Žaliųjų inovacijų svarba
T. Škutaitės teigimu, vienas iš būdų Lietuvos pramonei tapti aplinkai draugiškesne – diegti žaliąsias inovacijas, kurios apima keletą sričių.
„Tai įvairūs pramonės dekarbonizacijos, žiedinę ekonomiką skatinantys ir energetinį efektyvumą garantuojantys sprendimai. Taip pat inovatyvių produktų kūrimas. Pavyzdžiui, žiedinė ekonomika yra naujas ekonomikos modelis, siekiantis, kad žaliavos, kurios susidaro pramonėje, netaptų atliekomis, o grįžtų pakartotiniam panaudojimui. Kitaip tariant, tokio modelio tikslas – kad daugiau išteklių grįžtų į gamybą“, – aiškina pašnekovė.
Pasak jos, „Green Tech Hub“ padalinio užduotis yra Lietuvos pramonei pasiūlyti įvairias priemones, skirtas vystyti žaliąsias inovacijas.
„Šiandien matome, kad apie 25 proc. mūsų šalies įmonių savo veikloje diegia įvairius aplinkosauginius sprendimus. Mes turime užtikrinti, kad šis rodiklis ir toliau augtų. Dėl to tiek valstybė investuoja į finansines priemones, tiek ir mes siūlome įvairias minkštąsias priemones“, – sako ji.
Inovacijų agentūros atstovės pasiteiravus, ar ketvirtadalis žaliąja kryptimi judančios pramonės Lietuvoje, lyginant su ES rodikliais, yra geras pasiekimas, T. Škutaitės teigimu, esamą situaciją galima vertinti dvejopai.
„Mes vadovaujamės Ekologinių inovacijų indeksu, pagal kurį Lietuva šiuo metu užima 19-ą vietą tarp 27 ES šalių. Tačiau nors progresas žaliųjų inovacijų srityje nėra toks, kokio norėtųsi, pagal įvarius subrodiklius, tikrai yra sričių, kur už kitas valstybes mes jau dabar aktyviau taikome žaliąsias technologijas ir dėl to galime lengviau pasiekti užsibrėžtų tikslų klimato neutralumo kontekste“, – teigia pašnekovė.
Tikslas – 0 emisijų
Vienas iš ambicingiausių ES ir visos Europos tikslų – iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu žemynu. Pasak pašnekovės, tai reiškia, kad iki tol turime sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas iki visiško nulio.
„Turime pasiekti nulinį C02 emisijų lygį mūsų ekonomikoje. Be abejo, tai yra milžiniškas darbas, tačiau svarbu suvokti, kad kiekvienais metais atsiranda vis daugiau priemonių, kuriomis skatinama, kad valstybės narės pasiektų šį ambicingą tikslą. Todėl, manau, kad išskaidžius šį tikslą dešimtmečiais ir pasinaudojus turimomis galimybėmis, mes tikrai galime siekti progreso“, – sako T. Škutaitė.
Kaip geruosius pavydžius Lietuvoje, „Green Tech Hub“ vadovė įvardija perdirbėjus, atsinaujinančiosios energetikos vystytojus, kitus tvarių inovacijų ieškančius sektorius.
„Lietuvoje mes turime ne vieną perdirbimo įmonę, kuri taiko išmanias ir žaliąsias perdirbimo technologijas, taip saulės elektrinių, jėgainių srityje besispecializuojančias įmones. Turime sričių, kurios yra tikrai labai gerame kelyje žaliosios transformacijos link. Pavienių pavyzdžių yra ir kituose įvairiuose sektoriuose. Tačiau turime suprasti, kad bendra Lietuvos ekonominė struktūra didele dalimi priklauso nuo pramonės, t. y. didelių gamybinės įmonių, kurioms atsinaujinti reikia laiko ir resursų“, – sako T. Škutaitė.
Kalbant apie visuomenės ir verslų sąmoningų šia tematika, kaip didžiausią iššūkį specialistė išskiria vyraujančias negatyvias asociacijas.
„Žodžiai „žalias“, „žaliasis“ žmonėms pirmiausia asocijuojasi su kažkokiais reguliavimais, draudimais ir ribojimais. Tačiau žaliosios inovacijos pirmiausia kalba apie galimybes įmonėms. Jas diegti skatiname ne tik dėl to, kad pasiektume ES keliamus tikslus, bet ir kad bendrai didintume mūsų ekonomikos konkurencingumą. Žali sprendimai ilguoju laikotarpiu atsiperka“, – tikina pašnekovė.
Finansavimo kvietimai – puiki proga tapti žalesniais
T. Škutaitė pasakoja, kad jau dabar Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra investavusi dideles lėšas į žaliosios transformacijos skatinimą Lietuvos ekonomikoje. Kelis aktualiausius tokių investicijų „vaisius“ jau galima rasti ir Inovacijų agentūros puslapyje.
„Tai kvietimai finansavimui gauti. Vienas jų vadinasi „Žaliasis eksperimentas“. Ši priemonė turi bendrą 8 milijonų biudžetą ir pagal ją yra finansuojamos naujų ir aplinkai draugiškų technologijų kūrimas. Kita, itin aktuali priemonė yra skirta energijos vartojimo efektyvumui didinti. Bendras šio kvietimo biudžetas yra 40 milijonų eurų ir pagal jį galima teikti paraiškas ir gauti finansavimą atsinaujinančiosios energetikos sprendimams gamybos procesuose“, – pasakoja pašnekovė.
Pasak jos, jei įmonėms kyla klausimą dėl šių finansinių priemonių – „Green Tech Hub“ darbuotojai yra tie žmonės, kurie gali palydėti šiame kelyje.
„Esame pasiruošę verslams suteikti tikslines konsultacijas tiek dėl finansavimo galimybių, tiek dėl laukiančių reguliavimo naujovių, tiek ir dėl inovatyvių ir tvarių produktų kūrimo, aktyvesnio prekiavimo antrinėmis žaliavomis ir kitų temų“, – sako T. Škutaitė.