Kad darbai vyktų sklandžiai
UAB „ISI Baltic“, užsiimančios šildymo sistemų įrengimu, vadovas Kazimir Drutel pasakoja, kad dar visai neseniai naujakurių planuose inžinerinių sistemų suderinamumas su namo interjeru nueidavo į antrą planą.
„Jeigu pažiūrėtume 10 metų atgal, tai apie tokius dalykus žmonės į priekį negalvodavo. Ne kartą yra tekę atvykti į objektą, kuriame apie interjero pritaikymą prie inžinerinių sistemų net nesusimąstyta, tačiau norima konkrečių ir kartais labai sunkiai įgyvendinamų sprendimų. Tokiu atveju tenka ardyti konstrukcijas, gręžti skyles, kartais – net griauti. Tai yra papildomas darbas ir, žinoma, papildomos išlaidos užsakovui“, – sako K. Drutel.
Visgi šiais laikais, specialisto nuomone, situacija gerėja – žmonės pradeda suprasti, kad tik tuomet, kai architektūrinis projektas eina koja kojon su inžinerinėmis sistemomis, gaunamas geriausias ir tinkamiausias variantas klientui.
„Džiugu, kad šiai dienai vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį į inžinerinių sistemų planavimo svarbą ir į tai, kad jas reikia derinti kartu su namo architektūriniu projektu. Tad visada pirmasis žingsnis yra išsirinkti šildymo sistemą. Tuomet pasirinkti kompetentingą inžinerinių sistemų projektuotoją, kuris kartu su architektu į projektą įdiegtų sistemą ir ją suderintų su apdaila. Visa tai turėtų vykti projektavimo stadijoje“, – pabrėžia K. Drutel.
Tai, kad apie inžinerines sistemas reikėtų pradėti galvoti dar ankstyvoje projekto stadijoje, pasak jo, puikiai iliustruoja dėl savo efektyvumo ir ekonomiškumo pastaruoju metu ypatingai išpopuliarėjusio geoterminio šildymo įrengimo darbai.
„Geoterminiam šildymui reikalingi gręžiniai. Jei tai miesto teritorija, juos atlikti yra sunkiau, tačiau įmanoma, o galimybės didesnės, jei dar nėra pakloti pamatai. Paruoštas gręžinys yra vertikalus ir netrukdo statyboms, o pastačius namą, gręžinio vamzdžiai yra atvedami iki katilinės ir tuomet įrenginėjama sistema. Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmogus labai nori geoterminio šildymo, bet matome jau pilnai pastatytą namą. Kaip ir galėtume po juo pragręžti, bet techniškai pasiekti gręžinius, kažko neardant ar negriaunant, jau neįmanoma“, – pasakoja šildymo sistemų įrengimo specialistas.
Vėsinimo svarba
Jei turėti efektyvią šildymo sistemą yra kiekvieno naujakurio lūkestis, tai šiais laikais gyventojai vis dažniau pradeda galvoti ir apie namų vėsinimą. Kaip teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius, architektas Gintaras Stauskis, to priežastis – šiuolaikiniai architektūriniai sprendimai.
„Šiais laikais architektūriniai sprendimai toleruoja labai didelius stiklo plotus, pastatai projektuojami su plačiais, vitrininiais langais, todėl nuo saulės spindulių atsiranda dideli šilumos pritekliai. Negano to, šiuolaikiniai namai yra statomi ypatingai sandarūs, todėl šildymo poreikis po truputį mažėja.
Paskutiniais duomenimis, naujos statybos biurai tiek Lietuvoje, tiek vakaruose už energiją vėsinimui sumoka daugiau nei už šildymą“, – pasakoja G. Stauskis.
Natūraliai atsiradusį poreikį vėsinti namus, pasak architekto, galima spręsti kondicionieriais ar fankoilais, tačiau pastarieji ne visada dera prie interjero dizaino, užima papildomą vietą, skleidžia garsą bei žmogui juntamą oro srauto judėjimą. Tačiau viso to galima išvengti su kapiliarine vėsinimo ir šildymo sistema, kuri yra viena geriausių alternatyvų įprastiems šaltą vėsą pučiantiems įrenginiams.
„Kartais šildymo ar vėsinimo prietaisai puošia patalpą, tačiau dažniausiai neprisideda prie interjero grožio. Kompaktiškumas šiais laikais taip yra dorybė, todėl visas patalpos plotas tampa aukso vertės. Kadangi kapiliariniai kilimėliai yra įmontuojami į gipso lubų konstrukciją, sistema taupo plotą, nuo jos nereikia valyti dulkių, o svarbiausia – ji puikiai dera su interjeru ir apšvietimu“, – teigia G. Stauskis.
Kalbant apie šia sistemą, profesoriaus teigimu, būtina paminėti ir mikroklimatą bei žmogaus komfortą. „Žiūrint konceptualiai, sistema leidžia gauti šiltus paviršius šaltuoju metų laiku ir priešingai – vėsius paviršius šiltuoju sezonu. Jei patalpoje yra šildomi paviršiai, oro temperatūra gali būti, kad ir 2-3 laipsniais žemesnė, tačiau žmogaus psichologinė savijauta išlieka tokia pati. Tas pats ir vėsinant. Kai lauke vyrauja dideli karščiai, pastato viduje sistema leidžia mėgautis vėsiu ir gaiviu mikroklimatu, kuris žmogui fiziologiškai yra labai malonus“, – teigia G. Stauskis.
Ir nors dėl nesudėtingo montavimo ir savo universalumo kapiliarinė sistema yra nesunkiai pritaikoma jau pastatytame ir įrengtame name, norint ne tik maksimaliai efektyvaus ir racionalaus sprendimo, bet ir tokio, kuris puikiai derėtų su apšvietimu, apie šią sistemą taip pat reikėtų pradėti galvoti kuo anksčiau.
„Pastato šilumos nuostoliai, šilumos ar vėsos poreikis yra skaičiuojami lygiai taip pat, kaip ir konstrukciniai sprendimai. Todėl jau projektinio pasiūlymo stadijoje galima tartis su ekspertais, kurie galėtų viską apskaičiuoti ir detalizuoti techniniame projekte: kiek kapiliarinių paviršių reikia, kaip sistema derės prie apšvietimo ir panašiai“, – sako architektas.
Būtina specialisto konsultacija
Atsinaujinančių energijos išteklių ir pastatų inžinerinių sistemų įmonės „Tenko Baltic“ projektų vadovas Auktumas Indrašius pasakoja, kad prieš planuojant įsirengti bet kokią šildymo ar vėsinimo sistemą, visada verta pasikonsultuoti su šios srities specialistais.
„Kiekviena situacija ir namas yra individualūs, todėl ir sprendimai kiekvienu atveju turėtų būti skirtingi. Dažnai žmonės įsivaizduoja vienokį vaizdą, galvoja, kad viskas puikiai tiks, tačiau pasikonsultavus su specialistais, paaiškėja, kad yra reikalingi visiškai kitokie sprendimai. Būna ir taip, kad žmonės bijo ar abejoja konkrečia sistema, nežino, rinktis, ar nesirinkti, kaip ji bus pritaikyta, galbūt, apsunkins statybų eigą. Tokiu atveju tiesiog privalu ieškoti pagalbos, o mes visada esame pasirengę išklausyti kliento lūkesčius ir pateikti geriausią variantą“, – sako A. Indrašius.
Specialistas negali nesutikti su prieš tai kolegų išsakyta nuomone, jog apie bet kokį inžinerinį sprendimą būtina galvoti kuo anksčiau bei pateikia keletą pavyzdžių, kaip iš anksto suplanuotas inžinerinių sistemų montavimas padėjo išvengti kuriozinių situacijų.
„Dėliojant katilinę, kartais yra nepagalvojama apie vietą šildymo įrenginiams. Štai, pavyzdžiui, vienu atveju katilinė buvo tokia maža, kad norint pastatyti šilumos siurblį, projektavimo stadijoje teko visiškai atsisakyti langų. Jei tai būtų buvusi vėlesnė namo įrengimo stadija, be griovimų ir ardymų, sistemos įrengti būtų nepavykę. Buvo ir toks atvejis, kai sudėjus visus matmenis, paaiškėjo, kad dėl langų aukščio netilps ortakiai. Žinoma, net ir tokiu atveju buvo galimybė „išsisukti iš padėties“, bet tai naujakuriams būtų kainavę kur kas daugiau nei langai. Todėl būtent projektavimo stadijoje būtina aptarti visus niuansus, išaiškinti, kas tinka, kas netinka ir toliau judėti su tinkamu sprendimu jūsų namams“, – sako A. Indrašius.