Tad vidaus vandens laivybos profesionalai ir entuziastai su nekantrumu laukė balandžio 10 d., kai paskelbta naujos navigacijos Lietuvos valstybinės reikšmės vidaus vandens keliuose pradžia. Navigacija vidaus vandenyse truks iki spalio 23 d.
Šiais metais eksploatuojamų vidaus vandens kelių ilgis sieks 450 km, t. y. 5 km daugiau nei 2021 metais. Įprasti maršrutai driekiasi Nemuno upe nuo Kauno iki Atmatos žiočių bei Kuršių mariose. O šiais metais jau bus eksploatuojama vandens kelio atkarpa nuo Svencelės iki Kintų su perspektyva šiuo keliu pasiekti ir Ventės ragą.
Prieš pradedant kiekvieną naują laivybos sezoną, Valstybinė vidaus vandens kelių direkcija (toliau VVKD) tradiciškai pluša rengdama laivybos kelius sezonui. Juose vykdomi valymo darbai, paženklinamas laivakelis, o vėliau nuolatos tikrinami gyliai. Todėl neseniai VVKD įsigijo naują modernią įrangą, skirtą ištisiniam upės dugno skanavimui – tai daugiaspindulis echolotas NORBIT. Naujoji įranga skanuoja dugno paviršių ir fiksuoja pasitaikančias kliūtis, kurios, įvertinus jų situaciją, arba bus šalinamos iš farvaterio arba ženklinamos navigaciniais ženklais.
2022 metų navigacijos sezoną vidaus vandens laivyba pasitiko ir su gerokai atnaujinta infrastuktūra. Kodėl ji svarbi, ar neužtenka iškelti burę ir skrosti bangas?
Laivyba daug kuo panaši į judėjimą sausumos keliais. Tad reikia nuolat rūpintis tiek pačiais vandens keliais, tiek juose esančia infrastruktūra. Tai Valstybinės vidaus vandens kelių direkcijos atsakomybė.
Direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas yra karštas vidaus vandens laivybos entuziastas, tikintis laivybos nauda žmonėms, verslui, savivaldybėms ir valstybei. Todėl direkcijoje vieną projektą veja kitas, o juos kuriant ir įgyvendinant rimtai galvojama apie laivybos dalyvių poreikius ir investicijų grąžą.
„Jei važiuojant automobiliu nebeturėtume galimybės pasipildyti kuro ar nebūtų įkrovimo stotelių? Tai būtų opi problema. Tokia situacija iki laivybos sezono buvo vandens keliuose, tad laivybos entuziastai turėjo nepatogumų su kanistrų vežiojimusi ir kuro pasipildymu. Vidaus vandens kelių direkcija įrengė keturias mobilias „degalų stoteles“ vandens keliuose – pagamino kuro laikymo talpyklas, talpinančias 10 t kuro laivams, kurios bus pastatytos populiariose laivybai vietose: Kaune (žiemos uoste), Uostadvaryje, Nidoje ir Svencelėje. Pasaulyje tai ne naujiena, o Lietuvoje iki šiol buvo tik viena antžeminė degalinė laivams Šilutėje“, – pasakoja V. Vinokurovas.
Pasak jo, mobilios „degalų stotelės“, iš kurių pasipildyti benzino ar dyzelino gali neišlipęs iš katerio, yra ilgai lauktas ir išsvajotas patogumas laivybos entuziastams. Žinoma, tai ir ekologiškesnis būdas lyginant su tuo, kuomet kuras pildomas nepritaikytose vietose ir netinkamu būdu, galbūt dalis jo net išlaistoma. Plūduriuojančios degalinės stovės prie uostų ir prieplaukų. Papildomai bus įrengiamos dar dvi tokio pat tipo kuro talpyklos Jurbarke bei Kauno mariose.
Daug dėmesio VVKD skyrė ir uostų bei prieplaukų atnaujinimui, siekiant sukurti reikiamą vidaus vandens laivybos infrastruktūrą, kad žmonės galėtų sklandžiai naviguoti pagrindiniais vidaus laivybos maršrutais. „Uostų ir prieplaukų apkrovimas yra labai didelis, atnaujintos jos buvo labai seniai. Kita buvusi problema – pramoginių laivų laikymas“, – sako Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas. Todėl Kauno žiemos uoste pasitinkant naują sezoną buvo paruoštos 88 vietos pramoginiams laivams. Taip pat įrengtos pontoninės prieplaukos būsimiems laivų statytojams ir infrastruktūros naudotojams. Uoste suteikta galimybė laivus įleisti/iškelti iš vandens naudojant kraną.
Kauno žiemos uostas yra naudojamas ir direkcijos laivų stovėjimui bei gamybinei-ūkinei veiklai užtikrinti. Uoste yra įrengta laivų technikos priežiūros gamybinė bazė, čia dokuojamos ir remontuojamos vidaus vandens transporto priemonės, taip pat yra laivų pakėlimo įrenginys – slipas, unikalus savo techniniais pajėgumais. Jo pagalba galima iškelti 85 m ilgio, 12 m pločio ir iki 600 t svorio laivus.
Kitas objektas – daugumai Lietuvos gyventojų žinoma Nidos keleivinė prieplauka, kuri yra Nidos uosto šiaurinėje dalyje. Prieplaukos krantinės ilgis – 130 m, ji naudojama keleiviniams laivams („Raketa“, „Svajonė“ ir kitiems), kurie yra didesni negu pramoginiai laivai, todėl jiems ypač svarbi krantinės kokybė bei saugumas. Buvo atnaujinta prieplaukos krantinė (vertikali sienutė, danga pagal krantinę), pastatyti laivų stovėjimą reguliuojantys ženklai. Uoste išlipusių kurorto svečių dabar lauks mūsų pajūrio pasididžiavimo Nidos vertas vaizdas.
VVKD iš esmės atnaujino ir Uostadvario uostą Šilutės rajone – įrengė naujas pontoninės prieplaukas, automatizuotą atsiskaitymą už uosto paslaugas, rekonstravo uosto aikšteles. Uoste taip pat įrengtos elektros energijos ir geriamo vandens kolonėlės, slipas, netrukus pradės veikti minėta „degalų stotelė“.
Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas V. Vinokurovas teigia, kad pramoginės kelionės vidaus vandenimis yra puikus būdas kitu kampu pažvelgti į Lietuvos grožį, aktyvus laisvalaikis ir galimybė atitrūkti nuo kasdienybės. Tai patvirtina ir nuolat augantis pramoginių vandens transporto priemonių parkas Lietuvoje.