Tačiau dabar jau modernizuoto namo gyventojai džiaugiasi ne tik mažesnėmis šildymo sąskaitomis ir kokybiškai atliktais darbais, bet ir tuo, kad renovacija įgyvendinta už mažesnę sumą nei buvo planuota. Sutaupyti padėjo kokybiškai ir sklandžiai įgyvendinti visi renovacijos etapai. Tačiau kaip pasiekti, kad visai daugiabučio bendruomenei pavyktų sutarti dėl renovacijos ir sklandžiai išspręsti šiame procese natūraliai kylančius diskusinius klausimus.
Šis straipsnis – iš specialaus ciklo „Kokybiškos renovacijos gidas“, kuriame išsamiai aptariamas visas daugiabučio renovacijos procesas: nuo pirmųjų žingsnių iki tinkamo renovuoto namo eksploatavimo. Ciklą pristato Būsto energijos taupymo agentūra.
Kodėl svarbus gyventojų požiūris?
Tam, kad vienas svarbiausių renovacijos dokumentų – investicijų planas – būtų parengtas kruopščiai ir laiku, labai svarbus daugiabučio gyventojų ryžtas kuo sėkmingiau ir kokybiškiau įgyvendinti renovaciją. Tačiau ne paslaptis, kad būtent pradinės diskusijos apie namo atnaujinimą ir energinio efektyvumo priemones gali pareikalauti nemažai laiko bei pastangų.
Sėkmingai renovaciją savo daugiabutyje inicijavusi I. Dukštienė pasakoja, kad pritarti investicijų planui pavyko ne iš pirmo karto. Tačiau nenuleisti rankų padėjo tie daugiabučio gyventojai, kurie nuoširdžiai norėjo renovacijos ir suprato jos ilgalaikę naudą.
„Keliasdešimt procentų mūsų daugiabučio gyventojų nepalankiai žiūrėjo į renovaciją todėl, kad jiems atrodė, jog ir dabar gyvenimas name nėra blogas. Jiems nieko netrūko. Tačiau vis dėlto renovacijos klausimas – ne asmeninis. Tai viso daugiabučio gyventojų noras, reikėtų derintis prie daugumos. Beje, skeptiškai nusiteikusius gyventojus įtikinti padėjo priminimas, kad renovacija turi vertę ne tik pačiam gyvenant, bet ir nutartus butą parduoti ateityje“, – pasakoja I. Dukštienė.
Nerimavo dėl kainos ir galimo nesąžiningumo
Daug kalbėtis su nepatikliai į renovaciją žvelgiančiais gyventojams teko ir vilniečiui bendrijos pirmininkui Antanui Šackui. Tarp didžiausių gyventojų baimių buvo ta, kad juos tiesiog apgaus. „Baimes padėjo išsklaidyti įrodymai, kad visi pinigai, kuriais atsiskaitysime už renovaciją, keliaus per banką, kad visas procesas bus visiškai skaidrus“, – pasakoja šimto buto daugiabutyje renovaciją sėkmingai inicijavęs pašnekovas.
Jis pabrėžia, kad gyventojams, gaunantiems kompensaciją už šildymą, reikėtų priminti, kad jeigu jie prieštaraus renovacijai, iš jų gali būti atimta ir kompensacija. „Kai kada žmonės šį dalyką pamiršta, jiems renovacijos nereikia, nes jie ir taip moka mažiau už šildymą. Todėl svarbu paminėti, kad nepritarus renovacijai, kompensacijos nebeliks“, – sako A. Šackus.
Daugeliui daugiabučių gyventojų renovacija siejasi su išlaidomis, būtent jų labiausiai ir bijo dauguma skeptiškai nusiteikusių. Todėl renovaciją reikėtų pristatyti su konkrečiais skaičiavimais ir pavyzdžiais. Taip pat – pasikviesti į gyventojų susirinkimus įvairius renovacijos specialistus, kurie išsamiai papasakos ir apie renovacijos procesą, ir apie tai, kaip kokybiškai įgyvendinti įvairias energinio efektyvumo priemones.
„Kalbėdami apie renovaciją, naudojomės kitų namų pavyzdžiais ir sutaupymais. Be to, į susirinkimus kviesdavome BETA ir kitus specialistus“, – pasakoja I. Dukštienė bei pastebi, kad kokybišką renovaciją padėjo užtikrinti ne tik pokalbiai, bet ir pasivaikščiojimai po namą. Svarstant, kokias energinio efektyvumo priemones reikia įgyvendinti, pirmininkė kartu su gyventojais eidavo apžiūrėti „silpnųjų“ daugiabučio vietų. „Pavyzdžiui, mūsų liftas buvo tikrai labai senas, jam reikėjo atnaujinimo. Nuėjome su gyventojais ir jį dar kartą apžiūrėjome, kad tuo visi įsitikintų ir dėl to sutartų“, – sako pašnekovė.
A. Šackus pasakoja, kad pristatydamas renovaciją, išplatino informaciją su preliminariais skaičiavimais, kiek į turės investuoti kiekvienas butas.
Kalbėtis ne tik per susirinkimus
Abu bendrijos pirmininkai vienbalsiai teigia, kad renovacijos idėją būtina pristatyti ne tik per bendrus gyventojų susirinkimus, bet ir individualiai kiekvienam gyventojui. „Į susirinkimus žmones ateina dažniausiai jau turėdami savo nuomonę ir pasiryžę ją ginti. Todėl po pirmųjų susitikimų eidavau pasikalbėti su gyventojais asmeniškai, atsakyti į jiems rūpimus klausimus. Visiems renovacijos norintiems aktyviems gyventojams ir bendrijos pirmininkams patarčiau elgtis panašiai ir bendrauti su kiekvienu gyventoju“, – pasakoja I. Dukštienė.
A. Šackus atkreipia dėmesį, kad kuo didesnis gyventojų palaikymas labai svarbus ir dėl to, kad to gali paprašyti daugiabučių renovacijai paskolą suteikiantys bankai. „Iš pradžių renovacijai pritarė kiek daugiau nei 50 procentų butų savininkų. To reikalauja Daugiabučių namų atnaujinimo programa. Tačiau bankas paprašė užtikrinti, kad renovacijai pritartų bent 65 proc. gyventojų. Todėl teko dar kartą belstis į gyventojų duris ir bendrauti“, – sako A. Šackus.
Kitame ciklo „Kokybiškos renovacijos gidas“ straipsnyje skaitykite apie tai, kaip užtikrinti optimalų daugiabučio renovacijos kainos ir kokybės santykį. Visus temos tekstus, kuriuose išsamiai aptariamas daugiabučių namų renovacijos procesas – nuo jo inicijavimo iki tinkamo būsto eksploatavimo po renovacijos – rasite specialioje DELFI.lt rubrikoje.
Užsakymo nr.: PT_74219322