Kas yra “No Code”?“No Code” - tai įrankiai, leidžiantys vizualiu būdu kurti internetines svetaines ar tokią programinę įrangą kaip internetinės programėlės (web apps), bei mobilios programėlės (mobile apps).

Šiuose įrankiuose programavimo kodas yra “paslepiamas” po paprastam žmogui suprantamais meniu, kuriuose iš jau sukurtų šabnonių elementų bet kas gali susidėlioti mobiliąją programėlę, automatizaciją ar programinę įrangą.

“No Code” dėka žmonėms nebereikia programavimo kalbų žinių norint kurti programinę įrangą, užtenka tik suprasti programėlės veikimo principus: kam reikalinga duombazė, kuo skiriasi kompiuteriui ir telefonui kuriamų programėlių dizainas ir pan.

“No Code” sritis apima ne tik programėlių kūrimą, šie įrankiai gali būti naudojami ir norint palengvinti duomenų valdymą, rinkodaros, pardavimų procesus, gali praversti organizuojant komandinį darbą. Šių įrankių pavyzdžių galite rasti čia: “No Code” įrankiai.

Norint kurti sudėtingą programinę įrangą su šiais įrankiais, programavimo pagrindai tikrai nepakenks. Jau egzistuoja nemaža rinka paslaugų tiekėjų pasauliniu mąstu, kurie padeda įmonėms sukurti programinę įranga iki 3 kartų greičiau nei programuojant, taip stipriai taupant kaštus bei laiką.

Kas yra dirbtinis intelektas programavimo kontekste?

Jums turbūt jau teko pastebėti, kaip žinia apie dirbtinį intelektą kartu su “chatGPT” pasiekė mus visus. Dabar kiekvienas turime išmanųjį asistentą savo kompiuteryje ar telefone ir galime jo prašyti pačių įvairiausių dalykų.

Tas pats “chatGPT” jau gali padėti ir su programavimo užduotimis, ypatingai, kai jos būna gerai apibūdintos, duotas kontekstas ir teisingai paklausiamas klausimas. Tokie įrankiai kaip Github Copilot ar Amazon Codewhisperer jau programuotojams padeda greičiau rašyti kodą.

Taip pat kaip ir programvavime, jau nemažai “No Code” įrankių pradeda integruoti DI į savo programas. Kaip pvz “Bardeen” programoje jau gali tiesiog paprasta kalba parašyti ką nori pasiekti ir jis automatiškai sudėlios automatizacijos užduotį, kurią galima redaguoti.

Iš kur atsirado DI ir “No Code”?

“No Code” ir DI nėra technologijos, kurios atsirado iš niekur. Jos yra nuolatinio programavimo kalbų ir procesų progreso, vedančio link vis lengvesnių rezultatų, dalis.

Kaip matome šiame grafike programavimo pradžioje egzistavo tik labai sudėtingos programavimo kalbos. Kuo toliau evoliucionavo technologijos tuo paprastėjo naudojimas jomis ir dideli kalbų modeliai (large language models) kaip chatGPT tiesiog yra tolimiausias to taškas.

Ar ateityje mums nebereikės programuotojų?

Šiuo metu internete daugėja balsų, sakančių, kad tokie įrankiai kaip “ChatGPT” greitai pakeis programuotojus.

Tačiau pasak “Idea Link”, “No Code” Agentūros įkūrėjo Roko Jurkėno, programuotojai neturėtų bijoti dirbtinio intelekto - jų darbo pakeisti “ChatGPT” dar nepavyks. Žmonės programuotojai vis dar labai vertingi dėl savo ekspertiškumo ir esmės suvokimo.

Nors šiandien bet kas gali dirbtinio intelekto pagalba parašyti kodą programėlei, jo darbo rezultatas, tikėtina, bus prastas. Tai yra todėl, kad pats dirbtinis intelektas negali suvokti dalykų taip kaip žmonės, jis tiesiog atkartoja informaciją, kurią yra skaitęs internete. Jis kol kas negali suprasti viso konteksto, kuris yra reikalingas programavime, kad programa veiktų be priekaištų.

Būtent dėl šios priežasties dabartiniai DI kūriniai gan nepastovios kokybės - jeigu patys bandėte kažkurį iš šių įrankių, turbūt pastebėjote, kad kartais gaunamas tekstas yra tiesiog genialus, o kartais atrodo, kad dirbtinis intelektas visiškai nusišneka.

Programuotojai vis dar gyvybiškai svarbūs, nes jie supranta kodą, parašytą dirbtinio intelekto, bei gali pataisyti klaidas, pagerinti kai kuriuos sprendimus. Jie gali naudoti dirbtinį intelektą paprastų, dažnai naudojamų kodo dalių rašymui, bei ieškant sprendimo kokioms nors techninėms problemoms - jei sprendimai joms yra aprašyti kažkur internete, didelė tikimybė, kad DI yra juos skaitęs ir pasidalins jais su naudotoju.

Lygiai taip pat ir žmonėms dirbantiems su No Code įrankiais, DI padės greičiau atlikti techninius darbus ir greičiau išspręsti problemas, tačiau pačio problemų sprendimo nepakeis, paprasčiausiai padarys specialistus našesniais.

Būtent kiekvienos srities ekspertams dirbtinis intelektas ateityje ir bus naudingiausias - jiems nebereikės dirbti pasikartojančio, nuobodaus darbo, kurį galima automatizuoti. Jie galės susikoncentruoti į sudėtingų problemų sprendimą (įkvėpimo, aišku, pasisėmę iš DI) ir taip kelis kartus pagreitinti savo kasdienį darbą.