Esate IT ir verslo konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės viena vadovių. Kaip atsidūrėte šioje srityje ir ar save įsivaizdavote tokioje pozicijoje?

Dar besimokydama universitete, savo ateitį siejau su socialiniais mokslais ir tikrai neįsivaizdavau, kad galėčiau dirbti IT srityje. Tačiau taip jau gyvenime būna, kad vietose, kuriose savęs neįsivaizduoji, dažniausiai ir atsiduri. Taip nutiko ir man.

Pirmąja mano karjeros stotele tapo IT įmonė, kurioje įsidarbinau pardavimo asistente. Vėliau kilau pozicijose IT pardavimo srityje, prisidėjo ir projektinė veikla, o šiuo metu esu vienos iš komandų vadovė. Galima sakyti, kad laiptelis po laiptelio pabuvojau praktiškai visose pareigybėse iki tol, kol užaugau iki vadovės pozicijos.

Kaip per tokį trumpą laiką jums pavyko pasiekti tokią aukštą poziciją?

Vienas pagrindinių stimulų, kuris mane lydėjo ir iki šiol lydį darbe, yra smalsumas. Tik pradėjus dirbti IT, iškart pamilau šią sritį, man ji pasirodė be galo įdomi ir perspektyvi, todėl natūraliai norėjau gilinti savo žinias ir kompetencijas.

Man labai patinka dirbti su žmonėmis, o didžiausias mano darbo įvertinimas yra žinojimas, kad galiu jiems kažką duoti, patarti bei iš kitų mokytis pati. Manau, kad tai ir lėmė, jog šiuo metu esu šioje pozicijoje ir galiu savo žiniomis dalintis su kitais.

XXI a., tačiau moteris IT srityje, vadovaujančiose pareigose, bent jau mūsų visuomenėje vis dar vertinama kaip netikėtumas. Ar jums tenka susidurti su stereotipu, kad IT sritis ne moterims? O galbūt būtent tokie pavyzdžiai, kaip jūsų, tik patvirtina, jog po truputį nebelieka „vyriškų“ ir „moteriškų“ profesijų?

Kai prieš 8 metus pradėjau dirbti „CGI Lithuania“, neslėpsiu, pati buvau nustebusi, kiek daug moterų dirba IT srityje. Tačiau metams bėgant jų netgi daugėjo, ir šiandien man jau nėra jokios nuostabos, kad darbo pokalbiuose į IT srities pozicijas vis dažniau sutinku moterų.

Šiuo metu mūsų įmonėje yra apie 37 proc. moterų, mano komandoje taip pat dirba nemažai moterų įvairiose pozicijose. Manau, kad neprireiks labai daug laiko, kai Lietuvoje apie lytis IT įmonėse išvis nekalbėsime. Mūsų įmonėje vyrauja kanadietiška kultūra – svarbiausia žmogus, jo sugebėjimai ir savirealizacijos galimybės. Taigi nebėra jokios nuostabos, kad moterys dirba analitikėmis, testuotojomis ar programuotojomis.

O iš kur, jūsų nuomone, atsiranda tokie stereotipai ir nuostatos?

Manau, kad susiformuoti šiam stereotipui leido mūsų istorija, buvusi santvarka, todėl mes vis dar vadovaujamės nuostata, kad jei darbas reikalauja techninių žinių, tai jis yra siejamas su vyrais. Tačiau žiūrint globaliai, tai jau yra atgyvena – daugelyje Vakarų šalių techninio pobūdžio darbas niekaip nėra siejamas su lytimi.

Kalbant apie jūsų darbo pobūdį – kaip atrodo sėkmingo, vadovaujančias pareigas užimančio žmogaus darbo diena?

Mano darbas yra gana dinamiškas ir nuolatos kintantis. Šioje srityje esu ne vienerius metus, atrodo, kad jau žinau viską, tačiau kiekviena diena atneša naujų iššūkių ir patirčių.

Sričių, kurias aš kuruoju, išties ne viena: darbas su komanda, projektai, procesų valdymas, bendravimas su klientais, komercinė veikla bei daugelis kitų klausimų, kuriuos tenka spręsti kasdien. Tačiau, kad ir kokia kartais užimta būtų darbo diena, visada stengiuosi, kad nė viena mano kuruojama sritis nebūtų pamiršta.

Ar tiesa, kad vadovaujant komandai labai svarbu būti autoritetu ir lyderiu, kuriuo žmonės galėtų pasitikėti?

Lyderystė yra neabejotinai svarbiausia savybė, norint tapti sėkmingu vadovu. Tačiau lyderis yra ne tas, kuris tiesiog nurodinėja darbuotojams, bet tas, kuris leidžia komandai realizuoti idėjas, atskleidžia geriausias komandos narių savybes, kurių gal net patys darbuotojai nežinojo turintys.

Pavyzdžiui, mano komandoje visas problemas sprendžiame drauge. Niekam nėra gėda ar nepatogu paprašyti manęs ar kitų kolegų pagalbos, patarimo ir pan. Tai rodo, kad komandoje vyrauja pasitikėjimas vienas kitu, vadovas pasitiki komanda, o ši pasitiki juo. Tokie darbo santykiai yra labai svarbūs visose srityse, ne iš imtis ir IT sektorius.

Kas jums yra svarbiau – rezultatas ar komandos gerovė?

Manau, kad tikslingiausia būtų kalbėti apie suteikiamas galimybes komandai realizuoti save, nes būtent tai natūraliai motyvuoja siekti rezultatų. Taigi rezultatas ir komandos gerovė eina koja kojon. Na, o kai yra pasiekiamas geras rezultatas, motyvacija dar labiau išauga ir nuo to nauda visiems – įmonei, komandai, klientui ir visuomenei.

Visada yra smagu matyti, kai žmonės naudojasi mūsų sukurtais sprendimais. Tokiu būdu komanda jaučiasi įvertinta, natūraliai gerėja jos pasitenkinimas darbu, kurį ji atlieka. Tad tiek rezultatas, tiek gerovė yra vienodai svarbūs ir neįsivaizduojami vienas be kito.

O kas darbe labiausiai motyvuoja jus pačią?

Žinoma, žmonės, su kuriais turiu garbės dirbti. Mano komanda yra didžiausias motyvatorius, kuris mane stumia į priekį. Tai žmonės, kurie pirmiausia labai gerai išmano savo darbą, tačiau lygiai taip pat pasižymi ir žmogiškosiomis savybėmis, be kurių rasti ryšį ir tarpusavio supratimą būtų neįmanoma.

Kaskart matyti, su kokiu užsidegimu šie žmonės imasi naujų projektų, siekia naujų tikslų, yra kažkas neįtikėtino, o kai pati naudojuosi, pavyzdžiui, e. sveikatos paslaugomis, negaliu atsidžiaugti, kad prie šios sistemos tobulinimo prisideda ir mano komanda.

Kaip suprantu, jūsų skyrius dirba su įvairiais sprendimais, skirtais valstybiniam sektoriui. Kokie tai sprendimai ir kaip jie padeda gerinti, efektyvinti kasdienius procesus? Kokia iš to nauda mums, piliečiams?

Šiuo metu vystome mokesčių sistemos ir akcizų sistemos sprendimus. Paprastas žmogus taip dažnai nesusiduria su mokesčių apskaita, tačiau tai yra vienas pagrindinių valstybės mechanizmų. Visi mokesčiai ar permokos vienaip ar kitaip mus paliečia. Lygiai tas pats ir su akcizų sistema – perkame, naudojame produktus, kuriems yra taikomi akcizai.

O štai į e. sveikatą mums pavyko įnešti naujovių. Joje yra mūsų įgyvendintų pažangių sprendimų ir funkcionalumų, su kuriais visuomenė susiduria tiesiogiai. Nors turėjome labai liūdną ir sunkų pandemijos laikotarpį, sistemoje įdiegus ES skaitmeninį COVID pažymėjimą, vėl atsivėrė durys į kitas šalis, galėjome pamatyti užsienyje gyvenančius artimuosius, draugus. Tai buvo lyg mažas šviesos spindulėlis niūrioje to laiko realybėje.

Lygiai tas pats ir e. vaistinės – neseniai startavusi sistema, kuri padeda dėl įvairių priežasčių į fizines vaistines negalintiems atvykti žmonėms įsigyti receptinius vaistus internetu. Tai, kad tu gali užsisakyti tokius vaistus į namus, nereikia laukti ilgose eilėse, yra didelė inovacija, kuri pagaliau pasiekė ir Lietuvą.

Užsiminėte apie e. sveikatą. Kiek, jūsų akimis, ši sistema pakeitė Lietuvos gyventojų ar sveikatos priežiūros įstaigų kasdienybę?

Prieš perimdami šios sistemos tobulinimą, puikiai žinojome, ką apie ją mano visuomenė, tačiau žingsnis po žingsnio dirbome ir iki šiol dirbame, kad ji taptų patogesnė ir efektyvesnė.

Šiandien mums jau nebereikia bėgioti su popierinėmis knygutėmis iš vienos gydymo įstaigos į kitą, mes galime greitai ir paprastai pasitikrinti savo ligos išrašus, užsiregistruoti vizitui pas gydytoją ir pan. Tai neabejotinai palengvina tiek mūsų, tiek ir medikų kasdienybę, tampa kasdieniu, patogiu įrankiu.

Tačiau svarbiausias yra šių projektų tęstinumas. Tiek e. sveikata, tiek ir kiti mūsų projektai yra lyg gyvi mechanizmai – sistemos turi nuolatos atitikti visuomenės poreikius, todėl jas reikia prižiūrėti, vystyti ir tobulinti. Tokiu būdu mes galime užtikrinti pačias geriausias e. paslaugas.

O kaip bendrai atrodo mūsų viešosios įstaigos, kai kalba pasisuka apie inovacijas, naujausias technologijas? Ar tiesa, kad viešasis sektorius gerokai atsilieka nuo privataus?

Mes, lietuviai, esame linkę save nuvertinti. Nemanau, kad šiandien mūsų viešasis sektorius atsilieka nuo kitų šalių. Priešingai – jis yra gerokai patobulėjęs ir labai sparčiais žingsniais juda pirmyn. Galbūt visuomenė taip greitai nepastebi pokyčių, tačiau visa tai, kuo mes naudojamės, visos paslaugos yra labai didelis įdirbis.

Jeigu pažiūrėtume, kiek šiandien viešųjų paslaugų galime gauti tiesiog prisijungę prie interneto ir kiek jų galėjome gauti prieš 10 metų, tai turbūt sutiksite, kad yra padarytas milžiniškas postūmis. Pažymos, išrašai, dokumentai, liudijimai, formos ir daugelis kitų paslaugų šiandien yra pasiekiamos tiesiog prisėdus prie kompiuterio, kelių mygtukų paspaudimu. Manau, kad, vertinant inovacijas, viešasis sektorius sparčiai vejasi verslą, o kai kur netgi jį lenkia.

Šiais laikais IT yra įvardijama kaip viena perspektyviausių sričių, daugelis procesų jau nebeįsivaizduojami be IT specialistų, tačiau paradoksalu, bet šios profesijos žmonių nuolat trūksta. Kas, jūsų nuomone, trukdo pritraukti daugiau jaunimo į IT pasaulį?

Manyčiau, elementariausiai trūksta informacijos. Jei – nepabijosiu to žodžio – „nepasiguglinsi“, informacija taip paprastai tavęs nepasieks. Jaunųjų talentų paieškos turėtų prasidėti dar mokyklos suole, o tam reikia, kad verslas skirtų didesnį dėmesį ugdymo įstaigoms ir apie IT sritį šviestų ne tik studentus, bet ir moksleivius.

Pavyzdžiui, mes dirbame su įvairiomis Lietuvos mokyklomis, susitikimų metu pristatome savo darbo pobūdį, pasakojame, prie kokių projektų prisidedame, kaip mūsų darbo rezultatai atsispindi kasdieniame gyvenime ir pan. Esame sukūrę kibernetinio saugumo žaidimą „Spoofy“, kurį žaisdami vaikai sužino apie grėsmes internete. Taigi manau, jog labai svarbu rodyti jaunimui, jog yra ir tokia sritis, kurioje jie gali save realizuoti. Dėl šios priežasties verslas ir švietimas turi dirbti išvien ir skleisti informaciją apie IT sritį.

Tačiau egzistuoja ir dar vienas stereotipas, kad IT specialisto darbas yra labai monotoniškas ir susideda tik iš skaičiavimo ir programavimo. Kaip galėtume paneigti tokį mitą?

Nuo kitų IT įmonių – bent jau mes – skiriamės tuo, jog nesame tiesiog programuotojai. Mes kuriame produktus nuo nulio, diegiame sprendimus pagal kliento poreikius, konsultuojame, kaip turėtų keistis jų vidinės sistemos prie dinamiškos aplinkos. Mūsų komandą sudaro ne tik programuotojai, bet ir analitikai, architektai ir daugelis kitų sričių specialistų. Pavyzdžiui, komanda, dirbanti su VMI, turi išmanyti Lietuvos įstatymus, mokesčių apskaitos standartus ir pan.

Šis darbas reikalauja ir daug kūrybiškumo. Galimybė kurti inovacijas, vystyti idėjas motyvuoja žmones, suteikia jiems kūrybinės laisvės. Tad grįžtant prie jaunimo – kuo daugiau jaunosios kartos atstovų žinos apie tai, ką mes darome, kaip mes dirbame, tuo mažiau bus galima girdėti nuomonių, kad IT specialisto darbas yra monotoniškas ir neįdomus.

Kokiems žmonėms yra tinkamas darbas IT srityje? Kokių gebėjimų, savybių reikalauja ši profesija?

Mano pavyzdys rodo, kad pabandyti visada verta ir niekada nereikia sakyti, kad „ IT – tikrai ne man“. Na, o pagrindinė savybė, norint dirbti tokį darbą, yra jau mano minėtas smalsumas. Jei tau yra ne tik įdomios šiuolaikinės technologijos, bet ir būdai, kaip jos atsiranda, kokią jos vertę kuria visuomenei, jei savo darbu nori prisidėti prie sprendimų, kurie keistų žmonių kasdienybę, gerintų gyvenimo sąlygas – tai IT sritis tam yra kone idealiausia vieta.

O ką jums pačiai reiškia darbas šioje srityje? Savęs realizacija? Galimybė keisti visuomenę, gerinti jos gyvenimo kokybę?

Darbas IT sferoje man reiškia galimybę prisidėti prie skaitmenizuotos ateities ir jos pažangos. Kai aš matau rezultatą ne tik kaip projekto pabaigą, bet ir kaip inovaciją, kuri padarė žmones laimingesniais, kuri pagerino jų gyvenimo kokybę, buitį, tai yra didžiausias įvertinimas man ir mano komandai. Užplūsta energija kurti naujus projektus ir tęsti savo darbą.

Globali IT sprendimų ir konsultacijų bendrovė CGI įkurta 1976 m. visame pasaulyje turi apie 91 tūkst. darbuotojų 400-uose lokacijų. Dirba su skaitmenizacijos, sistemų kūrimo bei priežiūros ir kitais projektais valstybiniame ir verslo sektoriuose įvairiose srityse – nuo sveikatos apsaugos iki energetikos, telekomunikacijų, mažmeninės prekybos ir kosmoso tyrinėjimų.

Per 2021-uosius finansinius metus CGI pajamos siekė 12,13 mlrd. Kanados dolerių (8,49 mlrd. eurų).

2017 m. spalio 6 d. CGI Inc. baigė susijungimą su Affecto Plc. Nuo tada „CGI Lithuania“ yra viena iš pirmaujančių IT paslaugų ir sprendimų įmonių Lietuvoje, turinti daugiau nei dvidešimt septynerių metų patirtį sudėtingų, kritinės svarbos verslo sistemų kūrimo, įdiegimo, konsultavimo, mokymo ir palaikymo srityse.

Šiuo metu įmonėje dirba apie 230 profesionalų, kurie kasdien pasiruošę tobulinti pasaulį.