Kokius ekologinius sprendimus gali pasirinkti gyventojai, kad dėl to nenukentėtų renovacijos kokybė? Apie tai – pokalbis su statybų ekspertais, dirbančiais su būsto atnaujinimo projektais visoje Lietuvoje.
Tinka ne visi ekologiški sprendimai
Siekiantieji ne tik taupiai gyventi, bet ir rūpintis aplinka, renovuodami savo daugiabutį gali rinktis net kelis aplinkai „draugiškus“ sprendimus.
„Ko gero, geriausias pavyzdys yra langai. Jie gali būti plastikiniai, plastmasiniai arba mediniai Ekologiškiausias pasirinkimas yra mediniai langai. Be to, jie energiškai efektyvūs, ilgaamžiai ir estetiškai atrodo. Tiesa, jei daugiabutis nusprendžia pasirinkti medinius langus, reikia turėti omeny, kad tai pabrangins renovacijos sąmatą“, − sako vienos įmonių, rengiančių investicijų planus daugiabučių modernizacijai, vadovas Mindaugas Čepulis.
Tačiau ekspertas įspėja, kad medžiagos ekologiškumas nebūtinai sutampa su geriausiomis energinėmis savybėmis – kai kurios itin ekologiškos medžiagos energiniu požiūriu gali būti netinkamos. Pavyzdžiui, žvelgiant iš ekologinės perspektyvos perdangų apšiltinimas šiaudų briketais gali būti pats naudingiausias, tačiau reikalaujamą energinį efektyvumą padės pasiekti tik akmens vata.
M. Čepulis pažymi, kad dėl šių priežasčių renkantis medžiagas pirmiausia dėmesys turi būti skiriamas jų kokybei, energinėms savybėms, o jau tik po to ekologiškumui: „Ekologiškos medžiagos nebūtinai yra kokybiškesnės už paprastas, o renovuojant daugiabučius bet kuriuo atveju turi būti naudojamos tik kokybiškos medžiagos“.
Kitas aplinkai „draugiškas“ sprendimas yra skirtas daugiabučiams, turintiems šlaitinius stogus. Tokie stogai gali būti dengiami skarda, šiferiu be asbesto arba čerpėmis. „Aplinkai draugiškiausios yra čerpės. Jos taip pat padeda užtikrinti reikiamus energijos sutaupymus, tad yra tikrai neblogas pasirinkimas besirūpinantiems aplinka“, – dėsto pašnekovas.
Ekologija jau „užkoduota“ renovacijoje
Vilniuje įsikūrusios statybų įmonės generalinis direktorius Mindaugas Beišys pabrėžia, kad daugiabučio renovacija savaime yra didelė „paslauga gamtai“, net jei gyventojai nuspręs įgyvendinti įprastas energinio efektyvumo priemones. Anot jo, statinio kokybė po renovacijos įvairiapusiškai išauga, todėl jo poveikis aplinkai ženkliai sumažėja.
„Minimali renovacijos užduotis yra 40 proc. sumažinti energijos suvartojimą. Vadinasi tokio būsto apšildymui bus sunaudojama mažiau kuro, renovuoto būsto savininkai ženkliai prisidės prie taršos mažinimo ir taip gerins mūsų visų gyvenamosios aplinkos kokybę. Tad, paprastai tariant, gyventojai, kurie renkasi būsto renovaciją, yra atsakingi ir prisideda prie pažangesnio – ir ekologiniu, ir praktiniu požiūriu – gyvenimo“, – sako M. Beišys.
M. Čepulis taip pat atkreipia dėmesį, kad po renovacijos daugiabutis tampa ekologiškesnis, nes suvartoja kur kas mažiau šilumos energijos, tad į aplinką patenka mažiau anglies dvideginio.
„Medžiagos, naudojamos renovacijai, pagal renovacijos taisykles turi būti sertifikuotos ir atitikti aukščiausius kokybės standartus, o tai reiškia, kad jos neturi neigiamo poveikio nei žmonių sveikatai, nei aplinkai. Be to, pats statybų procesas renovuojant daugiabučius turi būti atliekamas laikantis aplinkosauginių standartų – pavyzdžiui, statybinės atliekos rūšiuojamos“, – pasakoja pašnekovas.
Itin saugios statybinės medžiagos
Abu ekspertai atkreipia dėmesį, kad labai svarbi ir renovacijos aplinkosauginio poveikio dedamoji – aukštus aplinkosauginius standartus atitinkančios statybinės medžiagos.
„Statybos gaminiams, kuriais prekiaujama Europos ekonominėje erdvėje, privalomas CE ženklinimas. Gaminys, kuris turi tokį ženklą, atitinka Europos Sąjungos (ES) reikalavimus dėl sveikatos, naudojimo saugos ir aplinkos apsaugos. Tokiu būdu ES rūpinasi tuo, koks produktas pasiekia vartotoją. O kadangi renovacijai naudojamos statybinės medžiagos turi būti sertifikuotos, taip užtikrinama, kad renovacijai naudojamos tik saugios statybinės medžiagos“, – sako M. Beišys.
Pašnekovai akcentuoja, kad šie reikalavimai renovacijai nėra vien formalumas – šiuo metu jau netrūksta pavyzdžių, kai aukšti standartai užkirto kelią kenksmingų medžiagų naudojimui statybose. Pavyzdžiui, medžiagose nebenaudojamas švinas, stogo konstrukcijose draudžiamas asbestas, ribojami tam tikri cheminiai produktai ir pan. Specialistai primena, kad anksčiau gaminant plastikinius langus buvo naudojamas švinas, tačiau dabar tokia gamyba uždrausta.
„Žali“ – ir statybos darbai
Nors apie tai girdama rečiau, tačiau renovuojant daugiabučius aukštų aplinkosauginių kokybės standartų laikomasi ir statybos darbų metu.
„Vykdant renovaciją visos statybinės atliekos turi būti rūšiuojamos. Medienai, gelžbetoniui ir kitoms medžiagoms turi būti atskiri konteineriai. Taip pat gali būti pasirinktas ir kitas būdas – visos atliekos surūšiuojamos jau sąvartyne. Bet kuriuo atveju, rangovas įsipareigoja pasirūpinti tokiu rūšiavimu“, – pasakoja M. Čepulis. Pašnekovas taip pat pažymi, kad po renovacijos darbų užbaigimo turi būti įgyvendintas ir želdynų, esančių šalia daugiabučio, atstatymas.
Užsakymo nr.: PT_72878260