Nelabai viltingai nuteikia ir dabartinės demografinės tendencijos – senstanti visuomenė ir nemažėjanti emigracija.
Kaip siekiamybė neretai pateikiami užsienio valstybių pavyzdžiai. Vis dėlto su tokiomis pačiomis problemomis kaip ir Lietuva susiduria daugelis Europos valstybių. Kiekviena jų renkasi skirtingą kelią joms spręsti, tačiau viena aišku – vien tik valstybės socialinio draudimo sistema užtikrinti gyventojams pakankamos pensijos šiandien negali net ir ekonomiškai stipriausiose šalyse.
Lyginti gaunamos pensijos sumą – netikslinga
Lietuviams dažnai labai įspūdingos atrodo vokiečių ar skandinavų gaunamos pensijos. Ir iš tiesų, lyginant su lietuviškomis, jos yra tikrai aukštos.
Visgi, norint palyginti pensijas skirtingose šalyse, tikslingiausia tai daryti vertinant vadinamąją pakeitimo normą. Tai dydis, parodantis, kokią dalį gaunamo atlyginimo senatvėje sudarys žmogaus pensija. Deja, išlaikyti šį rodiklį aukštame lygyje daugeliui valstybių darosi vis sudėtingiau.
„Problemos visoje Europos yra tos pačios – vis mažesnei daliai dirbančiųjų tenka išlaikyti vis daugiau pensininkų. Štai Europos Komisija prognozuoja, kad iki 2060 metų dirbančiųjų Europos Sąjungoje bus dvigubai mažiau nei jų išlaikomų gyventojų“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.
Pensijų fondus kuria ir skandinavai
Nors skirtingose valstybėse pensijų sistemos modeliai gerokai skiriasi, tačiau praktiškai visuose jų šiandien svarbus vaidmuo tenka pensijų fondams.
„Dauguma Europos valstybių šiandien turi kelių pakopų pensijų sistemas, kai šalia valstybės mokamų pensijų, gyventojai gauna ir sukauptas pensijų fonduose. Kiekvienu atveju konkretūs modeliai ar įmokų dydžiai ir dalys skiriasi, bet principas išlieka panašus – į pensijų sistemą pajungiami ir pensijų fondai“, – pažymi Š. Ruzgys.
Pasak Š. Ruzgio, net ir Skandinavijoje, kur valstybės vaidmuo tradiciškai yra pakankamai svarbus, skatinama kaupti pensijų fonduose. Be to, visame Vakarų pasaulyje tendencija yra tokia, kad vis didesnę pensijos dalį gyventojams lemia būtent kaupimas pensijų fonduose.
Per tris pakopas lietuvių pensijos prilygtų estų
Trijų pakopų pensijų sistema šiandien veikia ir Lietuvoje. Pagal dabartinius skaičiavimus, „Sodra“ būsimiems pensininkas galės užtikrinti tik 30-40 proc. jų buvusio darbo užmokesčio. Nenuostabu, kad tik trečdalį atlyginimo siekianti pensija daugeliui tikrai nėra svajonių.
Dėl šios priežasties maždaug 1,2 mln. lietuvių papildomai pensijai kaupia pensijų fonduose, o beveik pusė jų kaupimui skiria ir dalį nuosavų lėšų. Antroji ir trečioji pensijų pakopos, savanoriški pensijų fondai ir kaupiamasis gyvybės draudimas, senatvėje leidžia tikėtis prie „Sodros“ pensijos pridėti atitinkamai 20-30 proc. buvusio darbo užmokesčio. Taigi kaupiant pilna apimtimi senatvėje galima tikėtis 50-70 proc. buvusio darbo užmokesčio siekiančios pensijos.
Europos kontekste tai nėra toks jau prastas rodiklis. Štai, pavyzdžiui, panašią į mūsų sistemą taikantys estai prognozuoja, kad vidutiniškai uždirbantys Estijos gyventojai senatvėje galės gauti beveik 29 proc. darbo užmokesčio siekiančią valstybės mokamą pensiją ir maždaug 22 proc. darbo užmokesčio siekiančią pensiją, sukauptą pensijų fonduose. Mažai uždirbantiems estams šios dalys atitinkamai siektų 40 proc. ir 22 proc.
Kalbant apie Baltijos šalis, daugiausia pensijų fonduose yra sukaupę būtent estai – pensijų fondų sąskaitose estai laiko apie 2,6 mlrd. eurų, o tai sudaro 11,3 proc. Estijos biudžeto. Latvijos dirbantieji sąskaitose jau sutaupė 9,5 proc. šalies biudžeto, o Lietuva atsilieka dvigubai – antros pakopos pensijų fonduose tautiečiai sukaupę tik 5,7 proc. Lietuvos biudžeto.
Daugiausiai sukaupia danai
Pasižvalgykime ir po kitas valstybes – pirmiausiai lietuvius dažnai taip žavinčią Skandinaviją. Štai Švedijoje, Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, senjorų laukia maždaug 37 proc. buvusio atlyginimo siekianti valstybinė pensija ir dar apie 19 proc. buvusio atlyginimo garantuojanti pensija, sukaupta pensijų fonduose. Kaip matome, vertinant pakeitimo normą, pilna apimtimi kaupiantiems lietuviams nusimato panašios ar netgi didesnės pensijos nei švedams.
Bene įspūdingiausiai atrodo danų pensijų sistema. Mažas pajamas gaunantiems dirbantiesiems iš valstybinio socialinio draudimo fondo ji numato 56 proc. atlygio siekiančią pensiją, o iš privalomų pensijų fondų – dar 51 proc. buvusio atlyginimo siekiančią išmoką. Taigi per abi pakopas mažai uždirbantys danai gali gauti netgi didesnę pensiją, nei buvęs jų mėnesinis atlyginimas.
Atkreipkime dėmesį, kad kaupimas pensijų fonduose Danijoje yra privalomas. Be to, danų pensijų fonduose sukaupto turto dalis, lyginant su šalies vidaus produktu, yra didžiausia pasaulyje. Danijos gyventojai pensijų fonduose yra sukaupę turto, kuris prilygsta 210 proc. Danijos BVP. Jau minėti švedai šiame sąraše yra šešti, o estai – aštuoniolikti.
Kaupimą pensijų fonduose skatina valstybės
Dar didesnis vaidmuo pensijų fondams tenka anglosaksų šalyse. Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, JAV ar Kanadoje pensijų sistemos sukurtos taip, kad tose šalyse valstybės indėlis į gyventojų pensijas būtų minimalus. Didžiąją dalį pensijos šių valstybių gyventojai susikaupia pensijų fonduose.
„Daugelis Vakarų valstybių jau prieš gerą dešimtmetį suprato, kad senstanti visuomenė yra didelis iššūkis esamoms pensijų sistemoms, todėl į jas ėmėsi aktyviai įtraukti ir pensijų fondus. Be abejo, būtų naivu tikėtis, kad pensijų fondai išspręs visas problemas, tačiau skaičiavimai ir praktinė patirtis rodo, kad jie gali gerokai palengvinti valstybės naštą mokant pensijas. Dėl to daugelyje šalių valstybė skatina žmonių kaupimą pensijų fonduose ar netgi padaro jį privalomu“, – sako Š. Ruzgys.
Anot Š. Ruzgio, kaupdami pensijų fonduose gyventojai ne tik atideda tam tikrą sumą pinigų ateičiai, bet ją investuoja finansų rinkose, todėl gali sukaupti daugiau ir užsitikrinti padorią pensiją senatvei.
Užsakymo nr.: PT_73192950