Tikslas – spręsti problemą ir apie ją informuoti
Pasakodamas apie kuriamą specialią rankovę, skirtą malšinti nevalingų judesių simptomatiką, kitaip vadinamą diskinezija, MB „Neuroena“ vadovas Lukas Arlauskas sako, kad nors idėja sukurti tokį produktą šovė netikėtai, tačiau kelias iki jos buvo ilgas. „Sergu cerebrinio paralyžiaus forma, kuri sukelia nekoordinuotus/nevalingus judesius. Todėl ši problema yra artima širdžiai ir pažįstama iki kaulo. Nors nežinau, ką reiškia neturėti šio sutrikimo, tačiau noriu sukurti produktą, kuris leistų tai pajusti“, – teigia idėjos autorius.
Pasak L. Arlausko, vystoma idėja susideda iš dviejų komponentų: techninio, t. y. paties produkto, ir visuomenės švietimo. „Žmonės kartais gali būti nejautrūs tokioms problemoms. Tačiau, manau, kad tai dažnai įvyksta dėl menkos informacijos sklaidos apie šiuos sutrikimus“, – mintimis dalijasi pašnekovas.
MB „Neuroena“ vadovas kalba, kad inovatyvaus produkto kūrimas jam įdomus dėl galimybės prie įvairių jo vystymo etapų prisidėti tiek kaip pacientui, tiek kaip kūrėjui. Pasak jo, šiuo metu iš projekto komandos narių bei draugų renkami duomenys, reikalingi diskineziją slopinančiai rankovei pagaminti. Netrukus idėjos autoriai atliks ir biomedicininį tyrimą, kurio metu bus kaupiama informacija apie bandyme dalyvaujančių žmonių judesius.
Skaitmeniniame amžiuje svarbi technologija
L. Arlauskas pasakoja, kad pradėjus įgyvendinti projektą, susidūrė su medicinos žinių stoka, nes pradinę kūrėjų grupę sudarė tik trys programuotojai. Todėl vėliau buvo nuspręsta į komandą priimti ir medicinos specialistus. Šiandien šie bendraminčiai drauge nuolat dalyvauja įvairiuose mokymuose ir konsultacijose su įvairiais verslumo, dirbtinio intelekto ir medicinos ekspertais.
Pašnekovas pasakoja, kad į MB „Neuroena“ komandos gaminamą produktą planuojama integruoti mašininio mokymosi algoritmą, kuris gebės atpažinti judesius iš sensorių duomenų ir juos nuslopinti pasinaudojant elektrostimuliacijos metodais. Tai reiškia, kad dėvint rankovę, iš rankos bus skaitomi ir realiu laiku apdorojami judesio duomenys. Šie duomenys leis apskaičiuoti, ar judesys yra valingas, ar ne. Nustačius, kad judesys nėra valingas, jį bus bandoma koreguoti.
Nors produkto gamybai reikalingi duomenys dar renkami, MB „Neuroena“ jau sulaukė itin palankių Kauno apskrities parkinsono ligos draugijos narių, kuriems buvo pristatyta vystoma idėja, vertinimų. Todėl pašnekovas tiki, kad kuriama diskinezijai slopinti skirta rankovė padės žmonėms, turintiems nevalingų judesių ir koordinacijos problemų. „Ši technologija svarbi skaitmeniniame amžiuje, nes tai žymi gan didelį žingsnį link glaudesnio kompiuterių ir žmonių bendradarbiavimo. Žinome, kad kartais į judesių kontrolę žiūrima skeptiškai, žmonės to prisibijo. Tačiau esame įsitikinę, kad mūsų misija įrodyti, jog ši technologija gali būti panaudota geram tikslui“, – kalba L. Arlauskas.
Idėjos autorius taip pat papildo, kad rankovės principą produkto prototipui pasirinko dėl to, kad dauguma nevalingų judesių įvyksta galūnėse, tai yra problematiškiausia sritis. Šią technologiją MB „Neuroena“ ketina plėtoti iki pilno produkto – visą kūną padengiančio ergonomiško kostiumo. Be to, planuojama sukurti ir specialią mobiliąją programėlę, kuri atvaizduotų asmeninę produkto naudotojų statistiką.
Inovatyvūs produktai – technologinės pažangos variklis
Įgyvendindami savo idėja, MB „Neuroena“ pasinaudojo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) priemone „Inostartas“, skirta skatinti naujų, inovatyvių įmonių savarankiškumą vykdant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) darbus. „Mokslo ir verslo bendradarbiavimo dėka gimusios idėjos lemia šių sektorių ribas peržengiančią pažangą. Todėl svarbu užtikrinti reikalingą finansinę ir konsultacinę paramą, kad šios idėjos taptų sėkmingais produktais ar paslaugomis, pakeičiančiais daugelio žmonių gyvenimus“, – sako MITA vadovė Birutė Bukauskaitė.
Kalbėdamas apie MITA suteiktą pagalbą, MB „Neuroena“ vadovas sako, kad jos dėka komanda galėjo pradėti kurti verslą, daugiau laiko skirti projekto vystymui bei įsigyti reikiamą įrangą produkto gamybai. Pasak pašnekovo, investicija į ankstyvos stadijos MTEP veikla užsiimantį verslą dažnai laikoma gana rizikinga. Pateikti vien verslo planą neužtenka, reikia sukurti ir produkto prototipą. Tam svarbūs resursai, todėl MITA startuolių finansavimo programos labai praverčia.
„Parama pradedantiems verslą labai svarbi, nes yra žmonių, turinčių gerų idėjų, bet stokojančių finansų joms įgyvendinti. MTEP veikla specifinė sritis, kuri labai skiriasi nuo įprastų verslo modelių. Inovatyvių ir naujų produktų vystymas yra nuotykis, kuris nemažai kainuoja tiek finansine, tiek ir laiko prasme. Tačiau tai yra svarbus technologinės pažangos variklis. Dėl to yra svarbu, kad tokios priemonės kaip MITA „Inostartas“ egzistuotų ir vis daugiau žmonių susidomėtų inovatyvių produktų vystymu“, – teigia L. Arlauskas.
Drąsindamas kitus originalių idėjų turinčius startuolius ar įmones nebijoti siekti savo tikslų, naujo produkto kūrėjas sako, kad baimė yra vienas iš didžiausių augimo stabdžių. Pasak jo, Lietuvos startuolių ekosistema yra labai draugiška ir palaiko naujų idėjų ir inovatyvių produktų vystymą. „Turint gerą idėją, tikrai verta ją vystyti. Kartais link to užtenka žengti tik vieną žingsnį. Tą dariau ir aš – savo idėją pristačiau viename konkurse, tuomet ją vysčiau, o vėliau pradėjau ir iki šio tebetęsiu produkto kūrimą“, – sako pašnekovas.
Mokslo ir verslo bendradarbiavimą skatina Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Šiuo metu MITA vykdo komunikacijos kampaniją „Inovacijų Lietuva: ar žinai, ką kuriame?“, kuri finansuojama ES struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis. Daugiau informacijos www.mita.lrv.lt.
Užsakymo nr.: PT_88693551