Suskaičiavo, kiek sutaupo po renovacijos: darbo tempo nežada keisti

Ar pastaruoju metu vykdoma daugiabučių renovacija turi reikšmingos įtakos šalies ekonomikai ir ūkiui? Apie tai, kokie renovacijos mastai yra šiandien ir ko galima tikėtis ateityje, DELFI TV tiesioginėje konferencijoje diskutavo Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta ir banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Renovacijos apimčių neketinama mažinti

Šiuo metu visoje Lietuvoje yra atnaujinama daugiau nei 400 daugiabučių pastatų. V. Serbenta patikslina, jog tai yra šiuo metu naujai pasirašytų sutarčių su rangovinėmis organizacijomis skaičius. „Nors pavasaris kiek ir pavėluotas, jau yra galimybės rangovams tęsti darbus. Mes tikimės, kad dauguma šių pastatų bus atnaujinti dar šiais metais. Verta pasakyti, kad beveik 100 pastatų šių metų statistikoje jau yra atnaujinti – tai leido padaryti geros oro sąlygos“, – tikina V. Serbenta.

Būsto energijos taupymo agentūros direktorius primena, jog praėjusiais metais iš viso buvo atnaujinti 769 daugiabučiai pastatai. „Manome, jog panašios apimtys išliks ir toliau. Vertinant finansinius ir fizinius resursus, kiekvienais metais galime renovuoti po maždaug 500 pastatų”, – skaičiuoja jis.

Bene aktualiausias klausimas kalbant apie daugiabučių renovaciją – kiek per metus sutaupo renovuotų daugiabučių gyventojai? „Kiekvienais metais mes renkame iš kiekvieno atnaujinto pastato faktinius energijos sutaupymo duomenis. Praėjusiais metais surinkome šiuos duomenis iš 574 pastatų, kurie buvo atnaujinti 2015 m. Nemažoje dalyje pastatų po atnaujinimo yra pasiekiami net aukštesni energinio efektyvumo rodikliai negu buvo planuota. Daugiau nei pusė renovuotų pastatų sutaupo 50-70 proc. suvartotos energijos, o 11 proc. pastatų sutaupymas siekia 70-80 proc. Noriu atkreipti dėmesį, koks energijos sutaupymo potencialas glūdi daugiabučiuose pastatuose. Tai turėtų pastebėti tiek politikos formuotojai, tiek investuotojai“, – teigia V. Serbenta.

O kokios įtakos šie skaičiai turi bendram energijos suvartojimui šalyje? „Jeigu kalbėtume apie konkretų vidutinį pastatą, vidutiniškai per šildymo sezoną renovuotas pastatas sutaupo apie 130 megavatvalandžių energijos. Tai vien per 2013-2016 m. laikotarpį atnaujintuose 1600 pastatų yra sutaupoma virš 200 gigavatvalandžių. Jei išverstume tai į finansinę išraišką, tai sudarytų 10 mln. eurų kiekvienais metais. Verta pasvarstyti, ar geriau nieko nedaryti ir toliau išleisti 10 mln. vis brangstantiems energetiniams resursams ar tiesiog juos investuoti į savo ateitį, sukurti gyvenimo gerovę ir nukreipti juos kitoms reikmėms tenkinti“, – tikina BETA direktorius.

V. Serbenta pabrėžia, jog visa programa yra orientuota į buto savininko gerovę ir joje atsižvelgta ne tik į ekonominius, bet ir į socialinius aspektus. „Svarbu užtikrinti, kad žmogus gyventų geresnėmis sąlygomis, kad žiemą jo kambaryje nebūtų 16-17^oC temperatūros. Galų gale svarbu, kad jis jaustų didesnį pasitenkinimą grįždamas į atnaujintą daugiabutį namą“, – teigia pašnekovas.

Mano, jog renovaciją turėjome pradėti anksčiau

Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas pastebi, jog daugiabučių renovacija šalies ekonomiką veikia dvejopai.

„Tenka apgailestauti, kad renovacijos programa nestartavo taip, kaip buvo tikėtasi ir kai labiausiai jos reikėjo. Kalbu apie pokrizinį laikotarpį 2009-2012 metais, kuomet buvo didelis nedarbo lygis. Statybų sektoriuje buvo ypač daug laisvų resursų, o vėlesniais metais ėmė kilti naftos ir dujų kaina“, – prisimena jis.

Anot Ž. Maurico, būtent tie metai buvo patys palankiausi, nes būtų panaudoti visi šie laisvi resursai. „Dabar situacija šiek tiek keičiasi, todėl masinės renovacijos idėja praranda prasmę ir reikia pereiti į selektyvią ir kryptingą renovaciją. Tai reikėtų daryti dėl kelių priežasčių – pirma, resursų kiekis sumažėjo ir dabar įmonėms prisivilioti darbuotojų tampa vis sunkiau. Statybų masės Lietuvoje yra ganėtinai aukštos ir dažnai netgi tenka samdyti darbuotojus iš trečiųjų šalių. Kita priežastis – atpigę energetiniai resursai. Pasaulinėje rinkoje atpigo naftos kaina ir nemaža dalis mažų miestų perėjo nuo dujų prie biokuro, tad sąskaitą dabar mums apmokės ne Rusija, o praktiškai mes patys“, – svarsto ekonomistas.

Nepaisant to, jog anksčiau sąlygos renovacijai atrodė palankesnės, Ž. Mauricas įsitikinęs, jog darbus svarbu ir toliau tęsti. „Jokiu būdu nesakau, kad darbų nebereikia vykdyti, ypač kalbant apie energetine prasme neefektyvių pastatų renovaciją. Taip pat turime daug viešojo sektoriaus pastatų, kuris energiją naudoja itin neefektyviai. Dabar matau tokią viziją, kad tikrai reikia tęsti renovacijos darbus, tačiau tai neturėtų būti masinis veikimas“, – mano Ž. Mauricas.