Mažai pažintas kraštas – kupinas turistams patrauklių vietų

Viena krypčių – Lietuvos viduryje besislepiantis nedidelis miestas, kuris, nors ir neturi turistinės vietovės vardo, kiekvienais metais pritraukia lankytojų savo gamtos grožiu ir intensyvia praeities istorija. Tai – Kaišiadorys. Visame Kaišiadorių rajone galima atrasti šimtus gamtos ir kultūros objektų. Čia žmonės atvyksta ir vedami noro iš arčiau pažinti Palaimintojo Teofiliaus Matulionio istoriją, ir išbandyti net 159 km ilgio piligriminį „Kaišiadorių krašto kelią“.

Palaimintasis, kurį nori pažinti visas pasaulis

Kaip pasakoja Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininkas Aurelijus Balčiūnas, „Kaišiadorių krašto kelias“ – tai turtingas dvasinio paveldo ir grožio maršrutas, pasakojantis apie neeilinius pėdsakus Lietuvos istorijoje palikusias asmenybes, tarp kurių – Oginskių šeima, viena žinomiausių ir žymiausių Abiejų Tautų Respublikos giminių, ar Kaišiadoryse vidurinę mokyklą baigęs Algirdas Mykolas Brazauskas. Taip pat „Kaišiadorių krašto kelias“ glaudžiai siejamas su Palaimintuoju Teofiliumi Matulioniu, kuris amžinojo poilsio atgulė Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedros koplyčioje.

Andrejaus Tomenko nuotr.

Dvasininkas Teofilius Matulionis paskelbtas Palaimintuoju visai neseniai – 2017-taisiais, praėjus daugiau nei 50 metų po jo mirties. Ši asmenybė gyvuoja žmonių atmintyse kaip herojus bei geraširdis, kuris pasidalindavo net ir paskutiniu duonos kąsniu su kitais. Kai kurie Palaimintąjį prisimena ir kaip kankinį, patyrusį net trijų skirtingų valdžių priespaudą: carizmo, nacizmo, bolševizmo. Jokia valdžia nesustabdė Teofiliaus Matulionio, jis visada kovojo už tiesą ir rizikavo net savo paties gyvybe, siekdamas padėti kitiems.

Palaimintojo gyvenimo istorija yra didelis įkvėpimas daugeliui žmonių. Anot A. Balčiūno, susipažinti su Teofiliumi Matulioniu žygiuojant „Kaišiadorių krašto keliu“ atvyksta žmonės iš viso pasaulio.

„Iki pandemijos, po Teofiliaus Matulionio paskelbimo Palaimintuoju, Kaišiadorių katedrą lankė maldininkai iš Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos. Buvo atvykusių ir iš Čekijos, Amerikos, Kanados, Kroatijos, Italijos, Japonijos, Čilės. Susidomėjimas didelis ir lietuvių rodomas. Visgi Palaimintųjų Lietuvoje nėra daug. Svarbu, kad Katedroje yra atskira Palaimintojo Teofiliaus Matulionio koplyčia. Dauguma keliautojų, apsilankiusių Kaišiadorių turizmo ir verslo centre ir klausiusių informacijos apie rajoną, domėjosi ir Kristaus atsimainymo katedra, ir Teofiliumi Matulioniu. Domėjimasis išskirtine asmenybe kiekvienam iš mūsų gali turėti pozityvios įtakos gyvenime“, – pasakoja A. Balčiūnas.

Įkvepia sustiprinti savo įsitikinimus

Birštono Sakralinio muziejaus vadovė, teologijos mokslų daktarė Roma Zajančkauskienė teigia, jog net ir šiandien, po beveik devyniasdešimties metų, galime sakyti, kad T. Matulionio asmenybės pavyzdys yra aktualus.

T.M. freska (Viktorijos Kanapinskaitės nuotr.)

„Arkivyskupo gyvenimo ir veiklos laikotarpis sutapo su Rusijos ir Lietuvos perversmais: 1917-aisias ir 1946-aisiais, kai dauguma išsigandę ieškojo, kaip emigruoti, išvykti iš Rusijos ar Lietuvos, vyskupas Teofilius kryptingai siekė išlikti tyliu kelrodžiu ieškantiems tiesos iki mirties akimirkos. Palaimintasis gyveno su gilia vidine ramybe, net ištikus sunkumams, mokėjo sakyti Viešpačiui: „Būk valia Tavo!“ Palaimintasis Teofilius sakė: „Aš dėkoju Dievui, kad galėjau kentėti dėl Kristaus.“ Tai yra tikėjimo dorybė, kai kančias ir vargus klusniai priimame kaip Dievo meilės ženklą ir dėkojame už tai.

Piligrimystė atgaivina ryžtą veikti. Gyvenime dažnai prisimenu jo pavyzdį. Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gyvenimo ir kankinystės keliu keliavau ne vieną ir ne du tūkstančius kilometrų. Tad galiu pasakyti, kad jaučiu, jog jo asmenybė įkvepia. Augindama bičiulystę su Dievo draugu, tvirtėju pasitikėjime Dievu. Palaimintasis yra pagalbininkas žemėje keliaujančiai Dievo tautai, o piligrimystės metu žmogus eina į sąlytį su arkivyskupo asmenybe ir jo gyvenimo įvykiais, sustiprina įsitikinimus, priima pasiaukojimo, meilės ir tarnavimo kitam, negailint gyvybės, nuolankumo vertybes“, – sako R. Zajančkauskienė.

Skirtingų nuotykių ieškotojams – daugiau nei 150 lankytinų vietų

Norinčius pažinti ne tik Palaimintojo Teofiliaus Matulionio asmenybę, Kaišiadorys gali vilioti atvykti pamatyti unikalius vaizdus, statinius arba sudominti senovės legendomis. Anot A. Balčiūno, Kaišiadoryse daugiau nei 150 lankytinų vietų.

Teofiliaus Matulionio koplyčia (Giedrės Streikauskaitės nuotr.)

„Štai, pavyzdžiui, į Nemuną, Kauno marias, labai malonu žvelgti nuo 42 metrų aukščio Mergakalnio regyklos. Tai – viena gražiausių rajono vietų. Apie šią vietą pasakojamos legendos. Viena jų pasakoja apie nelaimingą gražuolės, pono dukros, ir arklininko meilę. Ponas, sužinojęs apie jaunuolių meilę, nusprendė įsimylėjėlius atskirti – tarną išsiuntė į rekrūtus, tarnauti kariuomenėje 25 metus. Mergina, nepakėlusi išsiskyrimo skausmo, pasikinkė arklius ir nulėkė nuo skardžio. Kalbama, kad ir dabar, kai atsiranda Mėnulio takas, galima matyti gražią merginą, šukuojančią plaukus ir dainuojančią“, – pasakoja A. Balčiūnas.

Norintiems pailsėti ir pasiklausyti tylos, jau daugiau nei 80 metų Čiobiškyje veikia vienintelis Lietuvoje bevariklis keltas per Nerį. Kaip pasakoja A. Balčiūnas, tai unikali galimybė išgirsti upės srovės šniokštimą, neužgožiamą variklio burzgimo.

„Unikalus keltas kelia žmones ir automobilius iš Kaišiadorių rajone esančių Padalių į Širvintų rajone esantį Čiobiškį jau virš 80 metų. Keldamiesi juo pamatysite Neries krantų grožį, galėsite paklausyti tylos. Kadangi keltas neturi variklio, girdėsite tik upės srovės šniokštimą ir bangelių plazdenimą į keltą“, – pasakoja A. Balčiūnas.

Plačiau susipažinti su projektu galite internetinėje svetainėje www.teofiliauskelias.lt arba mobiliojoje programėlėje „Palaimintojo Teofiliaus kelias“.

Užsakymo nr.: PT_86684241