Dar 1976 metais asbestas buvo įrašytas į Tarptautinio vėžio tyrimo centro kancerogeninių veiksnių sąrašą, tačiau paradoksaliai tuo pačiu metu jis tapo ir populiaria statybine medžiaga.
Būtent asbestas lėmė daugybę rimtų sveikatos problemų. Dėl šios medžiagos poveikio per metus, kaip skaičiuojama, Europos šalyse apytiksliai užregistruojama apie 20 000 mirčių nuo plaučių vėžio, o jo kenksmingumas prilyginamas net gyvsidabriui.
Dažniausiai asbesto Lietuvoje galima aptikti šiferinėse stogų dangose – bent jau anksčiau pastarosios buvo labai populiarios.
Svarbiausia suvokti, kad pavojingiausias šiferis tampa tada, kai, pavyzdžiui, keičiant stogo dangą asbestiniai gaminiai yra laužomi ar ardomi. Tuomet aplinkoje pasklinda labai smulkios, plika akimi nematomos skaidulos. Žmogui jų įkvėpus, jos it adatos susminga į kvėpavimo takų audinį ir taip tampa įvairių vėžinių susirgimų priežastimi.
Specialistai pastebi, kad Lietuvoje daugelis žmonių nesupranta tikrojo asbesto keliamo pavojaus. Neretai gyventojai ar net nepatyrę statybininkai asbesto turinčius gaminius tvarkyti imasi patys, pavyzdžiui, ardo šiferinius stogus, bet nežino ir negeba tinkamai apsisaugoti nuo medžiagos keliamos grėsmės. Toks netinkamas tvarkymas pavojų kelia tiek patiems gyventojams, tiek statybininkas, tiek ir atliekas surenkančioms kompanijoms.
Vis tik, nuo asbesto pavojaus apsisaugoti galima ir tai nėra labai sudėtinga. Specialistai pataria žmonėms dėvėti kvėpavimo kaukes, kostiumus ir pirštines, o visas atliekas kruopščiai surinkti ir supakuoti taip, kad asbesto dalelių patekimas į orą būtų kuo labiau apribotas.
Finansuoja šiferinių stogų keitimą
Kaip pasakoja Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) aplinkosaugos specialistas Marius Banaitis, šiferio surinkimo poreikis visuomenėje išlieka aktualus ir šiandien, mat tiek kaimuose, tiek ir miestuose vis dar galima pamatyti nemažai gyvenamųjų namų stogų, dengtų šiferiu.
Vis tik, kad žmonės sparčiau imtų atsikratyti šiferio stogų, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) įgyvendina Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srityje „Parama asbestinių stogų dangos keitimui“. Kaimo gyventojai, norintys atnaujinti savo namų stogus ir taip pagerinti gyvenimo kokybę, gali teikti paraiškas ir sulaukti kompensacijos.
2019 metais paraiškas gyventojai gali teikti iki gegužės 31 dienos.
Daugiau vietų pristatyti asbesto turinčias atliekas
VAATC atstovas informuoja, kad nuo šių metų, gyventojų patogumui, asbesto turinčios atliekos pradėtos rinkti Kazokiškių sąvartyne, o 2019 metų viduryje Vilniaus apskrityje yra planuojama šias atliekas priimti ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Vis tik, specialistai pažymi, kad gyventojai, norintys pristatyti didelius kiekius atliekų, turinčių asbesto, šias turėtų pristatyti į sąvartynus.
„Šiferis yra priskiriamas prie pavojingųjų atliekų. Norintiems sutvarkyti šias atliekas remiantis visais keliamais reikalavimais – tai kainuoja“, – sako M. Banaitis ir informuoja, kad Vilniaus regione veikiančiame Kazokiškių sąvartyne asbesto atliekų surinkimo kaina – 89,58 eurų su PVM už 1 toną atliekų.
„Iki 2014 m. Vilniuje veikusioje statybinių atliekų tvarkymo įmonėje buvo priimamos ir tvarkomos asbesto turinčios atliekos. Surinktų atliekų kiekis 2013 m. buvo 3234 t. Būtina įvertinti, kad tuo metu asbesto turinčių atliekų tvarkymo kaina buvo žymiai mažesnė nei dabar esamas šių atliekų tvarkymo kainų lygis“, – pasakoja M. Banaitis.
Specialistai atkreipia dėmesį į dažną namus remontuojančių gyventojų klaidą – jie iš anksto nenumato ir nesuplanuoja šių atliekų surinkimo kaštų. Susiruošę namus remontuotis gyventojai, iš anksto turėtų apskaičiuoti galimą asbesto atliekų kiekį ir jo surinkimui nusimatyti atitinkamą išlaidų dalį.
Neįvertina sveikatos kainos
Gyventojams, kurie namuose ar ūkyje turi asbesto produktų ir nori jais atsikratyti, yra rekomenduojama to nedaryti savarankiškai. Patariama šį darbą patikėti specialistams, kurie, įvertinę asbesto turinčių produktų būklę, tinkamai utilizuos pavojingas atliekas. Pagrindinė priežastis – teisingas šių atliekų šalinimas leidžia apsaugoti žmones ir aplinką nuo pavojingų asbesto plaušelių.
„Asbesto turinčias atliekas būtina surinkti atskirai ir nesumaišyti su kitomis atliekomis. Šiferio lapai privalo būti apsukti plastikine pakavimo plėvele arba sudėti į sandarius maišus tam, kad būtų apsaugota nuo pavojingų asbesto dalelių patekimo į orą bei jų keliamo pavojaus“, – įspėja VAATC aplinkosaugos specialistas.
Asbesto turinčias atliekas priimančios įmonės „Žalvaris“ pardavimų skyriaus direktorė Kristina Kavaliauskienė pastebi, kad žmonių, norinčių šiomis pavojingomis atliekomis atsikratyti teisingai, skaičius auga. „Atsižvelgiant į tai, kiek sulaukiame skambučių su užklausomis dėl asbesto pridavimo, tai sakyčiau, kad kuo toliau, tuo labiau žmonės yra suinteresuoti tvarkytis atliekas pagal taisykles“, – teigia pašnekovė.
Anot K. Kavaliauskienės, vis tik pasitaiko atvejų, kai jiems paskambina gyventojai, besidomintys, kur galima atsikratyti asbestu, tačiau jų užsidegimas dingsta sužinojus, kad už jų surinkimą reikia mokėti.
Pasak specialistų, šiferio atliekų atsikratymo kaina yra didelė ne be priežasties. Mokėti už šių atliekų surinkimą tenka todėl, kad asbesto turintys produktai yra priskiriami pavojingoms atliekoms, o juos tvarkyti gali tik tokią teisę turinčios įmonės. Be to, tvarkant šias atliekas būtina taikyti papildomas apsaugos priemones, tvarkyti jas atskirai nuo kitų atliekų ir pan.
Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad atliekų tvarkymo kaina neturėtų tapti stabdžiu ar atbaidyti gyventojų nuo atsikratymo jomis. Būtent jų ir artimųjų sveikata, yra kur kas didesnis svertas.
Užsakymo nr.: PT_81256917