Prieš daugiau nei septynis dešimtmečius pirmoji raketa pasiekė kosminę erdvę ir prasidėjo kosminė era. Tai ne tik pakeitė žmonijos istoriją, bet ir pastebimai pagerino mūsų kasdienybę. Daugelis net nenutuokia, kiek daug kosminių technologijų, kurios visų pirma siejasi su erdvėlaiviais, skafandrais, palydovais ir astronautų gyvenimu kosmose, pritaikyta mūsų kasdieninėje buityje. Jas pasitelkiame, naudodamiesi išmaniaisiais telefonais ir automobilių navigacijos sistemomis, žiūrėdami palydovinę televiziją ar išgrynindami pinigus bankomate.
Kasdienybę keičiančios NASA technologijos – jos naudojamos net ir kepsninėse
© Organizatorių nuotr.

NASA mokslininkų sukurtomis technologijomis naudojasi ne tik medicinos įrangos, išmaniųjų prietaisų kūrėjai, bet ir drabužių, akinių, dulkių siurblių ar net kepsninių gamintojai. Pvz., ar žinojote, kad žalios spalvos kiaušinio formos „Big Green Egg“ – vienos žinomiausių keraminių kepsninių - istorija irgi siejama su NASA?

Daiktų interneto pradžia

Taigi, mus supa vis daugiau išmaniųjų prietaisų, o daiktų internetas prasidėjo būtent nuo NASA, kuomet buvo sukurta programinė įranga, leidusi astronautams visus procesus stebėti internetu.

Vėliau ši technologija buvo pristatyta visuomenei ir ilgainiui įsitvirtino mūsų buityje. Pvz., sukurta išmanioji orkaitė, išmaniosios spynos, išmaniosios lemputės, išmanieji termostatai ir pan.

Kosminės technologijos jūsų telefone

1992 metais NASA administratorius agentūros veiklos principą apibūdino trimis paprastais žodžiais: „Greičiau, geriau, pigiau“. Bet tai kėlė tam tikrų iššūkių misijos inžinieriams, pavyzdžiui, kaip sumažinti skaitmenines CCD kameras, naudojamas tarpplanetinėse misijose, neaukojant gautų vaizdų mokslinės kokybės.

Kasdienybę keičiančios NASA technologijos – jos naudojamos net ir kepsninėse
© Organizatorių nuotr.

Pagaliau NASA reaktyvinio judėjimo laboratorijos inžinierius Ericas Fossumas pristatė CMOS aktyviųjų pikselių jutiklius. Šis atradimas sukėlė revoliuciją skaitmeninės fotografijos rinkoje. Naujus jutiklius buvo potencialiai pigiau gaminti, jiems reikėjo mažiau energijos ir jie suteikė daugiau galimybių sumažinti kamerą bei apdoroti vaizdą.

E. Fossumas suprato, kad jo atradimas bus paklausus, sukūrė „Photobit“ kompaniją ir užpatentavo naują technologiją.

Nuo 2017 metų CMOS matricos naudojamos beveik visur – nuo mobiliųjų telefonų iki automobilių kamerų ir medicinos prietaisų.

Patobulino akinius

Kosminė pramonė prisidėjo ir prie akinių patobulinimo. Ilgą laiką akiniams naudoti poliruoti ir šlifuoti stiklai.

1972 m. JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) išleido reglamentą, reikalaujantį, kad šalyje parduodamų saulės akinių ir korekcinių akinių lęšiai būtų atsparūs dūžiams, taigi akinių gamintojai pasirinko plastiką. Jis turėjo daug privalumų: mažesnės gamybos sąnaudos, geresnė ultravioletinių spindulių sugertis, mažesnis svoris, tačiau daug labiau braižėsi.

Kasdienybę keičiančios NASA technologijos – jos naudojamos net ir kepsninėse
© Organizatorių nuotr.

Problemą vėlgi išsprendė NASA technologijos. NASA mokslininkas daktaras Tedas Widevenas, siekdamas apsaugoti erdvėlaivių vandens valymo sistemos filtro membraną, uždėjo ploną plastikinės plėvelės sluoksnį. Vėliau šia apsaugine danga buvo padengti astronautų šalmų skydeliai ir kiti plastikiniai paviršiai. Ilgainiui medžiaga, kuri buvo atspari įbrėžimams ir turėjo visus plastiko privalumus, pradėta naudoti ir akiniams gaminti.

Atrado naują medžiagą breketams

NASA išsprendė ir daugelio dantis besitiesinančių žmonių estetines problemas – padėjo sukurti skaidrius dantų breketus, tapusius vienais sėkmingiausių ortodontinių gaminių.

NASA ieškojo medžiagos, kuri apsaugotų radarų įrangą nuo šilumos ieškančių sekimo įrenginių. Apvalkalai turėjo būti kuo skaidresni radaro energijai. Medžiaga rasta. Paaiškėjo, kad tai – polikristalinis aliuminio oksidas (TPA). 1986 m. – šios medžiagos panaudojimo odontologijoje pradžia skaidrių breketų gamybai.

Padėjo temperatūrą pamatuoti per atstumą

NASA bendradarbiavimo su „Diatek“ dėka sukurtas ir infraraudonųjų spindulių ausies termometras. Juo matuojama žmogaus ausies būgnelio skleidžiama šiluminė spinduliuotė.

Neginčijamas tokio termometro privalumas – galimybė naujagimių temperatūrą matuoti per atstumą.

Tokio prietaiso taikymo sritis yra įvairi – nuo žmogaus temperatūros stebėjimo iki temperatūros matavimo karštuosiuose mechaninių ir elektros sistemų taškuose.

Kosminės technologijos padėjo sukurti geriausią keraminę kepsninę

Kaip minėta, be kosminių technologijų neapsieita ir kuriant garsių virtuvės šefų ir viso pasaulio maisto gaminimo entuziastų pamėgtas „Big Green Egg“ keramines kepsnines.

Šių kepsninių istorija prasidėjo prieš kelis tūkstančius metų. Kiaušinio formos molinis indas, vadinamas „kamado“, gimė Azijoje. Kinai, vėliau ir japonai, jame gamino ryžius. Žodį „kamado“ iš japonų kalbos galima išversti kaip „krosnis“, „židinys“ ar „virimo vieta“. Molinė kiaušinio formos krosnis su moliniu kaminu dažnai stovėdavo japonų virtuvės centre.

Kasdienybę keičiančios NASA technologijos – jos naudojamos net ir kepsninėse
© Organizatorių nuotr.

Šiuolaikinių kamado kepsninių pradininkas, amerikiečių kompanijos „Big Green Egg“ įkurėjas Edas Fišeris 6-ajame XX amžiaus dešimtmetyje buvo karinio jūrų laivyno leitenantas, tarnavęs Japonijoje. Jam neišdildomą įspūdį paliko kamado pagamintų patiekalų skonis. Įvertinęs kamado potencialą, Edas jas pradėjo importuoti į JAV.

Įkvėpti amerikietiškos barbekiu kultūros, būsimieji „Big Green Egg“ kūrėjai uždėjo ant kamado kepsninės groteles, išsiaiškino, kaip tiksliai reguliuoti joje temperatūrą ir sugalvojo, kaip ruošti kepsnius ir mėsainius, kepti picą ir rūkyti įvairius produktus.

Taip ryžių virtuvas tapo universaliu maisto gaminimo prietaisu ir jau 1974 metais Edas atidarė pirmąją „Big Green Egg“ parduotuvę Atlantoje, Džordžijos valstijoje, JAV.

Bet importuojamos kepsninės dažnai trūkinėjo nuo karščio ir tarnavo ne taip ilgai, kaip norėjo Edas. Metai iš metų tobulindamas medžiagas, iš kurių buvo gaminamos „Big Green Egg“ kepsninės, Edas Fisheris siekė sukurti geriausią kamado kepsninę – ir jam tai pavyko!

Kasdienybę keičiančios NASA technologijos – jos naudojamos net ir kepsninėse
© Organizatorių nuotr.


„Big Green Egg “ pradėjo gaminti kepsnines iš išskirtinės kokybės keramikos, pasitelkiant NASA išvystytą technologiją, kuri buvo naudojama apsauginių plokštelių gamyboje NASA „Space Shuttle“ programoje. Plokštelės apsaugodavo erdvėlaivius nuo labai aukštos temperatūros, kai kosminiai laivai kilo ir leidosi per Žemės atmosferą.

Papildomai ši pažangi keramika buvo padengta tvirta apsaugine žalios spalvos porceliano glazūra. Taip gimė legenda tapusi „Big Green Egg“ kepsninė (liet. „Didelis žalias kiaušinis“).

Sukūrėme išskirtinį maisto gaminimo prietaisą, kuris daugeliu atžvilgių yra ne tik tvirtesnis, bet ir patvaresnis. Gebėjimas išlaikyti kaitrą buvo ir tebėra neprilygstamas. Pasiekiau savo tikslą! Reikia paminėti, kad „Big Green Egg“ dažnai kopijuojama, bet neprilygstama, ir mes tuo nepaprastai didžiuojamės!“ – džiaugėsi „Big Green Egg“ įkūrėjas Edas Fisheris.

Daugiau informacijos apie „Big Green Egg“ kepsnines: www.kepsnines.lt

Reklama
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
3.7273

Besidalinantiems namų biuru: iššūkiai ir praversiantys interjero sprendimai

Darbas iš namų bent jau dalį savaitės – tebėra ir dar ilgai išliks daugeliui aktualus. Tačiau...

Ruošiamės mokslo metams: ko reikia patogiam vaikų kambariui?

Artėjant naujiems mokslo metams, komfortas vaiko kambaryje tampa itin aktualus. Norisi sukurti...

Kasdienybę keičiančios NASA technologijos – jos naudojamos net ir kepsninėse

Prieš daugiau nei septynis dešimtmečius pirmoji raketa pasiekė kosminę erdvę ir prasidėjo...

Ką pravers žinoti renkantis pagrindinę buitinę techniką virtuvėje?

Virtuvėje naudojama buitinė technika itin palengvina kasdienybę, tad interjero dizainerė sako, jog...

Interjero dizainerės patarimai, kaip greitai ir taupiai atnaujinti vonios interjerą

Vonios kambarys – vieta, kurioje pradedame ir baigiame savo dieną. Tad itin svarbu, kad čia...

Top naujienos

Į Vilniaus merus nusitaikiusiam Zuokui – skaudus smūgis: pastangų pridėjo ir buvusi žmona (1)

Į Vilniaus miesto merus nusprendusiam kandidatuoti Artūrui Zuokui – nemalonumai dėl ankstesnių...

Karas „netikėtai“ atėjo į Krymą: minios žmonių susiruošė bėgti (5)

Prie išvažiavimo iš Krymo – milžiniškos eilės, okupantai jau bėga, pusiasalis bus...

Sinoptikas: alins karštis ir tvankios naktys – viskas pasikeis tik šeštadienį

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikas Paulius Starkus Žinių radijo laidoje „Ryto...

Karo ekspertai: yra ir negerų signalų (5)

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertų teigimu, susidaro...

Karas Ukrainoje. „Kokia įdomi diena“: skelbiama apie sprogimus prie Simferopolio Melitopolio meras: pasislėpti jau niekas nebesuspės (3)

Rusijos publicistas Andrejus Piontkovskis įsitikinęs, kad Rusijos prezidentas siekia paliaubų.

Kraują stingdantis radinys Vilniaus Vingio parke: ant upės kranto rastas moters kūnas

Sostinės gyventojų ir svečių gausiai lankomame Vingio parke aptiktas žmogaus kūnas. Jo galva...

Karbauskis: daugelį Lietuvos žmonių nuvylė ir net įžeidė tokie premjerės žodžiai (8)

Antram didžiausiam nepriklausomam elektros tiekėjui „ Perlas Energija “ paskelbus apie planus...

15-metės nužudymo istorijoje gauta naujų duomenų: bus bandoma išsiaiškinti esminę detalę

Ar Lietuvą sukrėtusios 15-metės šiaulietės nužudymu įtariami jaunuoliai suprato, ką darė ir...

Iki baisios tragedijos trūko labai nedaug: mama vaiką jūroje išleido maudytis vieną (2)

Ilgąjį Žolinės savaitgalį pajūrio paplūdimiai braškėjo per siūles. Tiek žmonių juose, bent...