Du Lietuvos miestai – Vilnius ir Tauragė pateko į 100 miestų sąrašą, kurie jau iki 2030 metų įsipareigojo tapti neutralaus poveikio klimatui išmaniaisiais miestais. Šie miestai veiks kaip eksperimentų ir inovacijų centrai, kad iki 2050 m. visi Europos miestai galėtų pasekti jų pavyzdžiu.

Apie inovatyvius sprendimus Lietuvoje ir pasaulyje pasakojaŠiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje patarėja klimato, aplinkos ir skaitmeninimo klausimais Agnė Buraitytė, „Urban Agenda“ įkūrėjas ir generalinis direktorius, asocijuotas partneris Kopenhagos ateities studijų institute Nikolajus Sveistrupas bei Tauragės rajono savivaldybės administracijos patarėja Agnė Petrošiūtė.

Miestai turės keistis

A.Buraitytė sako, jog klimato kaita yra vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo šiandien susiduria žmonija. Ir norint pasiekti ambicingą Lietuvos tikslą tapti klimatui neutralia šalimi iki 2050 m., būtina transformuoti miestus.

A. Buraitytė

„Nors miestai užima mažiau nei 2 proc. žemės paviršiaus, juose suvartojami milžiniški energijos kiekiai bei išmetama daug teršalų. Tyrimai rodo, kad nuo 50 proc. iki dviejų trečdalių pasaulinės energijos suvartojimo ir nuo 50 iki net 80 proc. pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų yra tiesiogiai ir netiesiogiai susiję su miestų veikla“, – statistiniais duomenimis dalijasi pašnekovė.

Ką būtent reiškia klimatui neutralaus miesto apibrėžimas? „Klimato atžvilgiu neutralus miestas yra toks, kuriame išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra nulinis, o tai reiškia, kad jo teritorijoje nėra išskiriama daugiau emisijų, nei galima kompensuoti ar pašalinti“, – aiškina A. Buraitytė.

Norint pasiekti šį tikslą, galima imtis įvairių priemonių, pavyzdžiui, mažinti energijos suvartojimą, pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių, populiarinti viešąjį transporto ir aktyvų judumą, skatinti tvarių pastatų statybą bei perėjimą prie žiedinės ekonomikos.

„Nors klimatui neutraliuose miestuose automobilių su vidaus degimo varikliais būtų galima palaipsniui atsisakyti, pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas bendro emisijų išmetimo mažinimui, o ne tam tikrų technologijų draudimui. Geriausiai tinkančios ir efektyviausios priemonės turi būti sprendžiamos atsižvelgiant į gyventojų bei suinteresuotų šalių poreikius ir lūkesčius“, – teigia A. Buraitytė.

Ji įsitikinusi, kad siekis tapti draugiškesniais aplinkai ir klimatui, gali turėti ne tik teigiamą poveikį aplinkai, bet ir ekonomikai, taip pat gyventojų socialinei gerovei: „Pavyzdžiui, pereinant prie atsinaujinančių energijos šaltinių, gali būti kuriamos naujos darbo vietos. Sumažėjusi oro tarša bei emisijų kiekis teigiamai paveiktų gyventojų sveikatą, mažėtų kvėpavimo takų, širdies ir kitų ligų susirgimų rizika.“

Kalbėdamas apie ateities miestus, N. Sveistrupas sako, jog nereikia pamiršti – tie miestai jau yra pastatyti, tačiau tiek jie, tiek naujai statomi turės prisitaikyti prie visiškai naujų sąlygų.

„Vienos vietovės bus užtvindytos, kitose bus per karšta gyventi ar sunku išmaitinti gyventojus. Todėl migracijos srautai taps dar vienu klimato kaitos sukeltu iššūkiu. Pavyzdžiui, Baltijos ir Šiaurės šalys taps patrauklios žmonėms iš pietų Europos.

N. Sveistrupas

Padidės spaudimas jau išsivysčiusiems miestams ir šalims, kurios susiduria su klimato kaita. Kyla pavojus, kad dėl besikeičiančių išteklių ir maisto sąlygų gali kilti nauji karai“, – ateities iššūkius vardija pašnekovas.

Iššūkiai galės tapti galimybėmis

N. Sveistrupas įsitikinęs – nors ateities miestų gyventojai susidurs su naujais iššūkiais, tačiau juos bus galima paversti ir galimybėmis: „Pavyzdžiui, nereikės apsipirkti parduotuvėse, galėsime dirbti nuotoliniu būdu. Ateities miestai bus ekologiškesni. Prisitaikant prie klimato pokyčių, miestuose prireiks pavėsį suteikiančių medžių, vietinio lietaus vandens surinkimo sistemų. Tikėtina, jog miestuose matysime daugiau sodininkystės bei šiltnamių.

Taip pat daugiau dėmesio žmonės skirs sveikatai, jie važinės dviračiais, kaip jau šiandien matome Amsterdame ir Kopenhagoje. Tuo pat metu dėmesys bus skiriamas energijos suvartojimo mažinimui bei miestų aprūpinimu energija iš atsinaujinančių šaltinių“.

Pašnekovas įsitikinęs, kad labai svarbus yra tiesioginis bendruomenių įsitraukimas į permainas bei žmonių sąmoningumas. „Jau šiandien matome daug žmonių, kurie prisideda prie pokyčių – ypač jaunimas, jie perka mažiau, į madą sugrįžta vintažas“, – džiaugiasi N. Sveistrupas.

Tačiau pašnekovas nesiryžta įvardinti nei vieno miesto, kurį šiandien jau galėtų pateikti kaip pavyzdinį ateities miestą. „Yra daug įdomių miestų su daugybe gerų sprendimų ir visi turi didelį potencialą, tačiau nė vienas iš jų neatitinka prototipo titulo – net Kopenhaga. Ją paminėjau tik todėl, kad tai mano mėgstamiausias miestas“, – sako ekspertas.

Gerieji pavyzdžiai – šalia mūsų

Tai reiškia, kad bet kuris iš miestų, užsibrėžusių tapti klimatui neutraliu, gali tapti ir pavyzdžiu bei etalonu kitiems. A. Buraitytė įsitikinusi, kad jau greitu laiku galėsime išvysti daug netikėtų klimato pokyčių lyderių. Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje taip pat planuoja skatinti bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Šiaurės šalių miestų, kurie siekia tapti neutralūs klimatui.

Galbūt tokiu miestu taps Tauragė? Juk ji yra vienas iš pavyzdžių, kaip sėkmingai galima diegti pokyčius ir eiti tikslo link.

A.Buraitytė sako, kad Šiaurės ir Baltijos šalyse net dvidešimt penki miestai buvo atrinkti dalyvauti ES 100 klimatui neutralių ir išmaniųjų miestų misijoje:

„Visi jie – nuo Reikjaviko ir Oslo iki Vilniaus ir Tauragės – kelia ambicijas tapti klimatui neutraliais iki 2030 m. Tiek didmiesčių, tiek mažesnių miestų pastangų efektyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant išteklius ir bendruomenės įsitraukimą“, – teigia pašnekovė.

Ji sako, kad mažesni miestai gali turėti tam tikrų pranašumų įgyvendinant tvarumo priemones, pavyzdžiui, daugiau lankstumo diegiant naujoves ir glaudesnius bendruomenės ryšius, tačiau dideli miestai gali padaryti didelę pažangą mažindami emisijas, atsakingai planuodami vietoves ir investuodami į pokyčius.

Tauragė – tvaraus miesto kryptimi

Tauragės rajono savivaldybės administracijos patarėja Agnė Petrošiūtė sako, kad tvaraus miesto kryptis Tauragei nėra naujiena, kadangi šio tikslo siekiama jau apie 7 metus.

„Tvarumo tikslus į Tauragę dar 2015 metais atnešė tuometinis meras Sigitas Mičiulis, o šią kryptį pernai dar labiau įtvirtino mūsų miesto patekimas į Europos Sąjungos (ES) 100 neutralaus poveikio klimatui ir išmanių miestų misiją iki 2030 m.

Pats klimato neutralumo tikslas Tauragei taip pat yra natūrali išdava – dar 2021–2030 metų Tauragės rajono savivaldybės strateginis plėtros planas numatė siekį tapti klimatui neutraliu miestu, o patekę į ES misiją gavome daugiau įrankių bei informacijos, kaip tai pasiekti“, –pastarųjų metų Tauragės įvykius pateikia A. Petrošiūtė.

Ji sako, kad patekimas į ES misiją reiškia, jog Tauragė, kaip ir visi kiti šimtuke esantys Europos miestai, veiks kaip eksperimentų ir inovacijų centrai, kurių pavyzdžiu iki 2050 m. galėtų sekti visi Europos miestai.

A. Petrošiūtė

„Jau esame įgyvendinę nemažai žaliosios energetikos, darnaus judumo projektų. Pavyzdžiui, visą miesto apšvietimą pakeitėme LED šviestuvais, pasinaudoję ESCO modeliu, taigi savivaldybei tai nieko nekainavo. Šiuo metu ant 23 viešųjų pastatų stogų įdiegtos fotovoltinės elektrinės, statome 1.1 MW saulės parką savivaldybės viešiesiems poreikiams padengti“, – pavyzdžių pateikia Tauragės rajono savivaldybės administracijos patarėja.

A.Petrošiūtė sako, kad jau dabar mieste šildoma tik biokuru, kuriam naudojamos medienos atliekos. Planuojama, kad iki 2025 m. Tauragės rajono savivaldybė visiems viešiesiems poreikiams naudos tik atsinaujinančių energijos išteklių energiją.

Klimatui neutralūs miestai – patogesni

A.Petrošiūtė pastebi, jog pokyčiai Tauragės mieste keičia ir žmonių gyvenimo kokybę. „Įkurtos saugios ir patogios dviračių saugyklos gyventojams, atnaujiname viešojo transporto infrastruktūrą: esame įsigiję 8 elektra varomus autobusus, o iki metų pabaigos planuojame turėti 13-ka.

Viešasis transportas Tauragėje yra nemokamas. Jau per pirmus du nemokamo viešojo transporto mėnesius viešojo transporto keleivių srautai išaugo 60 proc. o 75 proc. dviračių saugyklų yra užpildyta. Taigi įgyvendinti sprendimai yra ne tik draugiški klimatui, bet ir naudingi gyventojams“, – džiaugiasi pašnekovė.

Kad žaliosios idėjos taptų siekiamybe, svarbus ir gyventojų, ypač jaunimo, švietimas. „Todėl šiuo metu Tauragėje, bendradarbiaujant su ,,Ignitis grupe‘‘, įgyvendinama pirmoji Lietuvoje energinio efektyvumo švietimo programa: 7–11 klasių moksleiviai mokosi apie energetiką, klimato kaitą. Taip pat turime STEAM centrą su atsinaujinančios energetikos laboratorija, kurioje vyksta neformalaus ugdymo veiklos jaunimui apie žaliąją energetiką“, – pasakoja A. Petrošiūtė.

Ji sako, jog neseniai atlikta apklausa Tauragės rajone apie požiūrį į klimato kaitą parodė, jog net 71 proc. gyventojų jaučia klimato kaitos poveikį. „75 proc. pažymėjo, jog žaliasis kursas yra svarbus Tauragės prioritetas, 75 proc. apklaustų gyventojų pažymėjo, jog buvimas draugišku aplinkai yra svarbi tauragiškio tapatybės dalis. Taigi tai nėra tik mūsų, Tauragės rajono savivaldybės administracijos, siekiai – tai yra visų miestiečių tikslai“, – teigia A. Petrošiūtė.

Tauragės gyventojai gali didžiuotis ir tuo, jog šis miestas šįmet tapo Lietuvos kultūros sostine. Nenuostabu, kad viena iš renginių krypčių – žalioji kryptis.

„Mieste vyksta įvairūs renginiai, rudenį planuojame konferenciją apie miestų tvarumą, kuri, tikėkimės, taps kasmečiu renginiu. Pradėtos vykdyti pirmosios Lietuvoje edukacinės ekskursijos į vėjo jėgainių parką „Vėjo spalva – žalia!“. Jas veda vietiniai gyventojai ir jos yra nemokamos“, – pasakoja A. Petrošiūtė.

Patirtis kuriama dabar

Galbūt Tauragei naujus projektus įgyvendinti paprasčiau, nes miestas nėra didelis? A. Petrošiūtė įsitikinusi, jog skirtingų dydžių miestai turi savų privalumų ir iššūkių.

„Didžiuosiuose miestuose galbūt sudėtingiau vykdyti didelio mąsto pokyčius, kadangi yra daugiau suinteresuotųjų šalių ir didesnė pokyčių apimtis, daugiau išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tačiau mažieji miestai turi mažiau žinių, finansų, sudėtinga sukurti efektyvias struktūras klimato neutralumui siekti, nes trūksta žmogiškųjų išteklių.

Taip pat dar neturime ir daug gerųjų pavyzdžių, iš kurių galėtume mokytis – iš 100 klimatui neutralių ir išmanių miestų iki 2030 m. misijos tik 5 miestuose gyvena mažiau nei 50 000 gyventojų“, – vardija pašnekovė.

Tauragės rajono savivaldybės administracijos patarėja sako, jog dalyvaujant šioje misijoje siekiama parodyti, jog ne tik didžiausi Europos miestai gali siekti tokių ambicingų tikslų, bet ir mažo ar vidutinio dydžio miestai, kaip Tauragė, gali rodyti pavyzdį:

„Vienas iš mūsų šūkių – ‚,Galbūt esame per maži pakeisti pasaulį, tačiau esame pakankamai dideli parodyti pavyzdį‘‘ – puikiai atspindi mūsų dalyvavimą klimato neutralumo misijoje“.

Pažymėti
Dalintis
Nuomonės