Dėl to daugelis valstybių, tarp jų ir Lietuva, perėjo prie kelių pakopų pensijų sistemos, kai gyventojai turi galimybę dalį pensijos kaupti privačiuose pensijų fonduose. Tad ką gi kiekvienam reikėtų žinoti apie savo būsimą pensiją?
„Sodros“ nepakeis, bet leis sukaupti daugiau
„Neretai klaidingai manoma, kad kaupimas pensijų fonduose visiškai pakeis valstybinę pensijų sistemą, o žmogui privalu pasirinkti – arba „Sodra“, arba pensijų fondai. Iš tiesų vadinamoji II pakopos pensijų sistema nepanaikina „Sodros“ įmokų, o tik dalį jų nukreipia į pasirinktą pensijų fondą ir įdarbina dalį savo lėšų, kurios kaupiamos senatvei“, – sako Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.
Tai reiškia, kad II pakopos pensijų kaupimo sistemoje kaupiantis gyventojas pasirenka senatvėje gauti kiek mažesnę pensiją iš „Sodros“, tačiau jis gaus papildomą pensiją iš pensijų fonde sukauptų lėšų.
Be to, reikėtų nepamiršti, kad į pensijų fondus įnešamos lėšos įdarbinamos finansų rinkoje, taigi jos nėra paprasčiausiai atidedamos ateičiai, bet investuojamos ir auga. Per 12 metų Lietuvos pensijų fondai vidutiniškai uždirbo po +5,13% kasmet. Įmokos mokamos tiek finansų rinkoms esant pakilime, tiek joms smuktelėjus, todėl yra užtikrinama stabili investicijų grąža. Senatvei kaupiantis žmogus pats gali pasirinkti ir investicijų rizikingumo lygį.
Tuo metu „Sodros“ išmokos nepriklauso nuo situacijos finansų sektoriuje, jos priklauso nuo dirbančiųjų mokesčių todėl dviejų pakopų pensijų sistema leidžia išskaidyti riziką ir užtikrinti senatvės pensijos tvarumą.
Bankrutuoti negali
Pasigirsta nuogąstavimų, kad pensijų bendrovės gali bankrutuoti ir tokiu atveju gyventojai neva netektų savo sukauptų pinigų. Tokios baimės yra visiškai nepagrįstos, nes pensijų fondus valdančių bendrovių pinigai ir pensijų turtas yra griežtai atskirtas.
„Gyventojus saugo įstatymai, kurie numato, kad pensijų fondus valdančios bendrovės neturi jokių teisių į joms patikėtą gyventojų sukauptą turtą. Jos investuoja jį finansų rinkose ir gauna atlygį iki 1 proc. nuo valdomo turto vertės, iš kurio bendrovės teikia įvairias ataskaitas Lietuvos bankui, nuolat kontroliuoja sandorių atitiktį teisės aktų reikalavimams. Šis atlygis taip pat turi padengti prekybos sandorių, Sodros paslaugų, investicijų valdymo kaštus, audito, IT sistemų saugumo užtikrinimo ir kasdienio dalyvių aptarnavimo išlaidas“, – sako Š. Ruzgys.
Pensijų fondų valdytojo bankroto atveju, Lietuvos banko sprendimu, visas bendrovės valdomas gyventojų sukauptas turtas yra perduodamas kitai pensijų fondų įmonei, kuri toliau rūpinasi gyventojų sukauptais pinigais, juos investuoja ir sulaukus pensijos išmoka.
Neprivalu būti finansų ekspertu
Gyventojai neretai baiminasi esą neturį pakankamai žinių apie finansų rinkas ir investavimą, kad galėtų lėšas senatvei kaupti pensijų fonduose. Toks kaupimo būdas yra bene paprasčiausias investavimo būdas. Sėkmingu kaupiamų pinigų investavimu rūpinasi pensijų fondus valdančios bendrovės – jos turi visas reikiamas žinias ir resursus investuoti jūsų lėšas.
„Pensijų fondai yra ne tik bet kuriam dirbančiam gyventojui prieinamas investavimo instrumentas, tačiau be to dar ir itin griežtai prižiūrimas. Žmogui tereikia pasirinkti pensijų fondų valdytoją ir jo siūlomą rizikingesnį ar konservatyvesnį pensijų fondą. Galioja pagrindinė taisyklė – kuo daugiau laiko liko iki senatvės, tuo rizikingesnį pensijų fondą vertėtų pasirinkti“, – sako Š. Ruzgys.
Be abejo, tai, kad pensijų fondai yra gana paprasta investavimo paslauga, nereiškia, kad juo visai nereikėtų domėtis. Pensijų fondus valdančios bendrovės gyventojams teikia ataskaitas apie dirbančiojo sukauptas lėšas, pajamas iš investicijų.
Valstybė nenuleidžia akių
Natūralu, kad gali kilti klausimas – kas užtikrina, kad gyventojų kaupiamas lėšas pensijų fondų valdytojas investuotų atsakingai? Atsakymas paprastas – Valstybė ir Lietuvos bankas. Visų pirma, ne bet kas gali tapti pensijų fondų valdytoju. Pensijų fondus steigiančios bendrovės turi atitikti itin griežtus Lietuvos banko reikalavimus. Be to, pensijų fondų valdytojų veikla yra nuolat stebima, tikrinama, kaip jie laikosi reikalavimų ir vykdo savo įsipareigojimus.
„Pensijų fondų valdytojai su gyventojų lėšomis negali elgtis, kaip panorėję. Yra nustatytos griežtos taisyklės, kaip ir kur jie gali šį turtą investuoti. Bendrovės nuolat informuoja Lietuvos banką apie visas savo operacijas ir sprendimus, parodo, kiek ir kokių akcijų ar obligacijų įsigijo arba pardavė, kiek įmokų gavo, kiek išmokėjo sulaukus pensijos. Į pensijų fondų bendrovių veiklos kontrolę valstybės institucijos žiūri labai atsakingai, tad gyventojų sukaupti pinigai saugūs“, – sako Š. Ruzgys.
Sukauptos lėšos – paveldimos
Vienas iš esminių skirtumų tarp „Sodros“ pensijos ir pensijų fonduose kaupiamų lėšų yra jų paveldimumas. Dirbančiųjų įmokos „Sodrai“ yra mokamos solidarumo principu, t. y. jomis padengiamos dabartinių senjorų pensijos. Tuo metu pensijų fonduose kaupiamos lėšos yra privačios, todėl net ir nelaimės – kaupiančiojo mirties – atveju yra išmokamos žmogaus artimiesiems ar kitiems paveldėtojams.
Sukauptos lėšos yra paveldimos tuo atveju, jei kaupiantysis nesulaukia pensijos arba tuomet, kai pensinio amžiaus sulaukia, bet nespėja gauti pensijų išmokos.
Užsakymo nr.: PT_73001712