Pasak Valdo Lukoševičiaus, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovo, šiai dienai biokuras su komunalinėmis atliekomis sudaro apie 80 proc. šildymui naudojamų medžiagų, o gamtinės dujos – apie 20 proc. Būtent vis didesnė šildymui naudojamo biokuro dalis lėmė ir iki šios žiemos kritusias šildymo kainas, kurios pradėjo kilti pernai metų vasarą – dėl to atitinkamai išaugo ir miestų šildymo kaina.
„Jeigu dar 2020/2021 m. žiemą vidutinę šildymo kaina siekė apie 4-5 centus už kWh, praėjusį sezoną ji kilo iki 8 centų už kWh. Tam įtakos turėjo Rusijos ruošimasis karui, dirbtinai sukėlus dujų trūkumą. Ėmus kilti dujų kainoms, atitinkamai dėl išaugusios paklausos biokurą pabrangino ir jo gamintojai. Tikėtina, kad šie pokyčiai nėra visam laikui, o ilgainiui, grįšime prie 2020/2021 m. sezono lygio. Tačiau artimiausia perspektyva rodo, kad šiluma šią žiemą brangs apie 10-20 proc., lyginant su praėjusiu šaltuoju laikotarpiu“, – sako V. Lukoševičius.
Anot eksperto, labiausiai augančias šildymo kainas jaučia tų miestų ir miestelių gyventojai, kurių centriniam šildymui yra naudojama didelė dalis dujų, taip pat tie, kurie gyvena senuose, energiškai neefektyviuose daugiabučiuose.
„Pavyzdžiui, Mažeikiuose, Utenoje, Kaune, kur dominuoja biokuras, gyventojai praėjusį sezoną šildėsi už maždaug 6 centus už kWh. Tačiau tokiuose miesteliuose kur iš esmės naudojamos tik gamtinės dujos, pavyzdžiui Nemėžis, mokėjo apie 15-16 ct už kWh. Žinoma, galutinės šildymo sąskaitos (EUR/mėn) priklauso ir nuo būsto energinio efektyvumo ir to, ar jis yra senas, ar renovuotas. Akivaizdu, kad naujų pastatų ir renovuotų daugiabučių gyventojai, gyvenantys tame pačiame mieste ir esant vienodai šilumos vieneto kainai, už šildymą moka kelis kartus mažiau, negu žmonės, gyvenantys visiškai neatnaujintame, sovietinių laikų daugiabutyje“, – teigia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas.
Kovoti su augančiomis kainomis pasitelkiamos įvairios priemonės
V. Lukoševičius pasakoja, kad siekiant kovoti su augančiomis šildymo kainomis, trumpalaikių ir ilgalaikių priemonių imasi tiek valstybė, tiek Lietuvos šilumos tiekėjai.
Trumpalaikės priemonės apima valstybės taikomas kompensacijas socialiai remtiniems gyventojams ir pastaruoju metu išplėstą gavėjų ratą. Ilgalaikės priemonės – per paskutinius metus reikšmingai atnaujinti šilumos tiekimo vamzdynai ir šildymui vis mažiau naudojamas brangus iškastinis kuras, kuris yra pakeičiamas vietiniu, kelis kartu pigesniu biokuru.
„Tai, kad apie 80 proc. šildymui naudojamų medžiagų sudaro biokuras, komunalinės atliekos ir kiti atsinaujinantys ir vietiniai energijos šaltiniai (AEŠ) yra daugybės metų valstybės remtų iniciatyvų pasekmė. Atliekų deginimo, kogeneracinių ir biokuro elektrinių politikos propagavimas lėmė, kad šalyje šildymui beveik nebenaudojamos gamtinės dujos ir mazutas. Tai neša didžiulę naudą valstybei, savivaldybėms ir žmonėms. Apskritai, šis rezultatas yra labai džiuginantis, nes panašių atvejų Europoje, kuomet tokiu sparčiu tempu į antrą planą būtų nustumtas iškastinis kuras – labai mažai“, – pasakoja pašnekovas.
Kainoms auga, vis daugiau gyventojų domisi renovacija
Svarbu nepamiršti, kad yra ir daugiau ilgalaikių priemonių, kurios gali sumažinti gyventojams tenkančią augančių šildymo sąskaitų naštą, pavyzdžiui, daugiabučių renovacija. Ekspertus džiugina tai, kad laikui bėgant vis daugiau daugiabučiuose gyvenančių žmonių supranta to naudą.
Šiemet „Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus tyrimas* parodė, kad beveik trys penktadaliai (56 proc.) apklaustųjų, kurie gyvena senuose, iki 1993 m. pastatytuose daugiabučiuose, sako, jog šildymo kainų augimas skatina juos galvoti apie būsto atnaujinimą.
Anot V. Lukoševičiaus, ši statistika nestebina, nes energijos vartojimo mažinimas ir daugiabučių renovavimas – vienas iš efektyviausių būdų tapti atsparesniems šildymo kainų šuoliams.
„Akivaizdu, kad jeigu anksčiau būtume renovavę visus daugiabučius Nemėžyje, šiandien juose gyvenantys žmonės nejustų tokio galvos skausmo, nepaisant to, kad miestai vis dar šildomi dujų pagrindu. Labiausiai skatiname kvartalinę renovaciją, nes atnaujinant pastatus tokiu būdu, šilumos tiekėjai gali žengti koja kojon su modernizuotomis teritorijomis ir tiesti mažesnio diametro vamzdžius, atsisakyti dalies katilų bei tokiu būdu užtikrinti optimalų šilumos tiekimą.
Taip pat džiaugiamės ir vis aktyvesne mažąja renovacija, kurios metu atnaujinamos ir subalansuojamos pastatų šilumos sistemos, šilumos punktai. Ji leidžia su mažesnėmis investicijomis pasiekti gan ženklius šilumos sutaupymus ir kokybišką šildymą daugiabutyje“, – sako ekspertas.
*„Spinter tyrimai“ 2022 m. vasario 17-25 d. atliktas reprezentatyvus tyrimas. Jo metu buvo apklausta 1015 18-75 m. žmonių. 409 iš jų gyvena nerenovuotame senos statybos daugiabutyje, dar 216 gyvena renovuotame arba naujesnės statybos būste, o dar 390 – vieno ar dviejų butų name.