Vasaros traumų rūšys

Kaip pastebi S. Žemaitis, vasaros metu dažniausiai pasitaikančias traumas galima suskirstyti į tris kategorijas pagal jų atsiradimo aplinkybes: sodo ir ūkio darbų metu, aktyviai leidžiant laisvalaikį ir sportuojant.

„Dirbant įvairiais sodo įrankiais, dažnai yra susižalojamos plaštakos, kurių traumų rimtumas svyruoja nuo paprastų paviršutinių nubrozdinimų ir pasitempimų iki labai rimtas pasekmes turinčių traumų, kurioms gydyti reikalingos chirurginės intervencijos.

Vasaros metu netrūksta ir tradicinių traumų, patiriamų sportuojant, leidžiant laisvalaikį. Tai kelių, alkūnių nubrozdinimai, lūžiai ir išnirimai, raiščių patempimai ir panašaus pobūdžio sužalojimai“, – vardija Š. Žemaitis.

Šiltuoju metų sezonu, pasak jo, išauga ir krūtinės traumų bei kastinių žaizdų skaičius. Pastarosios traumos patiriamos sportuojant, krentant nuo dviračių, paspirtukų, motociklų ar susidūrus su kita dvirate transporto priemone. Pasitaiko ir kastinių žaizdos – šios atsiranda užpuolus palaidiems gyvūnams.

Specialisto teigimu, vasarą gerokai padažnėja ir labai rimtų politraumų, paprasčiau dar vadinamų daugybiniais sužalojimais.

„Tokiais atvejais yra sužalojami keli organai, kelios anatominės sritys, iš kurių vienos srities sužalojimas yra labai sunkus. Dažniausiai politraumos siejamos su transportu. Vasaros metu ne tik padaugėja kelionių automobiliais ar motociklais, bet ir didėja važiavimo greitis, norima kuo skubiau pasiekti pajūrį ar kitas poilsio vietas, neįvertinamas saugumas, o dėl to įvyksta avarijos, nukenčia žmonės“, – pasakoja Š. Žemaitis.

Į šių sužalojimų spektrą, kaip pasakoja traumatologas, patenka sunkios galvos smegenų ir stuburo traumos.

„Kaukolės pamatų, skliauto lūžių metu, pažeidus galvos nervus, sutrinka įvairios žmogaus funkcijos, ilgam arba visam laiku išlieka neurologiniai sutrikimai. Blogiausiu atveju, dėl galvos traumos gali atsirasti vidinis kraujavimas, kurio nesustabdžius, žmogus miršta.

Sunkiai susižaloti galvos sritį ar stuburą galima ir neatsakingai šokinėjant į vandenį ar nardant. Neįvertinus vandens telkinio gylio, neturint reikiamų įgūdžių, šuolis į vandenį gali baigtis kojų, rankų paralyžiumi ir prikaustymu prie vežimėlio ar net lovos“, – teigia pašnekovas.

„Allianz Lietuva“ Draudimo rizikos skyriaus vadovas, gydytojas traumatologas-ortopedas Šarūnas Žemaitis.

Prevencija – atsakingas elgesys

Š. Žemaičio teigimu, atsakingai vasarojant, pramogaujant gamtoje, daugelio patiriamų traumų riziką įmanoma sumažinti iki minimumo, o kai kuriais atvejais – netgi visiškai eliminuoti.

„Pirmiausia, tai elementarios apsaugos priemonės. Važinėjantis paspirtuku, dviračiu ar riedučiais, labai rekomenduojama dėvėti kelių, alkūnių apsaugas, o šalmas – tiesiog privalomas atributas. Važiuoti be šalmo, pavyzdžiui, dviračiu yra tas pats, kas vairuoti automobilį neprisisegus saugos diržo.

Kai kalbame apie darbą kažkur sode ar ūkyje, čia apsaugos taip pat yra būtinos. Pavyzdžiui, jei dirbama su medžiagomis, kurios gali sukelti žiežirbą, ar daiktais, nuo kurių gali atskilti skeveldra, būtina dėvėti specialius akinius, jei dirbama aktyviais įrankiais – specialias pirštines“, – pataria traumatologas.

Ne ką mažiau, pasak jo, yra svarbu pasirūpinti ir savo saugumu iškylaujant – pasirinkti tinkamą avalynę, nevaikščioti basomis, atsakingai naudoti degius skysčius, ruošiantis nardyti – nepervertinti savo galimybių, prieš tai patikrinti gylį, nevartoti alkoholio. Būtent alkoholis, kaip teigia traumatologas, yra vienas dažniausių veiksnių, lemiančių nelaimingus atsitikimus, kurių metu yra patiriama įvairių traumų.

„Apsvaigus nuo alkoholio, rizika patirti traumą ar susižeisti gerokai išauga. Jei reikėtų išskirti grupę žmonių, kuriuos traumos persekioja dažniausiai, tai šalia sode ar ūkyje dirbančių žmonių bei aktyvų poilsį propaguojančio jaunimo atsidurtų ir nuo alkoholio apsvaigę piliečiai“, – sako Š. Žemaitis.

Psichologinis saugumas

Fizinės apsaugos priemonės – svarbu, tačiau nereikėtų pamiršti ir psichologinio saugumo – žinojimo, kad nutikus nelaimei, neišaugs finansinės išlaidos, žmogumi bus tinkamai pasirūpinta, suteiktos geriausios sąlygos sveikti. Kaip vieną pagrindinių psichologinio saugumo garantų Š. Žemaitis įvardija draudimą nuo nelaimingų atsitikimų.

„Nors draudimas neapsaugo nuo traumų, nesumažina jų rizikos ir tikrai nepalengvina jaučiamo skausmo patyrus sužalojimą, jis suteikia saugumo jausmą. Lengvų sužalojimų atveju žmogus būna nedarbingas apie 2–3 savaites, tuo metu patyrus sunkią traumą, gydymas ir reabilitacija gali trukti ir pusę metų, metus ir dar ilgiau. Vadinasi, šiuo laikotarpiu sumažėja nukentėjusiojo pajamos, tačiau išauga išlaidos sveikatai, o kur dar visi kiti finansiniai įsipareigojimai“, – sako Draudimo rizikos skyriaus vadovas.

Tuo metu turėdamas draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, žmogus žino, kad nelaimės atveju jis gaus išmoką, kurią galės panaudoti pagal savo poreikius.

„Galbūt jis turi paskolą, kuriai padengti neužtenka nedarbingumo išmokos, o gal gautą išmoką panaudos reabilitacijai, geresniems vaistams ar gydymo metodams“, – svarsto pašnekovas.

„Allianz Lietuva“ statistikos duomenimis, lyginant 2022 ir 2023 metų I ketvirčio draudimo išmokas nelaimės atveju, išmokų skaičius pagal draudimą nuo nelaimingų atsitikimų „Būk atsargus“ išaugo beveik 20 proc. Vidutinė išmoka 2023 m. I ketvirtį siekė 522 eurus. Didžiausia 2022 m. išmokėta išmoka už nelaimingų atsitikimų draudimą „Būk atsargus“ sudarė 28 114 eurus.

Pirmosios pagalbos svarba

Kadangi nuo traumų nesame apsaugotas nei vienas, Š. Žemaitis primena pirmosios pagalbos taisykles, kurias privalo žinoti kiekvienas vasarotojas. Jei sužalojimas smulkus ir lengvas, pirmoji pagalba ganėtinai paprasta – pirmiausia būtina stabdyti kraujavimą.

„Jei bėga veninis kraujas (silpnai bėga, tamsiai raudonos spalvos), jį sustabdyti dažniausiai pakanka sterilaus spaudžiančio tvarsčio, kurį galima rasti kiekvienoje vaistinėlėje, arba bet kokio kito švaraus audeklo. Tačiau jei kraujavimas arterinis (pulsuojanti tėkmė, šviesiai raudonos spalvos kraujas), tuomet būtina stipriai suveržti koją ar ranką virš žaizdos, kad žemiau jos nepavyktų apčiuopti pulso, o tuomet kuo skubiau vykti į gydymo įstaigą.

Būtina paminėti ir tai, kad jei į žaizdą pateko purvo, smėlio, žvyro ar žolės arba ji atsirado dėl gyvūno įkandimo, būtina vykti į skubios pagalbos skyrių, kuriame žaizda bus išvalyta, o pacientas paskiepytas nuo stabligės ar pasiutligės“, – aiškina gydytojas.

Anot traumatologo, lūžus galūnei, pirmoji pagalba yra dar paprastesnė.

„Jei greitoji pagalba pakeliui, nejudinkite sužalotos vietos ir tiesiog išlaukite, kol jumis pasirūpins profesionalai. Tačiau jei dėl kažkokios priežasties pagalba jūsų nepasiekia arba ruošiatės patys vykti į gydymo įstaigą, lūžusią vietą reikia imobilizuoti.

Tam pasitarnaus lentelė ar bet koks kitas kietas ir standus daiktas, kurį reikėtų pritvirtinti taip, kad sąnariai aukščiau ir žemiau pažeistos vietos nejudėtų. Jei lūžis atviras, jokiu būdu nebandykite sustumti kaulo atgal. Viskas, ką turite padaryti, – tai sustabdyti kraujavimą, jei reikia – imobilizuoti lūžusią vietą“, – aiškina Š. Žemaitis.

Traumatologas priduria, kad jei įtariate, jog žmogus patyrė stuburo ar galvos traumą, pavyzdžiui, negali pajudinti kojų arba rankų, sukdamas galvą jaučia stiprų skausmą, tokio nukentėjusiojo geriausia visiškai nejudinti, jei įmanoma – stabilizuoti galvą ir kūną bei laukti pagalbos.

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai rimtesnį sužalojimą patyręs žmogus praranda sąmonę ar nustoja kvėpuoti. Tokiu momentu mokėjimas atlikti dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą, gydytojo teigimu, gali išgelbėti gyvybę.

„Jei nukentėjusysis nereaguoja, neužčiuopiate pulso, imkitės pradinio gaivinimo veiksmų – greitu tempu atlikite 30 krūtinės paspaudimų, tuomet – 2 oro įpūtimus per burną. Kartokite šį gaivinimo būdą tol, kol atvyks pagalba.

Išmokti, kaip teisingai atlikti gaivinimą galima įvairiuose kursuose, o mokėti šią techniką yra išties naudinga ir net, sakyčiau, būtina. Žinoma, teorinės žinios yra viena, nes realioje situacijoje žmonės dažnai sutrinka, išsigąsta. Todėl labai svarbu yra „perlipti“ per save ir drąsiai imtis veiksmų, kurie gali išsaugoti žmogaus gyvybę“, – teigia S. Žemaitis.

Šaltinis
Temos
Projektas „Gyvenk drąsiai kartu su Allianz“
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją