Lietuvos ir Lenkijos žemės ūkio ministrai ieškojo būdų, kaip kovoti su kiaulių maru

Lietuvos žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė susitikusi su naujuoju Lenkijos žemės ūkiu ministru Kšyštofu Jurgielu aptarė, kaip bendromis pastangomis stabdyti kiaulių marą ir kaip plėsti naujų rinkų paiešką.

„Manau, kad turime nemažai bendrų klausimų, kuriuos galėtume kartu spręsti. Ir Lietuva, ir Lenkija nori geresnių konkurencinių sąlygų savo ūkininkams, tad čia galėtume vieni kitus palaikyti ir kartu vytis senąsias ES valstybes“, – susitikime kalbėjo Lenkijos ministras.

Bene aktualiausia tema tapo afrikinis kiaulių maras, su kuriuo kovoja abi šalys. Šis virusas paveikė Baltijos šalių ir Lenkijos kiaulienos sektorius – krito kiaulienos supirkimo kaina, apribotos eksporto galimybės. Abi šalys ieško galimybių padėti sektoriui: Lietuva savo labiausiai nukentėjusios III zonos kiaulių augintojams ketina kompensuoti kainų skirtumą ir iš Europos Sąjungos, ir iš nacionalinių biudžetų lėšų. Lenkija ieško galimybių remti augintojus ne tik per kainų skirtumą, tikimasi sektoriui pagalbos ranką ištiesti per privataus saugojimo schemą, kurią Europos Komisija planuoja paleisti nuo gruodžio pradžios.

„Mūsų šalys labai panašios, turime panašius siekius, planus, tad galime vieni kitus remti. Tai yra ypač aktualu, kai turime pristatyti ir ginti savo pozicijas Europos Sąjungos institucijose“, – kalbėjo žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Dar vienas aktualus klausimas – pieno sektorius. Tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje supirkimo kainos yra sumažėjusios. Šiuo metu Lietuvoje ūkininkams išmokama Europos Sąjungos ir nacionalinė parama, taip siekiama kompensuoti praradimus, o Lenkijoje konsultuojamasi su ūkininkais ir dėliojami kriterijai, pagal kuriuos bus mokamos kompensacijos.

Abi šalys taip pat intensyviai ieško naujų eksporto rinkų, ypatingai Azijos šalyse: Kinijoje, Japonijoje, Korėjoje. Daug vilčių dedama į Europos Sąjungos pardavimo skatinimo politiką. Bendradarbiaudamos ir teikdamos bendras paraiškas produktų eksportui, šalys gali siekti didesnio finansavimo iš ES biudžeto.

Glaudus yra ir Lenkijos bei Lietuvos veterinarijos tarnybų bendradarbiavimas. „Turime labai gražias tradicijas, bendradarbiaujame jau 25 metus, ypatingai pirmaisiais metais po Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo mums padėjo draugai iš Pulavų instituto, su jais iki šiol palaikome šiltus santykius“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius.

Baltijos šalys, Lenkija ir Suomija prieš kiekvieną žemės ūkio ir žuvininkystės Tarybą susitinka apsikeisti pozicijomis dėl būsimos Tarybos darbotvarkės ir, jei reikia, kitais aktualiais klausimais. Abiejų šalių ministrai sutarė, kad tokios tradicijos bus laikomasi ir toliau.