Visgi banko atstovas pabrėžia, kad visiems proceso dalyviams svarbiausia išlieka renovacijos kokybė, todėl už nekokybiškai atliktus darbus nėra mokama.
Šis straipsnis – iš specialaus ciklo „Kokybiškos renovacijos gidas“, kuriame išsamiai aptariamas visas daugiabučio renovacijos procesas: nuo pirmųjų žingsnių iki tinkamo renovuoto namo eksploatavimo. Ciklą pristato Būsto energijos taupymo agentūra.
Pritarti turi 60 proc. gyventojų
„Priimant sprendimą dėl renovacijos kreditavimo svarbiausi du aspektai: renovacijai pritariančių gyventojų procentas ir įsiskolinimai už komunalines ir kitas paslaugas“,– pasakoja „Šiaulių banko“ Verslo plėtros tarnybos vadovo pavaduotojas, Finansavimo paslaugų vystymo departamento direktorius Mindaugas Rudys.
Jis pabrėžia, kad nors pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos taisykles renovacijai turi pritarti tik kiek daugiau nei pusė – ne mažiau kaip 50+1 butų savininkų – visos finansinės institucijos prašo didesnio gyventojų pritarimo.
„Kreditavimo prašymas svarstomas tik tuomet, kai renovacijai pritaria ne mažiau kaip 60 proc. butų savininkų. Prieš kelerius metus nepakankamas pritariančiųjų modernizacijos skaičius buvo rimta problema, galėjusi pristabdyti visą daugiabučio renovacijos procesą. Dabar dauguma administratorių jau žino, kad reikia siekti kuo tvirtesnio ir didesnio gyventojų pritarimo“, – sako M. Rudys.
Šį banko reikalavimą svarbu atsiminti nuo pat pirmųjų gyventojų susirinkimų ir siekti kuo didesnio pritarimo renovacijai – diskutuoti, ieškoti atsakymų į visus nerimą keliančius klausimus. Paskatinti daugumą gyventojų pritarti renovacijai reikėtų dar prieš kreipiantis dėl finansavimo.
Kliūtimi gali tapti įsiskolinimai
Antrasis svarbus kriterijus, kuriuo vadovaujantis priimamas sprendimas dėl finansavimo – skolininkų skaičius.
„Jeigu 10 proc. gyventojų turi didelių įsiskolinimų už komunalines ir kitokias paslaugas, sprendimas suteikti finansavimą gali būti neigiamas“, – pasakoja banko atstovas.
Pastebima, kad administratoriai vis dažniau randa būdų, kaip skolininkų procentą sumažinti – pavyzdžiui, dalis skolų padengiamos iš kaupiamųjų namo bendrijos lėšų. Tokiu būdu svetimos skolos nesustabdo daugiabučio nuo siekiamo tikslo – būsto atnaujinimo
Renovacijos sutarčių – už 301 mln. eurų
Finansinėms institucijoms, tokioms kaip bankai ir Viešųjų investicijų plėtros agentūrai (VIPA), patikėtas daugiabučių modernizavimui skirto apyvartinio fondo JESSICA lėšų administravimas. Jos ir teikia lengvatines paskolas daugiabučių modernizavimui. Paskolų modernizavimui teikimo lyderis jau kelerius metus yra „Šiaulių bankas“, nuo 2010 m. pasirašęs kreditavimo sutarčių už 301 mln. eurų, o per 2016 m. už 100 mln. eurų. Šiemet bankas planuoja pasirašyti renovacijos sutarčių už panašią sumą, taigi – finansuoti maždaug 500 daugiabučių modernizaciją.
Lengvatinės paskolos daugiabučių modernizavimui teikiamos 20 metų laikotarpiui. Šioms paskoloms taikomos 3 proc. dydžio fiksuotos metinės palūkanos. Be to, paskolą gyventojai gali atiduoti per trumpesnį laiką už tai nemokėdami jokių mokesčių. Tačiau šios renovacijos finansavimo sąlygos – ne vienintelės, kurias turėtų žinoti gyventojai. Į tai dėmesį atkreipia Mindaugas Rudys.
„Kadangi į finansinę instituciją – banką arba VIPA – dėl daugiabučio renovacijos finansavimo turi kreiptis renovacijos administratorius, jam ir tenka didžiausia atsakomybė už tai, kad prašymas suteikti kreditavimą būtų tvarkingas ir nevilkintų viso renovacijos proceso. Tačiau prie šio proceso sklandumo gali prisidėti ir gyventojai“, – sako pašnekovas.
Sprendimas – per savaitę
Jeigu administratorius, kreipdamasis dėl finansavimo, pateikė visus reikiamus dokumentus, daugiabutyje nėra skolininkų, o renovacijai pritaria 60 proc. gyventojų, sprendimas dėl finansavimo pasiekia gyventojus greitai.
„Šiaulių bankas“ prašymus svarsto maždaug savaitę“, – pastebi M. Rudys. Po to, kai iš banko gaunamas preliminarus teigiamas atsakymas dėl kredito suteikimo, gali būti perkami renovacijos darbai. Juos įsigijus, pasirašoma kreditavimo sutartis.
Pašnekovas primena, kad gyventojai pradeda mokėti paskolą tik po renovacijos baigimo, o ne iškart pasirašius kreditavimo sutartį. Atsakomybę už tai, kad paskola būtų išmokėta prisiima renovacijos administratorius. Jis surenka paskolos mokėjimus iš gyventojų ir perveda juos bankui. Jeigu kuris nors daugiabučio gyventojas po kurio laiko nebegali mokėti paskolos, šios problemos sprendimu rūpinasi ne paskolą išdavusi finansų institucija, o renovacijos administratorius.
Taip pat labai svarbu atsiminti, kad jeigu pastebimas renovacijos darbų brokas, su rangovais atsiskaitoma tik po to, kai klaidos ir brokas būna pašalinami, tad ir gyventojams pradėti mokėti paskolą tokiais atvejais reikia vėliau.
Užsakymo nr.: PT_74288674