Jei darbe pasigendate prasmės, pakeisti profesijos kartais visai nereikia – norint surasti prasmę nebūtina tapti jogos mokytojais, tvarumo ekspertais ar krokodilų gelbėtojais. Prasmingo darbo paieškose verta atkreipti dėmesį į pokyčiais gyvenančius darbdavius.
Finansinių technologijų bendrovės „Paysera“ generalinis direktorius Gintautas Mežetis sako, kad neišvengiamiems pokyčiams įmonės natūraliai subręsta, pasiekusios tam tikrą veiklos apimtį ar darbuotojų skaičių, todėl pokyčius atliekančiose įmonėse yra galimybė save realizuoti tiems, kas turi ar nori įgyti patirties, taip pat suprasti daugiau ir keisti.
„Nauju automobiliu įveikus 100 tūkst. ar 200 tūkst. kilometrų, ateina laikas jo aptarnavimui – kažką priveržti, pasukti, pakeisti, padažyti, o gal ir patį automobilį pakeisti į lėktuvą, – sako Gintautas Mežetis, „Paysera“ generalinis direktorius, save vadinantis skaičių (angl. data-driven) ir procesų žmogumi. –
Organizacijose panašiai dėvisi procesai. Kai startuolyje dirba 10 žmonių, jie nuolat bendrauja. Visiems aišku, kas reaguoja į kliento užklausą, kas sprendžia techninius klausimus, o kas pardavimo. Tačiau organizacijai išaugus, funkcijos kurias dengė vienas žmogus mažoje komandoje „nebetelpa“ į 8 valandas. Ką daryti? Keliame įmonę ant audito keltuvo, jungiam prožektorių ir žiūrim, kurias funkcijas ar procesus atėjo laikas atnaujinti, išskirti, padalinti, įdiegti ar apjungti.”
Rinkdamas „Paysera“ vadovų komandą, G. Mežetis dalijasi patirtimi, kokie asmenybės bruožai besikeičiančioje organizacijoje leidžia jaustis kaip žuviai vandenyje.
Savininkiškumo (angl. ownership) jausmas
Savininkiškumo savybę turintys žmonės ne tik formaliai atlieka savo pareigas, aprašytas pareigybės aprašyme, bet ir prisiima atsakomybę už savo srities sustygavimą ir jos poveikį galutiniam tikslui. Pastebėję reikalingus pokyčius pasiekti savo srities ir bendram tikslui, jie išsako pokyčių poreikį kolegoms ar verslo partneriams, kurie tiesiogiai už juos atsakingi.
Pavyzdžiui. Žinote tą jausmą, kai vairuojant automobilį gatvėje pasitaikantys šuliniai su dangčiais atrodo lyg tyčia suprojektuoti taip, kad ant kiekvieno užvažiuotumėte?
Įsivaizduokite. Dabar jau jūs esate atsakingas už asfalto gatvėje klojimą (jūsų sritis). Kanalizacijos šulinius projektuoja kita įmonė, siekianti bendro tikslo. Ką jūs darote? Žinoma, įjungiate savininkiškumą ir vietoj to, kad rūpintumėtės tik asfaltu, rūpinatės vairuotojų patirtimi (galutinio vartotojo). Skambinate Pauliui, kuris projektuoja šulinius, ir sakote: „Pauliau, normalią gatvę padarom (past. bendras tikslas)? Nu suprojektuok šulinius, kad automobilio ratai negrotų šulinių dangčiais. Visi gi, patys važinėsim”.
Kartais pakeisti didelius dalykus užtenka trumpo pokalbio.
Noras tobulinti ir iniciatyva
Permainoms atviros organizacijos ieško žmonių, kurie geba pastebėti gerintinus dalykus kasdieninėje organizacijos veikloje ir patys siūlo idėjas pokyčiams. Svarbu, kad darbuotojai būtų aktyvūs, pasiūlytų naujoves ir rastų sprendimus.
Pavyzdžiui, naujokas ateina pas vadovą ir sako:
“Žinai, galvojau, kad administratorės visai nereikia, kad pasiimtum įmonės automobilio raktus. Galbūt jie galėtų būti saugomi garažo mini seife, panašiai kaip „AirBnb“ butuose”.
Ką atsakytų geras vadovas?
„Gera mintis, paieškokime tinkamų mini seifų!“.
Ir maži pokyčiai leidžia organizacijoms augti ir tobulėti.
Smalsumas
Albertas Einšteinas yra pasakęs: “Svarbiausias dalykas yra nesustoti klausinėti”. Smalsumas, domėjimasis, noras suprasti detales, o kartu ir plačiau pamatyti kuo gyvena įmonė iš paukščio skrydžio, yra vienos labiausiai darbdavių apskritai vertinamų savybių.
Argumentų kalba
„Kas, kur, kada, ką, kaip, kodėl?“ – tai viena dažniausių mantrų inicijuojant arba atliekant pokyčius. Svarbu, jog visa komanda, atsakinga už pokyčių įgyvendinimą, turėtų vienodą įsivaizdavimą ir tikslo supratimą. Todėl natūralu, kad siūlomos permainos sulauks klausimų. Diskusijos ir paaiškinimai yra būtini norint užtikrinti bendrą supratimą ir sklandų pokyčių procesą.
Atvirumas inovacijoms
Ši savybė ypač svarbi dirbant įmonėje, kuri šiuo metu gyvena pokyčių laikotarpį. Pavyzdžiui, pradedate darbą „fintech“ bendrovės skyriuje, kuris aptarnauja klientus nuotoliniu būdu. Pastebite galimybę efektyviai panaudoti dirbtinio intelekto robotą „ChatGPT“ atsakymų paruoštukams tobulinti bei paveikiau edukuoti klientus apie finansinių sukčių keliamą grėsmę. Todėl jūs ne tik aktyviai įtraukiate „ChatGPT“ į kasdienę veiklą, tačiau ir pristatote savo atradimą komandai, skatindami visus išnaudoti inovacijų pranašumus.
„Smegenis tyrinėjantys mokslininkai sako, kad organizmas skiria dopaminą kaip atlygį tikslų siekimui. Įmonėje atlikdami pokyčius mes nustatome įvairių laikotarpių tikslus – ir trumpalaikius, ir ilgalaikius, todėl dalyvaujant permainų procese galime susirinkti daug dopamino. Na ir šiek tiek kortizolio“, – optimistiškai apibendrina „Paysera“ vadovas.