Svarbu laiku kreiptis į specialistą
Jei kartais susiduriate su nestipriais kelių skausmais – pernelyg išsigąsti nereikėtų. Pasak kineziterapeuto, tai gali būti tiesiog nuovargis po neįprasto fizinio krūvio, pavyzdžiui, nuėjus didesnį atstumą. Visgi, jei skausmas yra pasikartojantis ir jau pradeda varginti savo intensyvumu, tuomet reikėtų kreiptis į specialistą. O kol atliekami visi reikalingi tyrimai – mažinti fizinio aktyvumo intensyvumą tiek, kad neprovokuotų skausmo, jei nepavyksta, – reikėtų kuriam laikui pakeisti fizinę veiklą.
„Problemą lengviau išspręsti tuomet, kai ji dar nėra tokia gili ir rimta. Ir dažniausiai, tik prasidėjus skausmams, tai galima nesunkiai išspręsti, jeigu dirbama tikslingai ir sistemingai. Netgi jei yra ir rimtesnė priežastis, pavyzdžiui, kremzlė yra šiek tiek nusidėvėjusi, tai, atstačius raumenų darbą, vėliau skausmų galite ir nebejausti. Tais atvejais, kai kremzlė susidėvi stipriai, o skausmas vis stiprėja, fizine veikla visiškai pašalinti skausmus, kad žmogus nejaustų diskomforto, tampa sunku“, – pažymi kineziterapeutas.
Dažnas skundžiasi kelių skausmais tik po aktyvaus fizinio krūvio – pavyzdžiui, bėgiojimo. Nors nemažai trenerių kalba apie netinkamus sportinius batelius, tačiau D. Riauba atkreipia dėmesį ir į kitą galimą šios problemos priežastį.
„Kai visą dieną sėdime, sėdmenų raumenys yra ištempti ir tuo pat metu patiria kompresiją – sutrinka kraujotaka, raumuo automatiškai silpsta. O sėdmenys yra stipriausi ir funkciškai labai svarbūs raumenys. Tokiu atveju, kai mes po 8 valandų sėdėjimo biure vis išeiname pabėgioti – kiekvieną kartą kenčia keliai, čiurnos ir kiti sąnariai. Bėgdami mes visuomet esame ant vienos kojos, ir tuo metu jai tenka visas kūno svoris. Tinkamai nedirbant aplink klubo sąnarį esantiems raumenims, daugiau tenka dirbti čiurnai. Natūralu, kad aplink čiurnos sąnarį esantys raumenys negali kompensuoti daug stipresnių sėdmenų funkcijos, ir tada šios situacijos „įkaitais“ dažniausiai tampa keliai, ilgainiui neatlaiko raiščiai ar susidėvi kremzlė, pažeidžiamos kitos struktūros. Žinoma, tai priklauso ir nuo kitų žmogaus pomėgių, galbūt jis turi kitos veiklos, kuri stiprina raumenis“, – sako „Gijos Klinikose“ (aut. pastaba – buvusi „Ortopedijos technika“ klinika) dirbantis specialistas.
Visgi, jei neužsiimate jokia kita fizine veikla, o po dienos biure sumanote pabėgioti – prieš tai pamėginkite suaktyvinti kraujotaką sėdmenyse ir kitose kūno dalyse aktyvesniu pamasažavimu, elementariais pritūpimais, pasistiebimais ir panašiais judesiais.
„Iš esmės, po 8 valandų sėdimo darbo bėgioti nepatarčiau. Geriau bėgimą kombinuokite su kita fizine veikla, tada galima tai paversti iš tiesų naudinga veikla. Ir apskritai, dirbant sėdimą darbą, reikia rasti progų kuo dažniau atsistoti, pavaikščiot, pritūpti, pakelti ką nors nuo žemės, žodžiu, pajudėti. Mes taip sutverti, mums reikia judesio, jei norime gerai jaustis“, – įspėja D.Riauba.
Pagrindinė klaida – sportas dėl išvaizdos, o ne dėl sveikatos
Pasak traumatologų, daugybė traumų kyla dėl nepasiruošimo, kai po savaitės biure puolama aktyviai sportuoti be jokio apšilimo. Kai tuo tarpu kūną fiziniam krūviui reikėtų pratinti pamažu.
„Nenoriu nieko blogo sakyti apie sporto klubus, bet dažnai, kai žmonės į juos eina savarankiškai, iš tikrųjų daro daug nefunkcionalių ir nelabai naudingų pratimų. Dabar klesti grožio kultas, tad žmonės daugiau dirba „dėl išvaizdos”, stiprina išorinius raumenis, kurie geriausiai matosi, tačiau turi mažiau reikšmės kasdienei funkcijai, kurios mums reikia, tarkime, bėgiojant.
Jeigu ruošiatės bėgioti, raumenis reikėtų stiprinti su specialistų pagalba arba, galbūt, patiems domėtis anatomija, biomechanika ir tuo, kas vyksta su žmogaus organizmu bėgant. Iš esmės bėgimą nėra sudėtinga perprasti pačiam, pasidomėti galima ir internete – dabar informacijos tikrai apstu“, – siūlo D. Riauba.
Tiesa, kineziterapeuto nuomone, sporto, kuris geriausiai tiktų visiems, – nėra. Kiekvienas turėtų rasti tai, kas patinka, kad sportas taptų pomėgiu ir teiktų malonumą, leistų pailsėti nuo įprastos rutinos. Fizinė veikla turi išties didžiulę įtaką žmogaus savijautai.
„Tie patys sporto užsiėmimai, pavyzdžiui, joga ar pilatesas, apsilankius pas skirtingus trenerius, gali atrodyti labai skirtingai. Tai priklauso ir nuo trenerio: kokius metodus jis naudoja, koks jo požiūris į žmogaus kūną.
Dabar pasaulyje populiarėja funkciniai pratimai su savo kūno svoriu, pavyzdžiui, kai treniruotės metu atliekami tie judesiai, kuriuos mes puikiai pažinojome vaikystėje, tačiau suaugus dažnam tai tampa gana sunkia užduotimi, – kai kartojami įvairių gyvūnų judesiai. Lietuvoje tai dar nėra labai populiaru, tačiau jau teko girdėti apie kai kuriuose sporto klubuose vykstančias tokio tipo treniruotes. Mano manymu, tokios treniruotės yra kur kas naudingesnės už treniruotes su „staklėmis“, nes treniruoja mobilumą, stabilumą, jėgą, koordinaciją, širdies ir kraujagyslių sistemą vienu metu “, – įsitikinęs D. Riauba.
Užsakymo nr.: PT_79285549