Kuo ypatingas „BMI Executive Institute“, kad jam atsidavusi dirbate net ketvirtį amžiaus?
„BMI Executive Institute“ veikla prasidėjo kaip PHARE projektas, tuo metu buvau to projekto koordinatorė. Pamenu, pačioje instituto kūrimosi pradžioje buvo toks metas, kai dirbome tik trise ir žinojome, kad finansavimą turime metams ar pusantrų, o kas bus toliau – visiškai nenutuokėme. Beje, be atlyginimo yra tekę padirbėti net pusmetį. Tačiau mes tikėjome tuo, ką darome, žinojome, kad į Lietuvą atnešame gerąją vadybos praktiką, kurios tuo metu čia nebuvo.
Metai bėgo, institutas augo, daugėjo veiklų ir iššūkių, keitėsi ir mano pareigos. Prisijungė nauji universitetai, programos buvo nuolatos vystomos. Tačiau visą tą laiką pagrindinis veiklos variklis buvo ir tebėra rezultatai: kai matau, kokią įtaką vadovai po studijų daro savo įmonėms, kaip tos įmonės veikia Lietuvos ekonomiką, kiek dar naujų verslų sukurta – būtent tai man teikia prasmės pojūtį.
Gal galite prisiminti, kaip keitėsi institutas per tą laiką? Kokie ryškiausi ar įsimintiniausi įvykiai įsirėžė į atmintį?
Kai palyginu, kokiomis aplinkybėmis „BMI Executive Institute“ buvo pradėtas kurti ir kur jis yra dabar, matau didžiulį skirtumą.
Veikti pradėjome 1999-aisiais penkių aukštųjų mokyklų iniciatyva – Paryžiaus verslo mokykla (HEC Paris), Liuveno vadybos mokykla Belgijoje (UCLouvain School of Management), Norvegijos ekonomikos mokykla (NHH Norwegian School of Economics), Kopenhagos verslo mokykla (Copenhagen Business School) ir Vytauto Didžiojo universitetu.
Anuomet minėtos Europos verslo mokyklos Lietuvoje buvo beveik nežinomos. Tačiau mums dirbant su tokio lygio įstaigomis, jų profesoriais, pirmiausia teko įrodyti, jog esame verti to bendradarbiavimo. Reikėjo ir atkaklumo, ir rezultatų.
Mes niekada neturėjome savo fakulteto, programose dėsto kviestiniai lektoriai. Juos atsirenkame iš geriausių verslo mokyklų pasaulyje. Tuo metu toks BMI verslo modelis, tiek mūsų siūloma tarptautinė „Executive MBA“ programa aukščiausio lygio vadovams buvo unikalūs ir mažai kam girdėti. Tačiau įrodėme savo profesionalumą. Per 25 metus, instituto tarptautinė „Executive MBA“ programa išugdė per tūkstantį vadovų, šiandien sėkmingai valdančių įmones Lietuvoje ir 30-yje užsienio šalių kuriančių savo verslus. Dar per 6000 vadovų studijavo BMI trumposiose programose ar įmonių mokymuose.
Dar vienas iš proveržių – 2006 metais institutas tapo pirmąja verslo mokykla Lietuvoje, gavusia aukščiausio lygio tarptautinę EMBA programos akreditaciją (EFMD).
Labai džiaugiuosi, kad 2020-aisiais metais įkūrėme „BMI Executive Institute“ padalinį Belgijoje. Tai buvo nelengvas, bet drąsus sprendimas, kuriuo peržengėme Lietuvos ribas.
Kam skirtos „BMI Executive Institute“ programos?
Tiek EMBA, tiek trumposios mūsų programos skirtos vadovams, todėl norime, kad visi mokymai skatintų juos atsiskleisti. Mums labai svarbu, kad čia susirinkę mokytųsi ne tik iš dėstytojų, bet ir vienas iš kito. Pavyzdžiui, norint patekti į „BMI Executive Institute“ EMBA programą, vyksta atrankos, o bene svarbiausias kriterijus yra žmogaus motyvacija, branda, noras augti ir siekis būti atviram. Čia susirinkę mokytis vadovai susipažįsta vieni su kitais, užsimezga ir draugystė, ir bendradarbiavimas.
Šiuo metu vien tarptautinėje „Executive MBA“ programoje dėsto ekspertai iš 15-os verslo mokyklų, jie kviečiami mokyti ir trumposiose programose. Mums labai svarbu, kad jie būtų ne tik akademikai, bet ir praktikai. Dauguma jų arba turi savo verslus, arba vadovauja įmonėms, arba jas konsultuoja, dalyvauja įmonių valdybų veikloje. Tai žmonės, kurie jaučia verslo pulsą. Mums itin svarbu, kad mūsų vadovai, nesvarbu, kokią programą pasirinko, mokytųsi būtent iš tokių žmonių, kurie patys turi praktinės patirties ir geba ja dalintis.
Man ypač svarbu ir džiugu, kad institute išugdoma vis daugiau moterų vadovių. Pastebiu, jog daliai jų vis dar trūksta pasitikėjimo savimi. Gera matyti, kaip čia jos atsiskleidžia tiek profesine, tiek asmenine prasme, ima pasitikėti savimi.
Su kokiais iššūkiais susiduria šiandienos lyderiai? Kokiomis savybėmis jie turi pasižymėti, kad galėtų sėkmingai vadovauti dinamiškoje aplinkoje?
Manau, kad viena pagrindinių lyderio savybių – tai gebėjimas burti, uždegti žmones, parodyti, kokia jų veiklos prasmė, išaiškinti, kodėl daromi vienokie ar kitokie sprendimai. O tam reikia gerai pažinti pirmiausia save, žinoti savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Beje, „BMI Executive Institute“ programose būtent į tai kreipiamas dėmesys. Studijų metu vyksta ugdomojo vadovavimo (koučingo) užsiėmimai, individualios sesijos. Svarbu, kad vadovas norėtų tobulėti, matytų savo silpnybes, trūkumus – tik taip jis gali suformuoti komandą, kad kiekvienas atneštų į ją savo stiprybes.
Laikai keičiasi, ir kiekviena karta turi savo vertybes, savo požiūrį, ir prie to vadovams reikia prisitaikyti. Jie turi gebėti susikalbėti su skirtingomis kartomis, su žmonėmis, turinčiais įvairių įsitikinimų. Lyderis turi suvokti bei įvertinti kontekstą – su kuo, kur dirba – ir priimti reikiamus sprendimus.
Krizių, nestabilumų fone vis svarbesnės tampa tokios kompetencijos, kaip empatija, gebėjimas žmones suprasti, išklausyti, jiems patarti. Esu įsitikinusi, kad norint būti lyderiu, neužtenka vien tik išmanyti finansus, ekonomiką, rinkodarą ar strategijas, bet reikia suprasti ir savo komandą, jos emocijas, mokėti į jas reaguoti. Todėl empatija, emocinis intelektas, gebėjimas dirbti įvairiose komandose yra vienos svarbiausių kompetencijų ateities lyderiams.
Anksčiau verslas buvo labiau orientuotas būtent į rezultatą, o ne darbuotojo savijautą. Kas lėmė tokį požiūrio pasikeitimą?
Kai verslas pajuto darbuotojų trūkumą, buvo atsigręžta į jų savijautą, į jų poreikius. Darbuotojas nėra tik elementas darbo užmokesčio lentelėje, bet gyvas žmogus su savo emocijomis, norais ir motyvacija.
Pokyčių vyksta ir pačių žmonių mąstyme. Vis daugiau jaunų darbuotojų naujoje darbovietėje domisi: koks įmonės tikslas, kokios jos vertybės, emocinė gerovė. Anksčiau nelabai kam tokie klausimai rūpėdavo, o šiuolaikiniams darbuotojams jie svarbūs. Geros savijautos darbe nauda dar niekada nebuvo tokia akivaizdi. Išsamūs tyrimai rodo, kad emocinė gerovė darbo vietoje didina produktyvumą, pelną, darbuotojų išlaikymą bei jų pasitenkinimą.