„Viskas prasidėjo nuo kelionių. Būdami studentai daug keliaudavome, tad visą laiką būdavo klausimas: tai į kokią dar kelionę? Aš juokais sakydavau: „Oro balionu aplink pasaulį“, – pasakoja oro balionų pilotas.
Ilgą laiką oro balionais žavėjęsis R. Mikelevičius tik atsiradus progai pasikelti vienu jų į padanges taip ir padarė – tiesa, pirmasis bandymas pakilti ne taip jau ir sužavėjo. „Pirmas skrydis įvyko Lenkijoje. Kai pakilome į 700 metrų aukštį, pagalvojau: na, gal čia ne man – baisoka. Kai kyli tokiu aparatu, kurio technikos dar nelabai išmanai, tai ir galvoji, kad gal čia ne man, nes šiek tiek juo nepasitiki. Bet kitas skrydis, dar kitas – ir apsipratome“, – teigia pašnekovas.
Apsiprato taip, kad tapo vienu pirmųjų Lietuvoje, pažabojusių oro stichiją su oro balionu. Jau 35 metų patirtį turintis oro balionų pilotas dar pamena, su kokiais iššūkiais teko susidurti pačioje karjeros pradžioje.
„Kai tik čia atsirado entuziastų, kurie norėjo sukurti tokią pramogą Lietuvoje, net įvesti šią sporto šaką, tai dar buvo Sovietų Sąjunga. Aš buvau tarp tų pirmųjų lyderių – mes viską kūrėme nuo nulio. Įkūrėme Lietuvos oreivių draugiją, ieškojome pinigų, už ką nupirkti balionų. O pinigų nebuvo – buvo tik rubliai, nedengti auksu, tad tai buvo nekonvertuojama valiuta, jų nebuvo galima iškeisti į dolerius. Bet mes sugebėjome nupirkti sklandytuvą ir išmainėme jį į du vengriškos gamybos oro balionus.
Licencijas gavome Lenkijoje – tuo metu Lietuvoje licencijų niekas neturėjo, niekas jų neišduodavo, kad su aviatoriaus dokumentais nepabėgtų į užsienį. Su tais vengriškais balionais ir atlikome pirmus skrydžius Lietuvoje. Kokius 5 metus skraidėme su lenkiškomis licencijomis: važinėjome ir į varžybas, startavau Lietuvos rinktinėje“, – prisiminimais dalijasi R. Mikelevičius.
„Gerą dovaną“ ir „Padangių gėles“ sujungė tos pačios vertybės
Iš pradžių skraidymas oro balionais buvo tik didelis hobis, bet ilgainiui tapo šeimos verslu ir kasdieniu darbu. Pašnekovas pamena, kad tada ant balionų kupolų vienas po kito ėmė dygti ir įvairių įmonių logotipai. „Mums reikėjo tuo užsiimti. Be to, žiūrime, jau skrendame ir rytais, ir vakarais... Po truputį pradėjome siūlyti skraidyti ir keleiviams. Taip viskas peraugo į verslą, kuris dabar žmonėms labai įdomus, norinčiųjų skristi labai daug, tad ir skraidome“, – sako įmonės „Padangių gėlės“ įkūrėjas R. Mikelevičius.
Oro balionų pramogos įspūdžio dovanų platintojai „Gerai dovanai“ nuo pat įmonės įkūrimo vertybiškai buvo labai svarbios. „Gerą dovaną“ bei „Padangių gėles“ ir suvienijo bendras noras suteikti galimybę kiekvienam pakilti į padanges, savo akimis išvysti dailininko teptuko vertus peizažus ir patirti vienetinių įspūdžių skrendant oro balionu. Dėl to prieš daugiau nei dešimtmetį prasidėjęs „Geros dovanos“ ir „Padangių gėlių“ bendradarbiavimas sėkmingai tęsiasi iki šiol – juk sieja bendri tikslai ir tos pačios vertybės: dovanoti neeilinius potyrius ir leisti patirti geriausių įspūdžių!
„Anksčiau mes patys ir parduodavome bilietus, ir užsiėmėme reklama. Bet nesame šito profesionalai, tad suradome „Gerą dovaną“ – profesionalus. Galiausiai visa tai ir atidavėme šią sritį išmanantiems geriausiai – su „Gera dovana“ bendradarbiaujame jau daugiau nei 10 metų“, – teigia oro balionų pilotas.
Šiuo metu „Padangių gėlės“ turi 8 oro balionus, iš kurių 3 apipavidalinti „Geros dovanos“ prekių ženklu – oranžine spalva ir linksmuoju drambliuku. Balionai turi skirtingų dydžių krepšius – kuo didesnis krepšys, tuo didesnis ir kupolas. Vieni oro balionai talpina 6 keleivius, kiti – 12, na o į didžiuosius sutelpa net 24 norintieji išvysti įstabią Lietuvos gamtą ir miestus iš paukščio skrydžio.
„Mūsų rutina tokia, kad paprastas žmogus to ir nesuprastų“, – pokalbio metu prasitaria R. Mikelevičius. Jis kartu su komanda keliasi apie 4 val. ryto – rytinis skrydis prasideda 6 val., o iki starto vietos dar tenka ir pavažiuoti. Oro balionas būna paruoštas iš vakaro – jį paruošti šiais laikais ilgai neužtrunka, tikina pašnekovas, tačiau ryte dar reikia spėti sužiūrėti oro sąlygas, ar nuo vakar vakaro niekas nepasikeitė. Jei viskas gerai, į automobilį, į kelią, o galiausiai – į orą!
Iš viso skrydis užtrunka apie 3 valandas – grįžus oro balionas vėl pripildomas dujų ir paruošiamas vakariniam skrydžiui. Tada pilotams būtina numigti – juk laukia dar vienas atsakingas vakarinis skrydis, į kurio starto vietą pajudama jau 16 val. Ir taip – visą vasarą kasdien, jei tik tinkamos oro sąlygos. Jos, deja, tinkamos ne visada.
Kodėl oro balionai nekyla, nors šviečia saulė?
Net jei lauke žmogui būti malonu, šviečia saulė ar oras atrodo gražut gražutėlis, tai – nebūtinai tinkamos oro sąlygos oro balionams kilti, pažymi R. Mikelevičius.
„Oro balionas labai priklausomas nuo gamtos sąlygų. Kai kuriose vietose – ir nuo oro navigacijos. Pavyzdžiui, jei atvažiuoji į nepažįstamą kraštą, būtinai turi peržiūrėti aviacinius žemėlapius, nes gali nutikti taip, kad pakilai balionu, o kitame gale yra karinių naikintuvų pakilimo takas. Visa tai reikia žinoti. Vilniuje, Kaune, kur yra dideli uostai, reikia derinti skrydžius su oro uostais, tad kai kada negalima skristi dėl to, kad oro uostas užimtas. Bet pagrindinis dalykas, su kuriuo kovojame, – gamta, oro sąlygos: didesnis vėjas, lietus, rūkas, žemas debesuotumas, didelis karštis – visa tai balionams trukdo.
Oro balionas – labai saugi technika, bet oras turi būti idealus. Net silpnas vėjas nėra gerai, nes tada tu nejudi: pakilsi, pavyzdžiui, Vilniuje ir 18 km nebus kur leistis, visą laiką būsi virš miesto. Tad reikia truputį vėjuko, kad būtų galima išskristi iš miesto. Gali būti ir labai saulėta, bet jei štilis – skristi neįmanoma“, – skrydžių oro balionais užkulisiais dalijasi „Geros dovanos“ partneris.
Pačiam R. Mikelevičiui labiausiai patinka skraidyti Trakuose, ežeringajame Molėtų krašte, Birštone. Ten, kur daug vandens bei miškų, – gražu ir įdomu, sako jis.
„Man nei dideli, nei maži miestai nelabai patinka – betonas yra betonas. O lietuviška gamta labai graži. Aš skraidęs visame pasaulyje. Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Katare ar Maroke skrisdamas matai dykumą. Mums, lietuviams, tai pamatyti įdomu, bet vieną du kartus – paskui jau ne, o virš Lietuvos gamtos įdomu skraidyti kiekvieną dieną, nes ji keičiasi“, – tikina pašnekovas.
Tiesa, žiemą oreivių klubo „Padangių gėlės“ pilotai išvažiuoja skraidyti į kitas šalis – ten, kur nuolat šilta ir gražu. Lietuvoje, deja, žiemą dažniausiai skraidyti sudėtinga, nes būna labai vėjuota ir šlapia.
Paskui tėtį „išskrido“ ir visi trys sūnūs
Skrydžius oro balionais kartu su „Gera dovana“ organizuojanti įmonė „Padangių gėlės“ – šeimos verslas. Visi trys R. Mikelevičiaus sūnūs taip pat tapo pilotais. Kaip taip nutiko? Labai paprastai: kartu su tėčiu vaikai skraidė nuo vaikystės ir greičiausiai taip ir „užsikrėtė“ skraidymo oro balionais manija. „Jie skraidė nuo vaikystės, kartu visur dalyvavo, važiavo į varžybas. Užaugę nutarė pabandyti gauti licencijas“, – kalba jis.
Vienas pilotas per sezoną atlieka apie 200 skrydžių, tad „Padangių gėlės“ per metus paskraidina apie 4 000–5 000 keleivių. Nors yra skraidinęs ne vieną įžymų žmogų, politiką, verslininką, net NATO generolų ir vieną turtingiausių pasaulio verslininkų Richardą Bransoną, žinomų asmenų neišskiria, o gal tiksliau būtų pasakyti – kiekvienas keleivis jam yra ypatingas.
„Man visi keleiviai yra vienodi, o ar žmogus įžymus, man nelabai rūpi. Paprastas marijampolietis ar žemaitis man – toks pat įdomus. Visi žmonės vienodi, visiems tai – atrakcija, – pažymi R. Mikelevičius. – Išties nusivylusių beveik nematęs. Patinka net ir žmonėms su aukščio baime, nors tokių vienetai, gal 1 iš 5 000 taip bijo aukščio, kad pakilęs pradeda prarasti sąmonę. Visi skridusieji po to yra labai patenkinti, visiems labai patinka. Net jei vieta ne tokia graži, pats skrydis oro balionu visiems yra įdomus.“
Skristi gali ir vaikai – kaip ir anuomet R. Mikelevičiaus sūnūs. Tiesa, reikėtų įsivertinti, ar konkrečiam vaikui skrydis bus tikrai smagus, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, ko vaikas bijo. Anot piloto, vienas vaikas išsigąsta degiklių triukšmo, kitas – svetimų žmonių aplink save, o trečiam gali trukdyti aukštis. Vaikams iki 6 metų jis skristi apskritai nerekomenduoja: „Jiems iš šono oro balionai gražūs, bet pačiame balione gali būti ir baisoka, ir netgi nuobodoka.“
Oro balionu aplink pasaulį – ne tik jaunatviškas juokas
„Dabar ant žemės ar ore – man tas pats. Kai kada, jei nepavairuoju kokį mėnesį automobilio, man baisiau į Vilnių juo įvažiuoti, nei skristi oro balionu“, – sako pašnekovas. Ar 4 000 valandų ore praleidusį pilotą dar patį kas nors nustebina? R. Mikelevičius prisipažįsta, kad patys įdomiausi skrydžiai jam – ekspediciniai: „Skrendi per Alpes žiemą, per apsnigtus kalnus iki 4 km aukštyje kokias 3 valandas, kai nėra kur leistis, – tai labai įdomūs skrydžiai. Lietuvoje tikrai įdomu skristi iš Nidos ar Juodkrantės į krantą, per marias“, – pasakoja oreivis.
Na o studijų draugams kadaise juokais išsakytas noras oro balionu apskristi pasaulį virto kol kas nedrąsia svajone. „Tam reikia labai didelių lėšų, labai specifinio baliono, specialaus komandos pasiruošimo. Specialiai rėmėjų neieškome, bet jeigu atsirastų kompanionų...“ – kalba R. Mikelevičius.
Nors kone 90 proc. į „Padangių gėlių“ oro balionus lipančių asmenų skrenda pirmą kartą, yra ir tokių, kurie skrenda kiekvieną sezoną, kad dar ir dar kartą pasimėgautų skrydžio jauduliu, nepakartojamos laisvės pojūčiu ir neaprėpiamų Lietuvos horizontų vaizdais. Paklaustas, ką patartų daryti trokštantiems skristi oro balionu, tačiau vis prisibijantiems, oro balionų pilotas pažymi, kad baimė – visiškai normalus dalykas: „Juk viskas pirmą kartą šiek tiek baisoka. Tam ir skraidiname keleivius, kad jie išbandytų save. Reikia bandyti – tik reikia sulaukti gero oro.“
Skrydį „Geros dovanos“ oro balionu, pilotuojamą „Padangių gėlių“ pilotų, ir dar daugiau nei 3 000 aktyvių oro, žemės, vandens, atpalaiduojančių, gardžių, linksmų ir kūrybiškų įspūdžio dovanų galima įsigyti el. parduotuvėje www.geradovana.lt, 25-iose firminėse „Geros dovanos“ parduotuvėse Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Alytuje, Mažeikiuose bei 180-yje stendų visoje Lietuvoje. „Gera dovana“ – dovanoti gera!