viso surengtame IPO dalyvavo 2,1 tūkst. investuotojų. Į kompanijos akcijas taip pat investavo ir keletas Latvijos pensijų fondų. „APF Holdings“ akcijos buvo įtrauktos į Baltijos „First North“ akcijų sąrašą. Tiesa, per laikotarpį nuo IPO prekyba akcijomis biržoje nevyko itin sėkmingai. Akcijų kaina krito beveik 8%.
Per IPO pritrauktas lėšas kompanija panaudos plėtrai. „APF Holdings“ planuose – iki 2025 metų padidinti kiaušinių gamybos apimtis 60% ir daugiau nei dvigubai išauginti pardavimus. Praėjusiais metais „APF“ gamyba siekė 115 mln. kiaušinių, o pardavimai sudarė 11 mln. eurų. Lyginant su 2021 metais, bendrovė augo įspūdingai. Pajamos šoktelėjo net 185,1% (2021 metais siekė 3,9 mln. EUR). Tiesa, kol kas pelnas akcijai praėjusiais metais sudarė vos 0,07 EUR. Prie tokios kainos P/E rodiklis itin didelis, bet tai – spartaus augimo ir tolimesnių investicijų pasekmė.
Kiaušinių auginimo versle pasiekti didesnį pelningumą reikia plataus veiklos mąsto. „Enlight Research“ vertinimu, Baltijos šalių augintojui norint veikti bent ne nuostolingai per metus reikia išauginti virš 100 mln. kiaušinių, o tokiems kiekiams pasiekti investicijų apimtys turėtų sudaryti bent 20 mln. EUR. „APF Holdings“ tokias gamybos apimtis jau yra viršijusi ir dirba pelningai. Jeigu bendrovei pavyks iki 2025 metų gamybą išauginti iki virš 180 mln. kiaušinių, pelningumas turėtų augti sparčiau nei gamybos apimtys.
Laukiami debiutai
Apie vienos didžiausių privačios finansinių technologijų kompanijos „Stripe“ planus žengti į biržą jau yra kalbama senokai. Rinkos dalyviai tikėjosi, kad bendrovė akcijas pasiūlys investuotojams šiais metais, tačiau pati kompanija indikavo, kad IPO surengti neskuba ir metų pradžioje darbuotojus įspėjo, kad sprendimas bus priimtas kitais metais. Analitikų vertinimu, „Stripe“ į biržą ateiti turėtų kitais metais.
Dar visai neseniai kompanija buvo vertinama net 94 mld. JAV dolerių. Tiesa, per kovo mėnesį vykusį finansavimo etapą bendrovės vertė sumažėjo beveik perpus iki 50 mlrd. Per etapą buvo parduota akcijų už 6,5 mlrd. JAV dolerių. Buvo skelbta, kad nemažą dalį lėšų bendrovė planuoja panaudoti darbuotojų akcijų išpirkimui. Tai vienas iš veiksnių, kodėl ir pats IPO dar neįvyko. „Stripe“ verslas jau senokai generuoja teigiamus pinigų srautus, bendrovei papildomo išorės kapitalo toliau vystyti veiklai nebereikia.
Įmonė toliau augina apdorojamų mokėjimų apimtis, pajamas ir kitus finansinius rezultatus. Įvairiais vertinimais, internetinių mokėjimų apdorojimo rinkoje „Stripe“ užimama dalis sudaro daugiau nei 20%. Pagal užimamą šios rinkos dalį „Stripe“ atsilieka tik nuo „PayPal“, kurios rinkos kapitalizacija šiuo metu siekia apie 60 mlrd. JAV dolerių. „PayPal“ praėjusiais metais sugeneravo 27,5 mlrd. JAV dolerių siekiančius pardavimus. „Stripe“ pajamos siekė apie 14 mlrd. JAV dolerių.
„Klarna“. Švedijos finansinių technologijų kompanija „Klarna“ dar visai neseniai buvo įvardijama, kaip viena didžiausių Europos šalių finansinių technologijų bendrovių. Tiesa, kompanija nuo 2021 metais pasiekto piko iki paskutinio finansavimo etapo prieš daugiau nei metus nuvertėjo net 85%. Per praėjusį finansavimo etapą, kuris buvo vykdomas 2022 metų liepą, bendrovė pritraukė 800 mln. JAV dolerių investicijų su 6,7 mlrd. JAV bendra kompanijos verte. 2021 metų birželį, „Klarna“ buvo vertinama net 45,6 mlrd. JAV dolerių. Analitikų vertinimu, nuo 2022 metų liepos įverčio kompanijos vertė stipriai nepasikeitė, nors bendrovė stengėsi optimizuoti veiklą ir pirmą šių metų pusmetį stipriai sumažino veiklos nuostolius.
„Klarna“ buvo įkurta 2005 metais. Bendrovės pagrindinė paslauga yra atidėto mokėjimo finansavimas, kuris suteikia pirkėjams galimybę susimokėti už pirkinius internete dalimis (angl. buy now, pay later), išskaidant visą pirkinio sumą per pasirinktą laikotarpį. 2021 metais „Klarna“ sugeneravo 1,42 mlrd. JAV dolerių siekiančias pajamas, o praėjusiais jos buvo išaugintos iki 1,71 mlrd. Iš viso „Klarna“ atidėto apmokėjimo paslauga praėjusiais metais pasinaudojo 150 mln. žmonių, kurių pirkinių suma siekė 75 mlrd. JAV dolerių.
Kompanija yra pasiruošusi įvykdyti akcijų siūlymą. Tiesa, bus laukiama, kol rinkose dar kiek pagerės sąlygos ir nuotaikos. Pastarieji metai finansinių technologijų sektoriuje buvo itin sudėtingi. Nors šiais metais technologijų ir finansinių technologijų sektoriaus kompanijų akcijos stiprokai atšoko, tačiau, tikėtina, kad iki 2021 metais pasiektų kainų lygių, bent jau didžioji fintech įmonių nebegrįš.
„airBaltic“
Į biržą planuoja žengti ir Latvijos oro skrydžių kompanija „airBaltic“. Bendrovė rugsėjo mėnesį oficialiai paskelbė pasisamdžiusi finansinius patarėjus IPO pasiruošimui. Apie akcijų listingavimą yra kalbama jau senokai, tiesa, panašu, kad planai virs realybe. Rugsėjį bendrovės planus įvertino ir kredito reitingų agentūra „Fitch“. Ji tikisi, kad akcijas investuotojams bendrovė pasiūlys kitais arba 2025 metais, o pritrauktos lėšos padės sustiprinti finansinę būklę. IPO planus ko gero paskatino ir kitais metais artėjantis 2019 metais išleistų 200 mln. EUR dydžio obligacijų emisijos išpirkimas.
Beveik 98% „airBaltic“ akcijų šiuo metu priklauso Latvijos vyriausybei. Pastaroji pakankamai prisidėjo suteikdama daug pagalbos ir papildomo kapitalo, kuris buvo reikalingas pandemijos metu. Šie metai bendrovei, kaip ir visam aviacijos sektoriui, kol kas yra sėkmingi. Per tris pirmus metų ketvirčius bendrovė pervežė 3,4 mln. keleivių, t.y. 0,9 mln. daugiau nei per atitinkamą laikotarpį prieš metus. Įvykdyta 33 tūkst. skrydžių ir sugeneruotos 39% didesnės pajamos, kurios išaugo iki 502 mln. EUR. Vis dėlto, oro skrydžių verslas yra itin sudėtingas, o investuotojai didelės ir pastovios grąžos, vertinant istoriškai, ko gero neturėtų tikėtis. Didelę įtaką turi pokyčiai naftos rinkoje, taip pat vyrauja rinkos cikliškumas. Didžiausios pagal įvykdomų skrydžių skaičių ir ko gero istoriškai sėkmingiausios Europos skrydžių bendrovės „Ryanair“ akcijos nuo metų pradžios pabrangusios net 66%, tiesa, per pastaruosius penkis metus jų kainos prieaugis yra mažesnis ir siekia 52,5%. „airBaltic“ sėkmė priklausys nuo situacijos rinkoje. Naftos kainos išsilaikius dabartiniuose lygiuose ar dar kritus, bendrovės rezultatai turėtų dar gerėti, tad spėjus per artimiausius mėnesius ar metus surengti IPO, Latvijos bendrovei galima tikėtis sėkmės.
„Citadelė“
Latvijos bankas „Citadelė“ taip pat planuoja surengti IPO. Apie strateginę veiklos alternatyvų vertinimą bankas jau buvo pranešęs šių metų liepą. Pasirengimas IPO jau yra pradėtas. Akcijos turėtų būti listinguojamos Londono arba Skandinavijos valstybių biržose. Analitikų vertinimu, „Citadelė“ rinkos kapitalizacija galėtų siekti 560 - 700 mln. EUR. Per pirmą šių metų pusmetį bankas uždirbo 60,73 mln. EUR grynojo pelno. Tai yra gerokai daugiau nei per atitinkamą laikotarpį prieš metus, kai jis siekė 16,70 mln. EUR. Banko grynųjų palūkanų pajamos šoktelėjo apie 33 mln. EUR ir sudarė 87,96 mln. EUR. Palyginimui, Lietuvoje veikiantis „Šiaulių bankas“ atitinkamu laikotarpiu uždirbo 41,45 mln. EUR grynojo pelno. Banko palūkanų pajamos siekė 75,45 mln. EUR. „Šiaulių bankas“ rinkoje šiuo metu yra vertinamas apie 390 mln. EUR. „Citadelė“ pirmo pusmečio nuosavo kapitalo grąža (ROE) siekė 29,2%, o Šiaulių banko - 19,4%. Šiaulių banko akcijos nuo metų pradžios (iki gruodžio 7 d.) buvo pabrangusios 1,2%.
Primename, kad tai yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuris nėra ir negali būti traktuojama kaip investavimo rekomendacija ar tyrimas.
UAB FMĮ Myriad capital – Lietuvos banko licencijuota B kategorijos finansų maklerio įmonė, savo klientams teikianti finansinių technologijų sprendimus investavimui, taip pat investicinio portfelio valdymo, finansinių priemonių platinimo ir kitas investicines paslaugas.
Plačiau: https://myriadcapital.lt/