Pirmas kartas – po artimojo nelaimės
Tik ką šimtąjį kartą padovanojęs kraujo, pakalbintas Ryšardas patikino – jaučiasi taip pat gerai, kaip ir penktąjį ar penkiasdešimtąjį kartą. Vis dėlto pirmąjį kartą prisimena ryškiai – jis įvyko prieš dvidešimt metų, kovo 4-ąją dieną.
„Keleri metai prieš mano pirmąją donorystę, žmona papuolė į ligoninę ir jai prireikė kraujo. Vėliau gydytojai atskleidė, kad donorystė padėjo išgelbėti mano žmonos gyvybę. Praėjus porai metų po šio įvykio, 2004 m. nusprendžiau ir pats duoti kraujo, o vėliau buvo įdomu – kas bus po antro karto? Po dešimto?“ – pasakoja Ryšardas.
Pasak jo, nuo to laiko kraują nuosekliai dovanoja penkis kartus per metus, o tam, kad dvidešimtmečio jubiliejų švęstų kartu su šimtuoju kartu – reikėjo gerai pastrateguoti.
„Pusantrų metų dėliojau planą, kaip tai padaryti, kada duoti kraujo, nerimavau, ar spėsiu. Bet viskas pavyko“, – džiaugiasi donoras.
NKC vadovas Daumantas Gutauskas tikina, kad tokiam dideliam donorysčių kiekiui reikalingas ypatingas pasiryžimas ir įdirbis.
„Žmonių, kurie kraujo būtų davę šimtą kartų, per metus pasitaiko vos vienas, o kartais metai praeina ir tokio donoro neatsiranda. Ryšardas šiais metais – pirmasis toks Lietuvoje. Gana retai būna donorų, kurie tokį skaičių pasiekia taip greitai ir dar – neatlygintinai”, – teigia centro vadovas.
Savo pavyzdžiu įkvėpė ir šeimyną
Ryšardo pavyzdys – užkrečiantis. Kraują kelis kartus padovanojo ir Ryšardo žmona, o dukra Kamilia Uršulia prieš devynerius metus aštuonioliktąjį gimtadienį pasitiko NKC – pirmą kartą donuodama savo kraujo.
„Man gražu, kad tėtis taip ryžtingai ir nuosekliai dalyvauja donorystėje. Jo pagrindinė motyvacija ir tikslas – padėti kitiems. Todėl ir nusprendžiau, kad pirmą kartą kraujo duoti noriu tik suėjus aštuoniolikai. Nuo to laiko jau devynis kartus dovanojau kraujo“, – pasakoja Kamilia Uršulia.
Šiandien ji padeda tėčiui organizuoti kraujo donorystės akcijas ir skleisti žinutę apie donorystės naudą gimtojoje Rudaminoje.
„Padedu su organizavimu, akcijos dieną dovanojantiems kraujo dalinu dovanėles. Pastebiu, kad ateina ir tie patys žmonės, bet būna, kad mūsų akcijoje dalyvauja ir pirmą kartą kraują dovanojantys, tad smagu jiems papasakoti apie donorystę daugiau“, – tikina Kamilia Uršulia.
Merginos tėtis kraujo donorystės akcijų ėmėsi supratęs, kad pats vienas lauke – ne karys.
„Kai žmogus duoda kraujo, jau kitą dieną jo atsargos vėl sumažėja. Asmeniškai prisidėti nebegali – duoti kraujo dar kartą anksčiausiai gali tik po 60 dienų. Todėl man atrodo labai svarbu organizuoti akcijas, per kurias kviečiame prisidėti, edukuojame apie donorystę, padrąsiname tuos, kurie bijo“, – teigia Ryšardas.
Didžiulio pasisekimo susilaukusios akcijos – kasmetinė tradicija
Pirmuosius kartus Ryšardas į kraujo dovanojimo akcijas sukvietė kolegas, tačiau netrukus suorganizavo ir daugiau žmonių pritraukusius renginius.
„Iš pradžių kviečiau prisijungti kolegas iš savo darbovietės, o vėliau nutariau suburti daugiau žmonių ir organizuoti akcijas gimtojoje Rudaminoje. 2016 m. bendradarbiaujant su NKC įvyko pirmoji akcija, į kurią pakvietėme visą bendruomenę – kaimynus, pažįstamus, draugus. Mūsų džiugiai nuostabai, susirinko net 50 žmonių“, – prisimena donoras.
Anot jo, akcijų būta daug ir įvairių – pavyzdžiui, kraujo centro darbuotojai Rudaminos gimnazijose buvo pakviesti papasakoti apie kraujo donorystės naudą, taip pat buvo vykdomos ir pačios kraujo donorystės akcijos.
„Kraujo duoti ateina ir vyresni, ir jaunimas. Kartais mažieji drąsina savo tėvus – nueina į kraujo donorystės palapinę, pamato, kad ten – visai nieko baisaus ir po to atsiveda savo tėvus. Kai žmonės padovanoja kraują, iš karto klausia – o kada kitas kartas? Matome susidomėjimą ir norą, todėl nesustojame organizuoti šitų akcijų – šiandien jos Rudaminoje organizuojamos tris kartus per metus“ – džiugiai pasakoja vyras.
NKC vadovas pridūrė, kad Ryšardo šeimyna – tikri kraujo donorystės ambasadoriai.
„Rudaminoje vykstančios akcijos Ryšardo ir jo dukros dėka yra taip puikiai surengtos, kad mums net nebereikia siųsti savo žmogaus, kuris rūpinasi organizavimu“, – šypsosi D. Gutauskas.
Svarstantiems apie kraujo donorystę, Ryšardas turi patarimą – pirmiausia siūlau ateiti ir pasižiūrėti.
„Visiems noriu palinkėti sveikatos, nes jei jos nebus, negalėsi būti ir donoru. Bet jei bijote – pasiūlyčiau ateiti į kraujo donorystės centrą arba jo vykdomą kraujo donorystės akciją ir pasižiūrėti. Tada pamatysite, kaip viskas vyksta, kad nėra nieko baisaus ir kad po donacijos žmonės gyvena. O tada linkiu ir patiems atsisėsti į donoro kėdę“, – pabrėžia kraujo donoras Ryšardas.