Jums, kaip politikui, visuomenės veikėjui, greičiausiai, tenka bendrauti su žmonėmis, rinkėjais, kurie yra emigravę arba mąsto apie tokią galimybę. Kokias emigracijos priežastis įvardija patys žmonės?
Dar prezidentinės kampanijos metu man teko bendrauti su Londone, Lidse, Čikagoje ir Vašingtone gyvenančiomis lietuvių bendruomenėmis, tai pagrindines priežastis, lėmusias jų emigraciją, patys žmonės įvardijo. Pirmiausia – sunki materialinė padėtis, maži arba neadekvatūs atlyginimai bei negalėjimas įsigyti nuosavo būsto. Statistika rodo, kad Lietuva pagal emigraciją pirmauja visoje Europos Sąjungoje, ir iš to arti milijono emigravusių lietuvių, beveik trys ketvirtadaliai yra 15–44 m. amžiaus. Tai reiškia, kad didelė dalis iš Lietuvos išvykusių žmonių yra darbingo amžiaus piliečiai, kurie ieško geresnio gyvenimo, geresnių finansinių galimybių ir sąlygų užsidirbti, nes mūsų šalis jiems to suteikti negali.
Kokių gyvenimo sąlygų, darbo užmokesčio Lietuvoje tikisi tokie žmonės?
Manau, kad reikėtų pradėti kalbėti nuo pačių pamatų – teisinės sistemos ir teisingumo. Iškilus problemoms, žmonės nori jausti, kad yra svarbūs valstybei ir teisinė sistema yra pasiruošusi juos ginti. Žmogus tai ne kažkoks mažas varžtelis valstybės mechanizme, o pagrindinė dedamoji dalis. Kalbant apie kiekvieną jauną žmogų, tai baigęs mokyklą, visų pirma, jis tikisi įgyti norimą specialybę, įsitvirtinti darbo rinkoje, gauti orų atlyginimą ir įsigyti nuosavą būstą. Taip pat daugelis žmonių nori sukurti savo verslą, tačiau sąlygos tai padaryti Lietuvoje nėra labai palankios. Turintiems vaikų, svarbu, kad visiems būtų sąlygos išleisti juos į darželius, mokyklose sudarytos galimybės ne tik mokytis, bet ir lankyti norimus būrelius.
Nors apie emigraciją kalbame nuolatos, matome liūdną statistiką, visgi per 30 Nepriklausomybės metų ši problema išliko viena didžiausių mūsų šalyje? Kodėl?
Pagrindinė priežastis, kodėl emigracija išliko, yra ta, kad nei viena valdžia mūsų šalyje nesiėmė jokių priemonių, sprendžiant šią problemą. Nuolat buvo tampoma virvė pirmyn ir atgal, nuolatos girdėdavome bauginančią statistiką, tačiau žmonės išliko visiškai pamiršti. Su emigrantais nėra palaikomas tinkamas ryšys, jie nesijaučia, kad yra reikalingi mūsų valstybei. Manau, kad turėtume skirti ypatingą dėmesį jauniems žmonėms, kad jie neprarastų ryšio su Lietuva.
Yra puikių pavyzdžių, kai valstybės sugeba išlaikyti sąsają su svetur gyvenančiais savo piliečiais. Tas pats Izraelis, Airija, kurie sėkmingai pritaikė susigrąžinimo strategijas. Tad emigrantams turime teikti informaciją apie socialines garantijas, darbo vietas, kitas galimybes mūsų šalyje. Visas socialinis paketas vienu paspaudimu kompiuterio ekrane turėtų būti prieinamas viso pasaulio lietuviams. Šiai dienai tai yra bandoma daryti, kurti, tačiau pakankamai gerai veikiančios platformos, prie kurios prisijungęs žmogus galėtų rasti visą jį dominančią ir reikalingą informaciją, tikrai vis dar nėra.
Su kokiomis dažniausiomis problemomis, Jūsų akimis, susiduria jaunos šeimos Lietuvoje?
Pats turiu du sūnus – aštuonerių Mykolą ir trejų Margirį. Kaune užrašėme jaunėlį į du darželius, tačiau nei viename iš jų eilės taip ir nesulaukėme, todėl teko ieškoti privataus darželio, kuriame galėtume bent pusę dienos palikti sūnų, kad žmona galėtų grįžti prie savo darbų. Ir tai yra ne tik mūsų pavyzdys. Labai dažnai iš jaunų šeimų girdžiu tokius nuogąstavimus, kad nepavyksta vaikų išleisti į valstybinius darželius. Valstybė žino, kad toks poreikis didėja, tačiau nieko nedaro, kad įvyktų teigiami pokyčiai. Valstybė turi būti suinteresuota, kad jaunos šeimos kurtųsi ir liktų Lietuvoje, augintų vaikus, nes bet kokiu atveju senėjanti valstybė tikrai nėra ta perspektyva, kuri leistų tikėtis, kad Lietuva bus gyvybinga ir sėkminga valstybė.
Sakote, kad įsigyti nuosavą būstą jaunoms šeimos yra beveik neįmanoma, kodėl?
Lietuvoje yra susiformavusi bankų oligopolinė sistema – valstybėje veikia tik keli bankai, todėl jiems didelės konkurencijos tarpusavyje nėra. Dėl to matome, kad paskolų sąlygos, nesvarbu, ar tai žmonėms, ar verslui, Lietuvoje yra ženkliai prastesnės negu kitose šalyse. Kadangi situacija yra tokia, manau, kad tokiomis sąlygomis būtina svarstyti apie Valstybinio banko įkūrimą, apie ką kalba ir partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich. Mes turime galvoti, kaip valstybė galėtų sutelkti lėšas ir tokiu būdu padėti žmonėms ir lietuviškam verslui. Šiai dienai, sutikime, nėra normali situacija, kai lietuviškas verslas turi ieškoti paskolų, tarkime, Lenkijoje ar kitose šalyse, nes iš Lietuvoje esančių bankų gali pasiskolinti tik su milžiniškomis palūkanomis.
Tai ne tik neskatina verslo plėtros, bet ir mažina tų pačių jaunų žmonių galimybes įsigyti būstą, nes palūkanos, imant paskolas paprastiems žmonėms, tikrai didžiulės. Šioje vietoje Valstybinio banko funkcija būtų užtikrinti, kad jauni žmonės, kurie yra įsipareigoję gyventi ir savo ateitį kurti Lietuvoje, turėtų galimybę pasiimti beprocentines paskolas, nuosavam būstui įsigyti. Manau, kad tai būtų pati sėkmingiausia ir geriausiai atsiperkanti investicija, kokią valstybė į savo piliečius gali padaryti.
Savo rinkiminėje programoje kalbate apie saugios ir laimingos šeimos modelį. Koks jis ir kaip jį įgyvendinti?
Tai šeima, kuri žino, kad valstybė rūpinasi jos vaikų ateitimi ir gerove. Turime sekti kaimyninės Lenkijos pavyzdžiu. Šioje šalyje valstybė apmoka vaikų būrelius, tos šeimos, kurios gyvena skurdžiau, negalvoja apie tai, kaip ir kur galima išleisti vaiką, nes tai nekainuoja. Vadovėlių įsigijimas, vaikų maitinimas mokyklose neapkrauna jaunų šeimų finansiškai. Įstatyminė bazė, kalbant apie šeimų apsaugą, jau dabar mano iniciatyva buvo labai stipriai keista Seime. Pavyzdžiui, atsirado nemokamas advokatas šeimoms, kurioms kyla grėsmė prarasti vaiką. Taip pat, kilus tokioms krizinėms situacijoms, teisėjas, prieš priimdamas sprendimą, privalo gyvai išklausyti tėvus. Manau, kad tai tik dalelė tų sprendimų, kurie turi būti priimti ginant šeimas ir suteikiant joms reikiamas psichologinę ir kitas pagalbos priemones.
Grįžtant prie emigracijos. Kokią jos sąsaja su socialinėmis, švietimo problemomis matote? Kas šiose srityse yra daroma ne taip?
Situaciją iliustruojantis pavyzdys – šių metų matematikos brandos egzaminas, kurio didelė dalis abiturientų neišlaikė. Paaiškėjo, kad programa, pagal kurią buvo mokoma, ir užduotys, buvusios egzamine, buvo visiškai skirtingos. Tai vienareikšmiškai yra skandalas. Jauni žmonės nori tikėti, kad jie rūpi valstybei, tačiau pastaroji, skaudžiai suklydusi, nei atsiprašo, nei anuliuoja egzamino rezultatus, nei kažkaip padaro, kad tas egzaminas neturėtų įtakos stojant į aukštojo mokslo instituciją. Dabar yra taip, kad jei tu neišlaikai bent vieno valstybinio brandos egzamino, negali pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą. Tai nėra sąžininga jauno žmogaus atžvilgiu.
Nemažiau svarbu ir socialinės garantijos, prieinamos ir kokybiškos sveikatos apsaugos paslaugos. Nepriklausomai nuo to, ar esi emigravęs, ar gyventis Lietuvoje, manau, kad visiems yra svarbūs tie patys dalykai. Kaip matome, šiai dienai situacija tokia, kad daugelyje sričių neturime orių atlyginimų, o aukštajame moksle per pastarąjį dešimtmetį buvo stipriai sugriauta tai, kas daugelį metų buvo sunkiai kuriama, atsirado daug chaoso sistemoje. Ir nors dabar Seimas priėmė sprendimą dėl nemokamo aukštojo mokslo, šiai dienai tikrai ne visi norintys gali gauti nemoką išsilavinimą ir kokybiškas studijas.
Kaip galime kovoti su milžiniškais emigracijos mastais? Kokie sprendimai yra reikalingi?
Jei rinkėjų valia įgysime pakankamus įgaliojimus Seime ir Vyriausybėje, esame pasiruošę per įstatymus kurti investicijų paketą, kuris leistų regionuose ir visoje Lietuvoje paskatinti vietinį verslą, pritraukti investuotojus iš užsienio bei jauniems žmonės suteikti galimybes kurti ir plėtoti savo verslą. Tokiu būdu pradėtų kurtis gerai apmokamos darbo vietos lengvosios pramonės, maisto, aukštųjų technologijų srityse, kuriose sukurti produktai ir uždirbti pinigai liktų Lietuvoje bei papildytų valstybės biudžetą. Skaičiuojame, kad tokiu būdu iki 2023 m. turėtume 25 proc. didesnį biudžetą, kuris leistų didinti atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams: mokytojams, dėstytojams, gydytojams, socialinių sričių specialistams, taip pat kelti pensijas. Norime tai daryti ne valstybės skolos sąskaita, o iš realiai uždirbtų pinigų. Mūsų vizija – Lietuva pagal investicinį patrauklumą būtų viena iš lyderių pasaulyje. Lietuva yra nedidelė valstybė – todėl gali būti labai greita ir lanksti priimdama sprendimus. Esame geografiškai labai geroje vietoje, turime prieigą prie Baltijos jūros, kuri apjungia į vieną ekonominę erdvę kartu su mumis ir konkurencingiausias pasaulio šalis. Tad neabejoju, kad logistikos prasme, žmonių išsilavinimu ir darbštumu esame tam pasiruošę.
Jei laimėsite rinkimus, ko galės tikėtis į Lietuvą iš emigracijos grįžę mūsų piliečiai?
Visi mano minėti dalykai turėtų būti randami Lietuvoje. Tai yra kryptingas darbas su savivaldybėmis, kad būtų statomi nauji darželiai, mokyklos. Atsirastų beprocentinės paskolos būsto įsigijimui. Šalyje dirbtų kvalifikuoti ir jauni mokytojai. Pagalba vienišiems arba su negalia vaikus auginantiems tėvams. Būtinas asmeninių asistentų neįgaliesiems atsiradimas. Taip pat sugrįžę emigrantai gautų puikias ir lengvatines sąlygas verslo kūrimui ir tai būtų daroma ne dirbtinai, kaip dabar per Darbo biržos mokymo programas, o realiai su visa įmanoma pagalba iš valstybės.
Įgyvendinus Darbo partijos programą, sukūrus investicinę aplinką, kiek emigrantų turėtų realią galimybę sugrįžti į Lietuvą. Apie kokius skaičius mes kalbame?
Drąsiai galime kalbėti apie tuos skaičius, kuriuos pateikia mūsų pirmininkas, pristatinėdamas Darbo partijos programą Lietuvoje. Lengvosios, maisto pramonės ir aukštųjų technologijų sektoriuose galėtų būti sukurta apie 120 tūkst. darbo vietų, o jas aptarnaujančiuose sektoriuose, tame pačiame turizme, restoranų, viešbučių sektoriuose, dar apie 60 tūkst. gerai apmokamų darbo vietų. Manau, kad nuo 120 iki 180 tūkstančių jaunų žmonių galėtų grįžti į Lietuvą ir dirbti, kurti, gyventi geromis sąlygomis.
Politinė reklama bus apmokėta iš Darbo partijos PK sąskaitos. Užsakė UAB „Arena Media“, užs. nr. 20-051-DJ-1
Užsakymo nr.: PT_85259153