Suma atrodo milžiniška, tačiau reikia nepamiršti, kad kaupia daugiau kaip 1,2 mln. šalies gyventojų, taigi, vidutiniškai kiekvienas būsimas pensininkas senatvei jau atsidėjo po 2000 eurų.
Tai daug ar mažai? Atsakymo galima ieškoti specialiai šiam tikslui sukurtoje skaičiuoklėje www.pensijuskaiciuokle.lt, kuri parodo, kokios pensijos jūs galite tikėtis iš „Sodros“ ir iš pensijų fondų, remiantis jūsų amžiumi, pajamomis ir pensijų fonde sukaupta suma.
Atkreipiamas dėmesys, kad ši suma galėjo būti didesnė, jeigu sistema būtų mažiau keičiama ir žmonės jaustų, kad valstybės įsipareigojimai stabilūs ir politikai niekada nebandys jos sunaikinti.
Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys sako, kad politikai dažnai neatsakingai, nepasidomėję ir nepagalvoję ima kalbėti apie pensijų fondų veiklą. „Žmonės girdi nuolatines abejones ir kartojamus planus, kad reikia kažką keisti, reformuoti, todėl suprantama, kad ir patys pradeda abejoti. Kaupimas senatvei yra labai ilgas procesas, kad pasiruošimas karjeros pabaigai vyktų sklandžiai, jis turi būti kiek įmanoma stabilesnis, žmonės turi jausti garantijas“, – sakė Š. Ruzgys.
Žmonės jau pasakė, kad jie nori kaupti
Asociacijos prezidentas pripažįsta, kad pensijų fonduose žmonių sukauptas sumas sumažino ir 2009–2013 metais galiojęs valstybės sprendimas mokėti mažesnes valstybės įmokas į pensijų fondus. Jei ne tas sumažinimas, dabar būsimieji pensininkai senatvei būtų sukaupę mažiausiai keliais šimtais milijonų eurų daugiau. Per ekonomikos krizę buvo pasigirdę ir kalbų, kad pensijų fondus reikia uždaryti, tvirtinta, kad šios sistemos žmonėms nereikia, ji reikalinga tik pensijų kaupimo bendrovėms.
Tačiau 2013 metais įvyko lūžis – turėdami galimybę apsispręsti žmonės pasakė, kad jiems reikia pensijų fondų ir jie nori kaupti senatvei. Tik keletas procentų dirbančiųjų sustabdė kaupimą, o daugiau kaip 350 tūkst. pensijų fondų dalyvių sutiko prisidėti įmokomis iš savo kišenės. Dabar jų priskaičiuojama daugiau kaip 0,5 mln.
Į pensijų fondus 2014–2015 metais žmonės įmokėjo 54 mln. eurų asmeninių lėšų.
Kasmet – po 5,13 proc. grąžos
Sprendimas sukurti pensijų kaupimo sistemą buvo priimtas po ilgų diskusijų, pensijų fondai veiklą pradėjo 2004-aisiais ir jau pirmaisiais metais sulaukė apie 400 tūkst. dalyvių.
Per šiuos 12 metų pensijų fonduose esančios lėšos kasmet uždirbo vidutiniškai po 5,13 proc., o tai yra 1,5 karto daugiau nei viso šio laikotarpio infliacija, kuri vidutiniškai siekė 3,19 proc. Palyginimui, terminuoti indėliai jau seniai sumažėjo iki minimumo ar net nulio.
Žinoma, buvo ir nuostolingų metų. Štai 2008-aisiais, kilus ekonominei krizei, pensijų fondų vienetų vertė sumažėjo vidutiniškai 19,7 proc., tačiau jau kitais metais vertės išaugo 17,3 proc. 2011-ieji taip pat buvo nelengvi, nes vertės mažėjo 2,9 proc., tačiau jau kitais metais pinigų uždirbta net 11,2 proc.
Tai tik patvirtina investicijų ir pensijų fondų specialistų teiginius, kad siekiant įvertinti suma atrodo milžiniška, tačiau reikia nepamiršti, kad kaupia daugiau kaip 1,2 mln. šalies gyventojų, taigi, vidutiniškai kiekvienas būsimas pensininkas senatvei jau atsidėjo po 2000 eurų pensijų fondų veiklą svarbiausi yra ilgalaikiai rezultatai.
Pensininkams – 83 mln. eurų
Kitas svarbus skaičius yra 83 milijonai eurų. Tokią sumą per šiuos 12 metų pensijų fondai jau išmokėjo dalyviams, išėjusiems į pensiją, arba paveldėtojams.
„Kol kas žmonės sukaupia po kelis tūkstančių eurų, kuriuos dar gali atsiimti iškart išėję į pensiją, bet vis dažniau yra sudaromos anuitetų sutartys, pagal kurias į pensiją išėjęs pensijų fondų dalyvis gauna mėnesinę išmoką“, – sako Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.
Pasak jo, daugėjant tokių išmokų papildomai sukaupta pensija tampa priemoka prie „Sodros“ pensijos.
Pasak Š. Ruzgio, klaidingai manoma, kad pensijų fondai pakeis „Sodrą“: „Tai yra papildoma pensija, kurią žmogus gali sukaupti. Be to, tai pensijų fondai padeda „Sodrai“ išspręsti su visuomenės senėjimu susijusias problemas – „Sodra“ moka mažiau pensijos, nes kitą dalį žmogus sukaupia pensijų fonde.“
Pensija – iš skirtingų šaltinių
Kasmet daugumos valstybių valdantieji, taip pat ir Lietuvos Vyriausybė, prognozuoja, kokios pensijos gali tikėtis žmogus, palyginti su gaunamu atlyginimu. Visuotinai sutariama, kad valstybė gali garantuoti nuo 25 iki 40 proc. buvusio atlyginimo, viskas priklauso nuo ekonominės situacijos. Likusią dalį žmogus turi sukaupti padedamas valstybės ir savarankiškai.
Būtent tokį sprendimą ragina taikyti Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio bankas ir kitos organizacijos bei ekspertai.
Dar 2012 metais Europos Komisija pareiškė: „Senstanti visuomenė visų valstybių narių pensijų sistemoms kelia didelių sunkumų. Žmonės gyvena ilgiau, tad jie turi ilgiau dirbti ir daugiau susitaupyti pensijai. Kitaip nebus įmanoma užtikrinti pensijų adekvatumo, nes tiesiog nebus iš ko padengti išaugusių išlaidų. Be to, reikia užtikrinti didesnį privačių pensijų fondų saugumą ir pelningumą“.
Būtent šiuo keliu eina dauguma valstybių Europoje. Pensijų fondai veikia ir yra stiprinami Vokietijoje, Skandinavijoje, jau nekalbant apie kaimyninę Latviją ir Estiją, kur žmonių pensijų fonduose sukauptas turtas, 2015 metų duomenimis, buvo dukart didesnis, lyginant su šalies ekonomikos dydžiu, nei Lietuvoje.
Užsakymo nr.: PT_72930924