Prie gerėjančios informuotumo situacijos Lietuvoje prisidėjo ir BDAR (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) priėmimas Europos Sąjungos mastu, ir reguliariai viešinami įvykiai, susiję su kibernetinio saugumo problemomis. Šiai kategorijai galima priskirti neseniai išplitusius sukčiavimus, susijusius su elektronine bankininkyste arba kibernetinio saugumo išpuolius, susijusius su išmaniųjų telefonų programėlėmis.
Nuo kibernetinio saugumo atakų nukentėjusių žmonių skaičius yra nemažas ir tai verčia suklusti: ar tikrai esame ne tik pakankamai gerai informuoti apie skaitmeninėje erdvėje supančius pavojus, bet ir jiems pasirengę? Kalbant apie verslo aplinką, situacija taip pat neraminanti: net 2 iš 3 smulkaus verslo įmonių Lietuvoje nėra pasirūpinusios tinkama kibernetinio saugumo politika. Kokią įtaką tai gali daryti tiek pavieniams verslams, tiek jų sektoriams?
Kalbant apie smulkųjį verslą, neretai kyla klausimas, ar jam yra būtinos tokios pačios kibernetinio saugumo gairės, kokias galima pastebėti didesnėse įmonėse. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tokia investicija nėra prioritetas įmonei, besifokusuojančiai į mažesnes auditorijas ar nišas. Kadangi kibernetinio saugumo politika reikalauja tiek personalo, tiek finansinių išteklių, nesunku įsivaizduoti, kad tokia investicija paprasčiausiai gali neatsipirkti.
Tačiau atmesti kibernetinių rizikų tikimybės vien dėl kompanijos dydžio nereikia. Atvirkščiai – vis tobulėjant skaitmeninių nusikaltimų strategijoms ir atsirandant naujiems kenkimo vartotojui būdams, įmonėje dirbančių žmonių skaičius nebėra lemiamas faktorius. Trumpai tariant, net ir smulkieji verslai įeina į kibernetinių rizikų zoną dėl įvairiausių priežasčių: tai gali būti internetinėse svetainėse esančios prekių ar paslaugų apmokėjimo sistemos, pačių darbuotojų ar įvairių privatūs duomenys ar konfidenciali verslo informacija, egzistuojanti kone kiekvienoje įmonėje.
Informacinių technologijų specialistų teigimu, net ir smulkiojo verslo įmonės turėtų pastoviai rūpintis savo kibernetiniu saugumu. Tai gali tapti naudinga investicija, suteiksiančia daugiau potencialių klientų pasitikėjimo. Ilgainiui šis pasitikėjimas gali suteikti puikią poziciją rinkoje bei atnešti daugiau pelno, nei investuojant į kitas verslo vystymo sritis, kaip, pavyzdžiui, rinkodaros ar pardavimų strategijas.
Be to, ekspertai priduria, kad mažos įmonės kibernetinio saugumo įstatai ir politika anaiptol neturi priminti didžiųjų žaidėjų – skiriasi tiek kompanijų dydžiai, tiek biudžetai. Pirminė kibernetinio saugumo strategija turėtų įtraukti tiek įvairius skaitmeninius sprendimus, tiek pačius įmonės darbuotojus.
Tačiau dar svarbiau – nepamiršti reguliariai peržvelgti egzistuojančių kibernetinio saugumo taisyklių. Nusikaltimai bei įvairūs pavojai skaitmeninėje erdvėje plečiasi ir tobulėja, keldami naujų iššūkių tiek srities specialistams, tiek potencialiai nukentėti galintiems žmonėms. Dėl šios priežasties naudinga domėtis industrijos naujienomis bei esant reikalui atnaujinti savo verslo kibernetinio saugumo gaires.
Nors kiekvienas žmogus ar įmonė turėtų visų pirma patys pasirūpinti savo kibernetinio saugumo priemonėmis, susidūrus su kibernetinių incidentų galima kreiptis į Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą https://www.nksc.lt/pranesti.html, o jeigu patyrėte žalą dėl kibernetinio nusikaltimo – Kriminalinės policijos biurą https://www.epolicija.lt/, asmens duomenų praradimo atveju – Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija https://vdai.lrv.lt/. Pravartu žinoti, kur ieškoti daugiau informacijos apie kibernetinį saugumą ir kur kreiptis, jei įmonė patyrė kibernetinę ataką.
Užsakymo nr.: PT_85345295
