E. paslaugų tyrimas 2015 m. Europos Komisijos užsakymu buvo atliktas 28 ES valstybėse, taip pat Islandijoje, Juodkalnijoje, Norvegijoje, Serbijoje, Šveicarijoje ir Turkijoje.
„Nuoseklus valstybės institucijų darbas ir lyderystė kuriant ir plėtojant elektronines paslaugas piliečiams bei verslui duoda apčiuopiamų rezultatų, o EK paskelbti rodikliai rodo, jog darome didesnę pažangą elektroninės valdžios srityje nei kitos ES šalys narės ir tai sudaro prielaidas netolimoje ateityje Lietuvai tapti viena valstybių lyderių šioje srityje“, – teigia Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento Informacinės visuomenės skyriaus vedėja Daiva Kirkilaitė-Chetcuti.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad įvertinus visus tyrimo rezultatus, Lietuva (kartu su Slovėnija, Latvija, Kipru, Austrija bei Turkija) buvo priskirta prie šalių, artėjančių prie e. valdžios srityje brandą pasiekusių valstybių (Estija, Islandija), ir pastebimai lenkiančių ES vidurkį.
Lyginant su 2013 m., orientavimosi į vartotoją srityje, kur vertinama, kiek išsamiai duomenys apie paslaugą pateikiami internete ir kaip lengva jais naudotis, Lietuvos rezultatai pakilo nuo 73 iki 84 reitingo taškų (ES vidurkis – 77).
Valdžios skaidrumo srityje, kur vertinama, kiek aiškiai veikia vyriausybė įgyvendindama savo funkcijas, teikdama paslaugas ir naudodama asmeninius duomenis, – nuo 67 iki 79 (ES vidurkis – 55). Pagal skaidrumo rodiklį Lietuva per ketverius matavimų metus padarė didžiausią šuolį tarp vertintų valstybių ir su 79 reitingo taškais užima trečią vietą (pirmauja Malta (97), po kurios eina Estija (81).
Esminių sąlygų srityje, kurioje vertinama, kokia apimtimi veikia 5 techninės sąlygos, būtinos naudotis e. valdžios paslaugomis (elektroninė identifikacija (eID), elektroniniai dokumentai (eDocuments), elektroninis saugumas (eSafe), vieningas prisijungimas (SSO), autentiški šaltiniai), Lietuvos rezultatai pakilo nuo 63 iki 76 (ES vidurkis – 54).
Lietuvos pasiekimai pagerėjo ir pasienio judumo srityje, kai vertinama, kokia apimtimi kitų ES šalių piliečiai gali naudotis e. valdžios paslaugomis valstybėje narėje, – pakilo nuo 36 iki 49, nors vis dar atsilieka nuo ES vidurkio (55).
Ataskaitoje pažymėta, kad Lietuva kartu su Turkija, Italija, Čekija, Prancūzija ir Norvegija, kurių rodikliai 2013 m. judumo srityje buvo žemi, įgyvendino reikiamus pokyčius ir padarė pažangą.
Tyrimo metu taip pat buvo įvertinta, kiek efektyviai veikia e. valdžios paslaugos keturiose išvardintose srityse, kai žmonės su jomis susiduria konkrečiais gyvenimo atvejais: pradėdami verslą, netekę ir ieškodami darbo, mokydamiesi ar studijuodami, atlikdami įprastas verslo operacijas, persikraustydami, vairuodami automobilį, paduodami ieškinį. Paaiškėjo, kad visais atvejais Lietuvos rezultatai nuo 2012–2013 m. taip pat pagerėjo ir lenkia ES vidurkį (išskyrus pasienio judumo rodiklius).
Tyrime ir jo rezultatuose (Background report) Lietuva minima tarp šalių, padariusių didelę pažangą paslaugų, visiškai prieinamų internetu, srityje. Taip pat pažymėta, kad sumažėjo paslaugų, kurios iš viso neteikiamos elektroniniu būdu.
Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) direktoriaus Ramūno Čepaičio teigimu, Lietuvos pažanga yra akivaizdus sėkmingo elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų kūrimo bei Elektroninių valdžios vartų portalo plėtros projektų įgyvendinimo 2007–2013 m.
ES struktūrinių fondų paramos laikotarpyje rezultatas. „Įgyvendinus minėtus projektus šiuo metu per Komiteto administruojamą Elektroninių valdžios vartų portalą pasiekiama daugiau kaip 650 elektroninių paslaugų, kurias teikia per 200 institucijų, o portalo paslaugomis vien per mėnesį pasinaudoja apie 200 tūkst. unikalių interneto naudotojų“, – sako R. Čepaitis.
Lietuvos pažanga elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo srityje yra grindžiama ne vien tik jau pasiektais rezultatais. Skaitmenizuota „kritinė“ viešųjų elektroninių paslaugų „masė“ sudaro puikias prielaidas kokybiškai patogesniam, saugesniame, greitesniam jų teikimui galutiniam vartotojui. 2014–2020 m.
Europos Sąjungos fondų investicijų laikotarpiu yra planuojama toliau didinti elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų prieinamumą, persiorientuojant nuo kiekybinių prie kokybinių jų rodiklių bei charakteristikų. Pavyzdžiui, planuojama kurti elektronines paslaugas, kurios atskiras viešojo administravimo elektronines paslaugas apjungs į vientisus elektroninių paslaugų procesus pagal atitinkamus asmenų gyvenimo įvykius.
Naujos kartos elektroninės viešosios ir administracinės paslaugos atitiks esminius vartotojų poreikius bei lūkesčius. „Paslaugos bus sudėtinės, savaveikės, pagrįstos paslaugų teikimo proceso pertvarkymu, automatiniu paslaugos gavėjo ir kitų reikiamų duomenų surinkimu, inovatyvių technologinių sprendimų panaudojimu, pasiekiamos įvairiomis ryšio priemonėmis ir įrenginiais bei teikiamos visos Europos Sąjungos mastu“, – aiškina IVPK direktorius.
Užsakymo nr.: PT_72759972