Pasak statistikos, šiuo metu Lietuvoje krovinių pervežimas autotransportu sudaro 66 proc. visų pervežimų, geležinkeliais – 33 proc., o vandens keliais – vos 1 proc. Dažniausiai šiuo metu laivais plukdomi konteineriai, mediena, gelžbetoniniai gaminiai, skalda, grūdai, didžiagabaričiai ir sunkiasvoriai kroviniai.
Praėjusiais metais Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė – plėtojant vandens kelių transportą, gyventojams mažėtų spūstys ir avarijų rizikos keliuose. Išaugęs vandens kelių transportas padėtų sumažinti didžiulį krovininių automobilių išmetamą šiltnamio dujų (CO2) kiekį, kuris Lietuvoje sudaro 45 proc. viso išmetamo CO2 kiekio. Bendrovės turėtų galimybę gabenti iš esmės bet kokio svorio bei gabaritų krovinius – vidaus vandens laivyba yra neriboto pralaidumo. Remiantis moksliniais skaičiavimais, vidaus vandens laivyba iš kelių transporto galėtų perimti 5 mln. tonų krovinių per metus.
Vidaus vandens kelių direkcijos manymu, šis skaičius gali pasiekti ir 10 mln., tai yra maždaug 10 proc. viso šalies vidaus krovinių srauto. Lietuvos valstybė skatina alternatyvių logistikos galimybių plėtrą, kurios būtų mažiau taršios, mažintų sausumos kelių apkrovimą ir nusidėvėjimą, spūstis. Tam gamtinės sąlygos yra, o direkcija aktyviai dirba plėtodama infrastuktūrą ir kurdama laivyną.
Nemuno upės dalis nuo Kauno iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto yra įtraukta į tarptautinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą, kuris yra TEN-T tinklo kelias E41. Ši pagrindinė Lietuvos vidaus vandens kelių arterija šiuo metu yra modernizuojama vykdant bunų projektą, kuris leis užtikrinti navigacijai reikiamus gylius. Taip pat Vidaus vandens kelių direkcija plečia infrastruktūrą – Kaune, šalia „Via Baltica“ kelio, pastatyta Marvelės prieplauka, skirta krovininių ir kitų laivų aptarnavimui bei krovinių laikymui. Gamybinei-prekybinei veiklai užtikrinti skirtas ir Nemuną su Kuršių mariomis jungiančioje Atmatoje įsikūręs Uostadvario vidaus vandens uostas. Be to, Vidaus vandens kelių direkcija jau pradėjo statyti 1800 tonų keliamosios galios baržą. Ši barža galės gabenti 80–90 vilkikų atitinkantį krovinį. Šiuo metu kroviniui transportui naudojamos iki 1000 tonų talpos baržos, varomos dyzeliniais stūmikais.
„Vidaus vandens kelių direkcija yra sudariusi preliminarius susitarimus su potencialiais krovinių vežėjais. Susidomėjimas didžiulis, nes vandens keliais galima plukdyti bet kokios rūšies krovinius. Didžiausia ekonominė nauda taip transportuoti nestandartinių gabaritų, labai sunkius ir birius krovinius. Vidaus vandens kelių naudojimas maršrutu Kaunas–Klaipėda yra žymiai pigesnė, efektyvesnė ir poveikį aplinkai mažinanti krovinių gabenimo alternatyva kelių transportui“, – pasakoja Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.
Sukurtas elektrinis baržų stūmikas gali pakeisti 90 sunkvežimių
Įprastai laikoma, kad krovininio automobilio keliamoji galia vidutiniškai yra 20 tonų. Tuo tarpu elektrinis stūmikas gali stumti iki 2000 tonų sveriančiu kroviniu pakrautą baržą. Toks laivas gali pakeisti net 90–100 sunkvežimių.
Ambicingas elektrinio baržų vilkiko koncepcinis projektas buvo sukurtas 2021 metais. Projektas išsiskiria net keliais inovatyviais aspektais, kurie apima planuojamą kelionės ilgį bei laivo dizainą. 20–26 metrų ilgio laivas su viena pakrova galėtų nuplaukti 220 km. Tuo tarpu iki šiol kurti stūmikai tegali nuplaukti 50–70 km. 20–26 m ilgio baržų stūmikas turės 1,4 m grimzlę, kad būtų tinkamas plaukioti sekliuose vidaus vandenyse. Pasroviui stumdamas krovinį esant 85% variklio apkrovai laivas galės išvystyti apie 22 km/h greitį, o prieš srovę judėti apie 18 km/ h greičiu.
„Elektrinis baržų stūmikas leistų pasiekti nulines CO2 emisijas. Todėl jis yra itin svarbus siekiant paskatinti krovinių gabenimą Nemunu ir plėtoti šalyje žaliąsias transporto grandines. Įsivaizduokite, kad milijonai tonų gali būti pergabenami nekenkiant aplinkai ir nuimant tūkstančių vilkikų apkrovas nuo autostrados Kaunas–Klaipėda. Įgyvendinę elektrinio stūmiko projektą, būtume pirmieji Europoje turintys elektrinį vidaus laivyną“, – tikino direkcijos vadovas V. Vinokurovas.
Elektrinio stūmiko koncepciją sukūrė Lietuvos jūrinio klasterio ir AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupei priklausančios UAB „Western Baltic Engineering“ inžinierių komanda.
2022 m. gegužės 20 d. buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Europos investicinio banko ir Vidaus vandens kelių direkcijos, kuri numato pagalbą ir elektrinio stūmiko projekto įgyvendinimui. EIB ekspertai kartu su Europos investavimo konsultacijų centru (EIKC) teiks konsultacijas Direkcijai rengiant projekto galimybių studiją ir padės ieškant finansavimo įgyvendinimui.